Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-915-904/2013 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo UAB „Saulės amuletas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal ieškovės Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2013-03-28 pateiktą ieškinį teisme buvo iškelta civilinė byla. Ieškovė pareiškė šiuos reikalavimus: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) panaikinti 1998-12-14 dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; 3) padalyti santuokoje įgytą turtą ieškovės nurodytu būdu (sau ieškovė prašo priteisti turto už 344 000 Lt); 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 175 000 Lt kompensaciją už pinigines santaupas; 5) įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei 7 vnt. deimantų arba priteisti už šį turtą ekvivalentą – 2 000 Lt; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 50 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją už aukso laužą ir aukso gaminius, buvusius seife; 7) pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į 495 000 Lt pagal paskolos sutartis iš UAB „Saulės amuletas“. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovo vardu įregistruotą negyvenamąją patalpą – prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą, kaip UAB „Saulės amuletas“ direktorių ir vienintelį akcininką nepriimti jokių sprendimų, kurie mažintų bendrovės turtą ir nepriimtų jokių turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei neatlikinėti kitokių veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos turtinėms teisėms, nes bendrovė yra skolinga didelę pinigų sumą tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl yra grėsmė, kad atsakovas gali imtis veiksmų, kad išvengti skolos grąžinimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-04-10 nutartimi prašymą tenkino iš dalies; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui E. K. priklausančias negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai; nutartį vykdyti skubiai; kitos prašymo dalies netenkinti. Nurodė, jog nėra aišku, kokius konkrečiai atsakovo veiksmus būtina uždrausti arba įpareigoti atlikti.

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovui nepriimti įmonės valdyme jokių sprendimų, kurie mažintų bendrovės turtą ir neprisiimti jokių turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei neatlikinėti kitokių veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos bendrovės turtinėms teisėms. Nurodo, jog neįmanoma išvardyti visus konkrečius veiksmus, kuriuos atsakovui būtų draudžiama atlikti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jis pats yra suinteresuotas, kad įmonė dirbtų pelningai. Mano, kad skundo tenkinimas yra įmonės veiklos suvaržymas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo turtas, tačiau atsisakyta įpareigoti atsakovą nepriimti įmonės valdyme jokių sprendimų, kurie mažintų bendrovės turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apylinkės teismui nebuvo aišku, kokius konkrečius atsakovo veiksmus reikia uždrausti ar įpareigoti atlikti. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas per siaurai išaiškino CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl ši teismo išvada neteisėta ir nepagrįsta (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovė savo prašyme dėl paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir nurodė, kad atsakovas, siekdamas sumažinti įmonės akcijų vertę, gali priimti sprendimus, kurie sumažins įmonės turtą, todėl atitinkamai ieškovei galbūt teksiančių akcijų vertė sumažės. Paminėtina, kad ieškovė nurodė konkrečius veiksmus, kurių atsakovas neturėtų atlikti, kol bus priimtas sprendimas byloje, t. y. nesudarinėti sandorių ir nepriimti sprendimų ar neprisiimti įsipareigojimų, kurie mažintų bendrovės turtą. Akivaizdu, kad taikant minėtus apribojimus atsakovas negalėtų pasirašyti įmonei nenaudingų laidavimo, garantijos ar kitų sutarčių, ar pavyzdžiui pirkti avansu materialines vertybes, kurių vertė pagal bendrovės balanso duomenis būtų neadekvati bendrovės finansinėms galimybėms. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvardyti visus konkrečius veiksmus, kuriuos būtų draudžiama atlikti atsakovui, nes tą padaryti yra praktiškai neįmanoma.

Atkreiptinas dėmesys ir sutiktina su apeliante, kad jeigu atsakovas prisiimtų papildomų ir įmonei nenaudingų įsipareigojimų, dėl šiuo atveju netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes sumažinus įmonės turtą, apeliantei, ginančiai savo interesus, reikėtų reikšti ieškinius dėl sandorių panaikinimo, nes akivaizdu, kad valdyti bevertes ar itin mažos vertės akcijas yra netikslinga. Aktualu pažymėti, jog teikiant papildomus ieškinius padidėtų bylinėjimosi apimtys bei laikotarpis, per kurį būtų išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam ekonomiškumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, uždraudimas atsakovui nepriimti jokių sprendimų, kurie mažintų bendrovės turtą ir neprisiimtų jokių turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei neatlikinėti kitokių veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos bendrovės turtinėms teisėms, yra būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė, padėsianti išvengti interesų konflikto ir užtikrinsianti ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą.

Atmestinas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui sudaryti įmonei nenaudingus sandorius yra įmonės veiklos suvaržymas, kadangi atsakovas yra pats suinteresuotas sėkminga įmonės veikla. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei išanalizavęs Akciniu bendrovių įstatymo bei kitus įstatymus, reglamentuojančius įmonių veiklą, mano, jog ieškovės prašymas nėra suvaržymas bei minėtų nuostatų pažeidimas, kadangi apeliantė irgi siekia pelningos ir stabilios bendrovės ūkinės komercinės veiklos.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją pakeisti tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

areštuoti atsakovui E. K. priklausančias negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai;

įpareigoti atsakovą E. K. – UAB „Saulės amuletas“ direktorių ir vienintelį akcininką nepriimti jokių sprendimų, kurie mažintų bendrovės turtą ir neprisiimtų jokių turtinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei neatlikinėti kitokių veiksmų, kurie turėtų neigiamos įtakos bendrovės turtinėms teisėms.

Išaiškinti atsakovui E. K., kad areštuoto turto išeikvojimas, perleidimas ir paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, ieškovė turi teisę išieškoti iš kaltų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.