Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-134-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-04
Bylos Nr.
1A-98-134-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
R. D.

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-134/2009

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1

N U T A R T I S

2009 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,nukentėjusiojo atstovui Kęstučiui Rakauskui,gynėjui advokatei R. Šaltenienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams. R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimas 3 metams.

Priteista iš R. D. : E. A. – 6320 Lt turtinei ir 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir S. A. – 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2008-04-27 apie 17.18 val., būdamas neblaivus (1,98 ‰ promilės alkoholio), vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), Utenos r., kelio Tauragnai - Kuktiškės 0,490 km pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET), galiojusių iki 2008-09-01, 50, 53, 64, 68, 172 punktų reikalavimus, vairavo automobilį nesilaikydamas savitarpio pagarbos ir visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, automobiliu važiavo nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, posūkyje nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į kairę pusę už kelio ribų ir kelis kartus virto, eismo įvykio metu automobilio keleivė S. A. žuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : sušvelninti jam paskirtą bausmę, atidėti jos vykdymą ir sumažinti jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o teisme dėl patirto dvasinio sukrėtimo atsisakė duoti parodymus ir prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie eismo įvykio aplinkybes ir savo pozicijos teisme nekeitė. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjusį provokuojantį ir rizikingą žuvusiosios elgesį, nes ji pati jo paprašė parvežama namo, važiavo, neprisisegusi saugos diržų.

Nuteistasis teigia, kad teismas jam neteisingai pritaikė BK 41 str., 54 str. nuostatas, nepagrįstai netaikė BK 75 str. nuostatų ir neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. Teismas neįvertino, kad jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, atlygino žuvusiosios laidojimo išlaidas, jam paskirtos bausmės atlikimas sukels ypatingai sunkias pasekmes jam ir jo artimiesiems. Nuteistasis mano, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, jam realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis taip pat prašo sumažinti jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžius. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, neįvertino to, kad jį su žuvusiąja siejo draugiški santykiai, todėl jis taip pat patyrė didelį dvasinį sukrėtimą dėl jos netekties, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, pačios žuvusiosios neatsargumą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, o teisme dėl patirto dvasinio sukrėtimo atsisakė duoti parodymus ir prašė remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstami tokie parodymai, kurie turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nuteistasis R. D. pirmosios apklausos metu davė išsamius ir teisingus parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, pripažindamas tiek jam inkriminuotų KET taisyklių pažeidimus, tiek jo veiką kvalifikuojantį požymį – apsvaigimą nuo alkoholio (1 t., 37 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino savo kaltę, tačiau atsisakė duoti parodymus, nenurodydamas priežasčių(b.l.93). Teismas tokį nuteistojo elgesį vertino kaip jo nesugebėjimą kritiškai įvertinti savo padaryto nusikaltimo, abejingumą kilusioms pasekmėms, ir padarė išvadą, kad nuteistasis neprisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai nesigailėjo, todėl jo veikoje nėra šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokia teismo išvada teisinga. Kaltininko parodymai teisme yra ypač svarbūs ir reikšmingi iš kurių teismas gali spręsti apie jo požiūrį į nusikalstamą veiką ir kilusias pasekmes. BPK 272 straipsnis 1 dalis numato, kad kaltinamasis turi tokią teisę atsisakyti duoti parodymus arba atsakinėti į atskirus klausimus, tačiau tuo pačiu jis praranda galimybę išryškinti tuos teigiamus momentus, kurie leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką. Apelianto skundo teiginiai, kad jis atsisakė duoti parodymus dėl dvasinio sukrėtimo mažai tikėtini, nes nuo įvykio buvo praėję beveik 8 mėnesiai.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad yra pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nėra pagrindo.

