Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovui advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. ieškinį tretiesiems asmenims UAB „Bitė Lietuva“, V. J., UAB „Tele2“, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „MCB Finance“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (pareiškimas)) atmestinas. Iškelti bankroto bylą atsisakytina.

Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

1. Skola kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ - 3042,35 Lt, priteista Telšių rajono apylinkės teismo 2013-10-16 įsakymu (b.l. 5, 6,99-105).

3. Skola UAB „Tele2“ - 795,00 Lt (b.l. 8).

Civilinė teisė įvirtina sąžiningumo prezumpciją. LR CK 6.67 str. aplinkybių, sudarančių pagrindą preziumuoti nesąžiningumą, nenustatyta. Tačiau asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir jais vadovautis (LR CK 1.5 str. 1 d.). Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti.

Nustatyta, kad didžioji ieškovės įsiskolinimų dėl, kurių pareikštas reikalavimas iškelti jai bankroto bylą dalį, sudaro skolos dviem kreditoriams – valstybei – 63,5 procentus ir V. J. – 33,7 procentus. Atmetus šiuos įsiskolinimus pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 6156,35 Lt, t.y. 2,8 procentų visų ieškovės nurodytų įsiskolinimų sumos.

Ieškovė, atstovaujama advokato, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad vykdė komercinę veiklą ir dėl įstatymų nežinojimo nesumokėjo privalomųjų mokėti mokesčių. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė VMI prie LR FM viršininko 2012-02-09 sprendimą pripažinti 137132,10 Lt mokestinę nepriemoką beviltiška, iš kurio matyti tik 2012-02-09 užfiksuotas mokestinės nepriemokos su delspinigiais ir bauda dydis. (b.l. 10). Duomenys apie vykdytą komercinę veiklą – kokią, nuo kada iki kada ir kokiu pagrindu pareiškėja vykdė veiklą, kokie reikalavimai šiai veiklai buvo keliami, kokie buvo veiklos finansiniai rezultatai bei mokestinės nepriemokos atsiradimo laikotarpis ir aplinkybės nebuvo pateikti. Teismui 2013-12-05 nutartimi įpareigojus, šiuos duomenis pateikti, atskiruoju skundu su šiuo procesinio dokumento trūkumu nesutiko (b.l. 21-23, 29). Šiaulių apygardos teismui 2014-02-13 nutartimi įpareigojus pateikti duomenis apie vykdytą komercinę veiklą, ieškovė informavo teismą, kad niekada nevykdė įregistruotos individualios veiklos ir pateikė Telšių apskrities VMI 2011-08-08 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pateis patikrinimo akto nepateikė (b.l. 63-70), iš kurio matyti, kad buvo atliktas A. M. teminis mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2010-09-04 ir nustatyta, kad ji šiuo laikotarpiu, siekdama gauti pajamų ir ekonominės naudos, neįregistravusi individualios veiklos prekiavo naudotais automobiliais. Apyvarta 2007 m. viršijo 100 tūkst.Lt ribą ir ji privalėjo registruotis PVM mokėtoja. Jai priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pridėtinės vertės (PVM) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) mokesčių nepriemokos (b.l. 63-70).

Telšių apskrities VMI, be ieškovės pateikto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pateikė 2011-07-04 patikrinimo aktą Nr. (3.10)-PA6.3-12 (toliau patikrinimo aktas). Lydraštyje į paklausimą, ar A. M. buvo patraukta administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl neįregistruotos komercinės veiklos vykdymo, nurodė, kad apie patikrinimo akto medžiagos perdavimą kitoms teisėsaugos institucijoms bei jų sprendimus mokesčių mokėtojo byloje nėra (b.l. 140). Iš pateikto patikrinimo akto matyti, kad be prekybos automobiliais, buvo vykdomi ir įvairūs nekilnojamojo turto sandoriai (b.l. 141-156). Patikrinimo metu nustatyta, kad A. M., siekdama ekonominės naudos, tęstiniu laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-2010-12-28 vykdė naudotų automobilių pirkimo paradavimo sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Iš viso įsigijo 72 automobilius už 835953,00 Lt, kurie parduoti už 708980 Lt. Tokiu būdu vykdė individualią veiklą jos neįregistravusi, dėl ko A. M. priskaičiuota mokestinė nepriemoka. Patikrinimo akte ir sprendime dėl jo patvirtinimo atskleistos vykdytos veiklos aplinkybės (b.l. 141-156, 157-164).

Ieškovė ilgą laiką neteisėtai versliškai vykdė komercinę veiklą. Jos veikoje yra akivaizdžių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. požymių. Dėl teismui nežinomų priežasčių patikrinimo aktas ir sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo nebuvo pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms ištiri, ar nepadaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei už mokesčių skaičiavimą bei mokėjimą reglamentuojančių įstatymų pažeidimus priskaičiuotos baudos savo dydžiu gali būti prilygintos kriminalinei bausmei, šiuo klausimu atskiroji nutartis šiuo atveju nepriimtina. Tačiau tai netrukdo valstybę atstovaujančiai VMI šiuos duomenis pateikti Finansinių nusikaltimų trimo tarnybai ar prokurorui tyrimui atlikti. Net ir nenustačius nusikalstamos veikos požymių visumos, Viešosios teisės normų, reglamentuojančių fizinių asmenų vykdomą komercinę veiką bei mokesčių skaičiavimo bei mokėjimo tvarką, nesilaikymas nesuderinamas ir yra priešingas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, kuriais grindžiama civilinė teisė. Konstatuotina, kad mokestinės nepriemokos, kurios sudaro 63,5 procentus ieškovės nurodytų skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, atsirado dėl ieškovės nesąžiningumo civiline teisine prasme.

Laikotarpiu, už kurį buvo atliekamas patikrinimas, buvo sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, pagal kuriuos nekilnojamasis turtas buvo parduodamas ir perkamas už absurdiškai mažas ir net ekonominės krizės laikotarpiu neegzistavusias kainas – 300 Lt, 500 Lt (b.l. 144). Teismo posėdžio metu ieškovė šių sandorių sudarymo aplinkybių pakomentuoti negalėjo, galiausiai paaiškino, kad juos jos vardu sudarė tėvai. Tačiau šią aplinkybę paneigia tas pats patikrinimo aktas, nes jame konkrečiai nurodyta, kai ieškovės vardu sudarytus sandorius sudarinėjo ne ji, bet atstovas. Šie sandoriai ir labiausiai tikėtina tiesos neatitinkantys paaiškinimai vėlgi leidžia konstatuoti ieškovės nesąžiningumą. Tai, kad sandorių sudarymo yra praėję daugiau nei 3 metai, ir bankroto bylos iškėlimo atveju įstatymas nenumato bankroto administratorius pareigos jų ginčyti, sprendžiant apie asmens sąžiningumą reikšmės neturi.

Ieškovė akivaizdžiai vengė pateikti duomenis apie vykdytą komercinę veiklą. Vengimas pateikti svarbius bylai dokumentus bei vengimas paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, taip pat tikrovės neatitinkantys paaiškinimai, laikytini nesąžiningais civiline teisine ir procesine prasme.

Ieškovė pareiškime nurodė, kad viena nemokumo priežasčių yra tai, kad laidavo už savo tėvų sudarytą paskolos sandorį. Byloje esančiais duomenimis iš laidavimo sandorio kreditorinis įsipareigojimas atsirado V. J.. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad paskolos ir laidavimo sutartys, pagal kurias atsirado skola yra neišsaugotas, tėvai skolinosi pinigus verslui, o ji laidavo. Daugiau šio sandorio sudarymo aplinkybių nepaaiškino. Nurodyti kokiu tikslu ir kuriam laikui tėvai skolinosi pinigus negalėjo. Trečiajam asmeniui V. J., vykdant 2014-03-17 nutartimi nustatytą įpareigojimą, pateikus dokumentus, nustatyta, kad A. M. laidavo už savo tėvų A. M. ir V. M. 2011-04-12 išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo jos tėvai įsipareigojo iki 2011-05-12 sumokėti V. J. 21000 eurų (b.l. 181). Gavus šį dokumentą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė į teismo posėdį neatvyko ir su šiuo sandorių susijusių aplinkybių nenurodė. Jos atstovas nurodė skirtingas nei pareiškime ir ieškovės prieš tai vykusiame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovės tėvai išduodami vekselį sprendė nepalankiai susiklosčiusius verslo reikalus ir pinigų negavo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su pradiniu pareiškimu pateikė antstolės raginimą įvykdyti sprendimą. Ieškovė, kaip vykdymo proceso šalis turėjo teisę ir galimybę, o kreipdamasi į teismą ir pareigą gauti iš vykdomosios bylos skolą patvirtinančius, t.y. bylai svarbius, dokumentus. Vengimas pateikti svarbius bylai dokumentus bei prieštaringas ieškovės ir jos atstovo skolos susidarymo aplinkybių aiškinimas iki ir po dokumento pateikimo į bylą yra nesąžiningi civiline teisine ir procesine prasme.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ieškovės mokestinis tyrimas atliktas 2011-02-15 ir patikrinimas pradėtas 2011-04-04 (b.l. 141, 142). Paprastasis vekselis išduotas ir laidavimo sandoris sudarytas 2011-04-12, t.y. netrukus po to, kai buvo padėtas mokestinis patikrinimas. O jei tikėti ieškovės paaiškinimais, kad šeima labai sunkai vertėsi, didelių įsipareigojimų (21000 eurų) įvykdymui nustatytas itin trumpas terminas (1 mėnuo), vėlgi kelia abejonių dėl sandorio sąžiningumo ir atitikimo gerai moralei bei imperatyvioms viešosios teisės normoms.

Be to, ieškovė atsakydama į teisėjos klausimus, paaiškino, kad asmens, kuriam laidavo už tėvus – V. J. iki sandorio nepažinojo, jokiais ryšiais su ja nėra susijusi ir jokių daugiau sandorių nėra buvusi sudariusi. Šiuos paaiškinimus vienareikšmiškai ir akivaizdžiai paneigia patikrinimo aktu nustatytos aplinkybės. Būtent tai, kad A. M. pagal 2009-03-05 sutartį iš V. J. už 300 Lt įsigijo gyvenamąjį namą su priestatu bei kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 144). Be to, kad šis sandoris kaip anksčiau minėta, kelia abejonių dėl sąžiningumo ir atitikimo viešosios teisės normoms, akivaizdus melavimas teismui taip pat rodo ieškovės nenuoširdumą ir nesąžiningumą.

Iš patikrinimo akto nustatyta, kad patikrinimo metu A. M. buvo priskaičiuota 4274 Lt VSD įmokų ir 2137 Lt bauda, kurią ji turėjo pervesti įVSDFV Telšių skyriaus sąskaitą. VSDFV Telšių skyrius, vykdydamas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartimi nustatytą įpareigojimą, pateikė atsakymą į paklausimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad VSDFV Telšių skyrius, gavęs VMI raštą apie A. M. patikrinimo rezultatus, 2011-09-20 įregistravo A. M. vykdančią individualią veiklą draudėju. 2011-10-11 buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateiktas nurodymas į jos sąskaitas kredito įstaigose visai 6411 Lt skolos sumai. Aistei MAtickaitei pateikus prašymą dėl skolos sumokėjimo dalimis, mokėjimo nurodymas buvo atšauktas. VSDFV Mažeikių skyrius 2012-04-19 priėmė sprendimą dėl A. M. vykdančios individualią veiklą VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, o 2012-04-30 pasirašė su A. M. valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. SUTi-11. A. M. iki 2014 m. vasario mėn. įmokas mokėjo laiku. VSDFV Mažeikių skyriaus duomenimis 2014-03-28 dienai A. M. skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 4026,43 Lt, iš jų 1889,43 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2137,00 Lt baudų (b.l. 106-112). Ieškovė šio skolinio įsipareigojimo pareiškime nenurodė. Taip pat pateikdama lėšų minimaliems poreikiams tenkinti skaičiuotę, mokamų VSD įmokų neįtraukė. Ieškovė nutylėjo apie skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymas perspektyvoje, kalbant apie socialines garantijas, yra jai naudingi. Ieškovės atstovas prašymą įtraukti VSDFV kreditoriumi į bylą pareiškė tik po to, kai ieškovė teismo posėdyje negalėjo paaiškinti šios skolos neįtraukimo priežasčių. Tai taip pat nesuderinama su sąžiningumo principu.

Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-02-18 ne mažiau kaip 16 kartų buvo pervesti pinigai už prekes, nuomą ir nenurodant, už ką (b.l. 56-62a). Ieškovė paaiškino, kad tai pajamos už per internetą parduodamus panešiotus pačios drabužius. Tačiau nepaneigta tikimybė, kad ieškovė užsiima kita neįregistruota individualia veikla.

Vartojimo kredito sutartis su UAB MCB Finance“ sudaryta 2012-04-30 (b.l. 93). Vartojimo kreditas paimtas 180 dienų su didele palūkanų norma, jau esant dideliems pradelstiems kreditoriniams įsiskolinimams. Ieškovė paaiškino, kad vartojimo kreditą panaudojo pragyvenimui ir kasdieniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė, turėdama didelių finansinių įsipareigojimų, sudarė sandorį, kurio būtinumą jokie objektyvūs įrodymai nepagrindžia. Vartojimo kreditas buvo paimtas savo poreikiams tenkinti, o ne sumažinti jau turimus kreditorinius įsipareigojimus. Toks elgesys taip pat nelaikytinas sąžiningu.

Be to, ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad ji galės atkurti savo mokumą. Priešingai, iš pateiktų paaiškinimų ir sudarytos išlaidų suvestinės matyti, kad ieškovė, gaudama apie 740 Lt pajamų per mėnesį, mokėdama už studijas, tik planuodama įsidarbinti, tačiau neturėdama jokių konkrečių pasiūlymų, neturėdama jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, apskaičiavo, kad jos minimaliems poreikiams kas mėnesį tenkinti reikia 1250,00 Lt, t.y. daugiau nei turimos faktinės pajamos. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų šaltinių papildomoms pinigų sumoms gauti. Nenurodė iš kokių lėšų mokės bankroto bylos administravimo išlaidas ir dengs bent dalį skolų turimiems kreditoriams. Juo labiau, kad ieškovė kas mėnesį jau moka apie 100 Lt VSDF biudžetui. Be to, ieškovė pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad bankroto bylos administravimo išlaidoms per mėnesį skirs apie 200 Lt. Tuo tarpu jos siūlomo bankroto administratoriaus, kurio vienintelis akcininkas ir direktorius yra susijęs artimais giminystės ryšiais su ją atstovaujančiu advokatu, nurodyta administravimo išlaidų suma 3000 Lt (b.l. 17). Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos pasiūlyto bankroto administratorius nurodyta administravimo išlaidų suma 1000 Lt (b.l. 169). Ieškovė prašė skirti jos siūlomą administratorių, nes su juo yra bendravusi ir juo pasitiki, nepaisant to, kad kito nei jos siūlomo administratoriaus administravimo išlaidos yra 3 kartus mažesnės. Tai, atsižvelgiant į jos deklaruojamą turtinę padėtį, vėlgi rodo, ieškovės nenuoširdumą ir nesąžiningumą. Taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai nepagrindė aplinkybių, susijusių su jos mokumo atstatymu ir bent dalinių kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis iš jos gaunamų pajamų.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie ieškovės nesąžiningumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovei prieštarautų Lietuvos Respublikos FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl ieškovei atsisakytina iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos FABĮ 5 str. 8 d. 1, 2 p.). Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, 2014-03-17 nutartimi sustabdytas ieškovės turto realizavimas ar išieškojimas iš jo yra atnaujintinas (FABĮ 5 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str.,

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti 2014-03-17 nutartimi sustabdytą A. M. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.