Nors nuteistasis skunde aiškiai nesuformuluoja prašymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe rizikingą nukentėjusiosios elgesį – tai, kad ji važiavo neprisisegusi saugos diržo, tačiau iš skundo turinio spręstina, jog jis mano esant ir šią aplinkybę. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuteistajam inkriminuotas KET 240 p. nuostatų, įpareigojančių važiuojančiuosius transporto priemone užsisegti saugos diržus, pažeidimas nesąlygojo eismo įvykio kilimo, pašalino šį pažeidimą iš nuteistajam pareikšto kaltinimo. Kadangi R. D. nėra nuteistas už KET 240 p. pažeidimą, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe rizikingą nukentėjusiosios elgesį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. D. mažesnę nei BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo bausmę 5 metams, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas tinkamai įvertino tai, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, atsižvelgė į tai, kad byloje yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dalies žalos atlyginimas ir nėra sunkinančių aplinkybių. Kadangi teismas įvertino visų nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui, dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra pagrindo. Pažymėtina, nors R. D. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus - vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), viršydamas leistiną greitį, todėl nesuvaldė automobilio, kuriam apvirtus, žuvo automobilio keleivė S. A.. Nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga, todėl jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumui, todėl tenkinti jo prašymą ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. nustato dvi būtinas sąlygas, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pirmoji iš šių sąlygų yra ta, kad asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 3 metams arba ne daugiai kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Antroji sąlyga numato, kad teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. D. nuteistas už neatsargų nusikaltimą laisvės atėmimu 5 metams, todėl jo padaryto nusikaltimo kaltės forma ir bausmės trukmė atitinka pirmąją iš įstatyme numatytų sąlygų jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Sprendžiant, ar yra antroji sąlyga, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo padaryta veika, tiek su jo asmenybe. Jau nurodyta, kad R. D. kelyje elgėsi labai rizikingai ir jo veiksmai nulėmė itin sunkius padarinius – žmogaus žūtį. R. D. iki šio nusikaltimo padarymo buvo du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – 2007-06-18 pagal ATPK 134 str. už naudojimosi saugos diržais pažeidimą ir 2008-04-25 pagal ATPK 124 str. 3 d. už nustatyto greičio viršijimą (46 b.l.), jo antrojo pažeidimo pobūdis yra analogiškas vienam iš KET pažeidimų, lėmusių nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad R. D. nepadarė jokių reikiamų išvadų iš ankstesnių nuobaudų, toliau nepaisė KET reikalavimų ir savo vairavimu kėlė pavojų eismo dalyviams, kol tokie jo veiksmai nulėmė nusikaltimo padarymą. Nors iš esmės R. D. charakterizuojamas teigiamai, minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam realiai neatliekant nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam bus padarytas pakankamas poveikis, dėl kurio jis ateityje nebedarytų analogiškų pažeidimų. Nuteistojo skundo teiginys dėl galimų itin sunkių bausmės atlikimo pasekmių jam ir jo artimiesiems yra deklaratyvus, nemotyvuotas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinti R. D. prašymą ir jam taikyti BK 75 str. nuostatas, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Nuteistasis prašo sumažinti jam nukentėjusiesiems E. A. ir S. A. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžius, savo prašymą motyvuodamas tuo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo buvusius draugiškus santykius su žuvusiąja S. A. ir dėl jos mirties jo paties patirtus dvasinius išgyvenimus, žuvusiosios neatsargų elgesį, jo turtinę padėtį.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje dėl R. D. nusikalstamos veikos žuvo nukentėjusiųjų duktė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jiems dukros žūtis sukėlė dvasinį sukrėtimą, sielvartą, emocinę depresiją, kurie dėl nepataisomų nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmių yra itin dideli ir ilgai trunkantys. Teismas teisingai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo kaltės formą, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį nuosprendžio priėmimo metu ir pačios žuvusiosios neatsargumą, pasireiškusį tuo, kad ji sutiko važiuoti su nuteistuoju žinodama, kad jis vairuos apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sumažino abiejų nukentėjusiųjų pareikštus 100000 Lt civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, be kitų aplinkybių, įvertino ir nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes – jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios elgesį prieš nusikaltimą. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė – tai, kad jis pergyvena dėl žuvusiosios draugės netekties – yra jo adekvati reakcija į nusikaltimo pasekmes, tačiau ji nei kiek nemažina nukentėjusiųjų patiriamų išgyvenimų, todėl neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus apelianto interesus, todėl mažinti priteistų neturtinių žalų dydžius skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis