Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-346-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-346-173/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14676-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonas Jachimavičius
Pareiškėjas
A. T.
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
A. T., S. T.
Kategorijos
  • 77.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-346-173/2012Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-14676-2011-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja I.Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija 77.4; 110.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties iš dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovams A. T., S. T., išvadą teikianti institucija Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovų A. T., S. T. priešieškinį ieškovui T. K., išvadą teikianti institucija Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko globos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme 2011 m. spalio 17 d. iškelta civilinė byla Nr. 2-19420-375/2011 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovams A. T. ir S. T., kuriuo prašoma nustatyti E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ) gyvenamąją vietą su jo tėvu, ieškovu T. K.. Taip pat Kauno miesto apylinkės teisme 2011-10-13 yra gautas atsakovės A. T. ieškinys ieškovui T. K. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globos nustatymo ir kitų reikalavimų (c.b. Nr. 2-19485-887/2011). Šios dvi bylos sujungtos į vieną.

Šalies argumentai

Ieškovas T. K. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarką. Prašyme nurodė, kad jis yra E. K. tėvas, vaiko mama yra mirusi, vaikas gyvena su seneliais, kurie neleidžia sūnui lankytis jo namuose, trukdo bendrauti telefonu, nuteikinėja prieš jį, riboja bendravimą su sūnumi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką:

1. T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi, E. K., a/k (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, sūnų E. pasiimant iš jo buvimo vietos 17.30 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.

2. T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K., a/k (duomenys neskelbtini), bendrauja I -ąjį ir III-ąjį mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos šeštadienį 9.30val ir gražinant į dabartinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 val. ;

3. Moksleivių rudens atostogų metu, ieškovas T. K., a/(duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K. a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 3 dienas, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui grąžinant jį į dabartinę gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.

4. Moksleivių žiemos atostogų metu, ieškovas T. K., a/k (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 7-nias dienas per atostogas, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui, grąžinant jį į gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.

5. Šv. Kalėdų metu, ieškovas T. K., a/(duomenys neskelbtini) su savo sūnumi, E. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja 2- ją Kalėdų dieną, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos ir grąžinant į dabartinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20 val.

Nutartyje teismas nurodė, jog ieškovo prašoma bendravimo tvarka laikytina minimalia, neapimančia nei valstybinių šventinių dienų, nei kitų vaikui reikšmingų dienų, tokių pavyzdžiui kaip gimimo diena. Atsižvelgiant į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, teismas darė išvadą, jog vaiko interesų vardan būtina išsaugoti vaiko bendravimą su savo tėvu, stiprinant vaiko emocinį ryšį su tėvu. Teismas pažymėjo, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje, stabilioje ir ramioje aplinkoje.

Atsiliepimas

Atsakovė A. T. nesutikdama su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi, teismui pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas nuspręsdamas nagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka ir apie ieškovo prašymą nepranešęs atsakovei, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nuspręsdamas tik iš ieškovo nurodytų aplinkybių, nesant jos atsikirtimų dėl pareikšto prašymo, neišklausęs vaiko nuomonės nagrinėjamu klausimu, neišsireikalavęs nepilnamečio vaiko medicininių dokumentų iš vaikų psichologo, negalėjo išsamiai įvertinti, ar patenkinus ieškovo prašymą ir ieškovui matantis su nepilnamečiu vaiku, pastarojo interesai nebus pažeidžiami. Teigia, kad iš dalies skundžiama nutartis prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, kadangi pažeisti būtent nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovas neteisingai deklaruoja, jog atsakovė ar kiti artimi giminaičiai neleidžia vaikui bendrauti su ieškovu. Priešingai, ieškovui T. K. pats vaikas yra ne kartą sakęs, rašęs, jog jis nenori gyventi su ieškovu, nakvoti jo namuose, bendrauti su ieškovo sutuoktine ir net nurodęs nenoro bendrauti priežastis, tačiau ieškovas visiškai ignoruoja šią aplinkybę, nepripažindamas, jog pats vaikas atsisako su juo bendrauti. Tokį vaiko apsisprendimą įtakoja paties ieškovo netinkamas elgesys sūnaus atžvilgiu, kuomet net po kreipimosi į teismą dienos su ieškiniu, ieškovo elgesys vaiko atžvilgiu visiškai nepasikeitė. Apie nenorą bendrauti vaikas yra išsakęs psichiatrei, vaikų psichologei, mokykloje mokytojai. Be to, ieškovo neatsakingas elgesys vaiko atžvilgiu kenkia vaiko sveikatai. Dėl paminėtų aplinkybių yra pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Kaip matyti iš 2011-11-21 išrašo iš medicininių dokumentų ieškovo sūnui šiuo metu rekomenduojama tausojanti ir emociškai saugi aplinka, vengiant įtampos ir spaudimo vaiko atžvilgiu. Teismas nuspręsdamas, jog nepilnametis vaikas turi nakvoti pas ieškovą neišsiaiškino ieškovo gyvenimo sąlygų. Vaikas, kuris šiuo metu yra emociškai sukrėstas, bus priverstas būti aplinkoje, kurioje kiti asmenys, tame tarpe ir pats ieškovas yra neigiamai nusiteikę berniuko mirusios mamos atžvilgiu. Dėl aptartų aplinkybių pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį dalyje, kuria teismas nusprendė, jog T. K. su savo sūnumi E. K. bendrauja I-ąjį ir III-ąjį mėnesio savaitgalį, sūnų pasiimant iš jo buvimo vietos šeštadienį 9.30 val. ir grąžinant į dabartinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 val.; Moksleivių rudens atostogų metu, ieškovas T. K. su savo sūnumi, E. K., bendrauja 3 dienas sūnų Edviną pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui grąžinant į jo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.; Moksleivių žiemos atostogų metu, ieškovas T. K. su savo sūnumi, E. K., bendrauja 7-ias dienas sūnų Edviną pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui grąžinant į jo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.; Šv.Kalėdų metu, ieškovas T. K. su savo sūnumi, E. K., bendrauja 2-ąją Kalėdų dieną, sūnų E. pasiimant iš jo buvimo vietos ir pasibaigus sutartam laikui grąžinant į jo gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip 20 val.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį ieškovas T. K. nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jo santykiai su atsakovais yra labai sudėtingi, atsakovai žino ieškovo nuostatą auginti savo vaiką, todėl siekdami, kad anūkas gyventų su jais, jie riboja bendravimą su sūnumi. Atsakovai piktybiškai neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku, neįleidžia į vaiko gyvenamąją vietą. Teigia, jog atsakovai gavę teismo nutartį, bet jos nevykdo. Vaikas puikiai bendrauja su ieškovo antrąja žmona, kartu šventė 2010 metų Kūčias, 2011 metų rugpjūtį buvo išvykę į Graikiją. Įvykus nelaimei ir mirus vaiko mamai, atsakovų nuomonė apie ieškovą pasikeitė ir jie ėmė nuteikinėti vaiką prieš tėvą. Ieškovo bute lankėsi Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovai ir nenustatė aplinkybių, kad čia negalėtų gyventi sūnus. Ieškovo manymu, nėra jokių įstatyminių pagrindų apriboti bendravimą su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio reglamentuojančio ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Taigi, taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kaip jau paminėta, įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų interesus, gali nustatyti laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tokiu būdu užkertant kelią vaiko ir tėvo susvetimėjimui bei imtasi priemonių, kad būtų atkurtas ryšys tarp kartu negyvenančio tėvo ir vaiko. Šiuo atveju ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka buvo nustatyta skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad teismo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia vaiko interesus, jo teises, daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, sveikatai. Teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad ieškovas negali prižiūrėti ar blogai prižiūri savo vaiką, netinkamai elgiasi su vaiku, jam daro neigiamą įtaką ar kaip kitaip pažeidžia sūnaus teises bei interesus, t.y. atlieka kokius nors veiksmus, dėl kurių jam turėtų būti sudaryta absoliučiai minimali galimybė bendrauti su savo vaiku. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad sūnus nenori susitikti su tėvu, jo vengia, prieš susitikimą ir po jo išgyvena, patiria stresą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Nors A. T. pateikia išrašą iš medicininių dokumentų 2011 m. lapkričio 21 d. (b.l.64), kuriuose nurodoma, kad berniukui šiuo periodu (dėl motinos netekties) būtų tikslinga tausojanti ir emociškai saugi aplinka, dar nereiškia, jog tokia aplinka priskirtina būtent tik atsakovės namams. Tiek atsakovė, tiek ieškovas turi dėti bendras pastangas vaiko naudai, kad šis kuo lengviau išgyventų motinos netektį ir abi šalys vienodai turi garantuoti vaikui tinkamiausią aplinką psichologiškai tvirtėti po patirtų išgyvenimų.

Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas susitikimų metu negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, suteikti jam tinkamas sąlygas gyvenimui. Byloje esantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 28 d. surašytas buities tyrimo aktas Nr. 19-10-2747 (b.l.45) patvirtina, kad T. K. yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikui augti 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso T. K. sužadėtinei O. T.. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, rodančių, kad ieškovo nurodomoje gyvenamojoje vietoje berniukui yra nesaugu ir kad apsilankymas ten vaikui darys neigiamą poveikį jo sveikatai, dvasinei būsenai, normaliam psichologiniam ir protiniam vystymuisi. Priešingai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. išvadoje Nr. 19-6-400 civilinėje byloje Nr. 2-19420-375/2011 nurodė (b.l.27-29), jog su T. K. gyvenanti jo sužadėtinė O. T. patvirtino, jog ji su E. K. bendrauja nuo jo gimimo, bendravimas su berniuku visada buvo šiltas, betarpiškas. Pažymėtina ir tai, kad T. K. ir jo sūnui buvo išduotas nukreipimas psichologo konsultacijoms VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“, tačiau vaiką jau sekančią dieną atsakovė A. T. savo iniciatyva nuvedė pas kitą psichologą į VšĮ „Saugaus vaiko centras“. Taigi, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 27-29), ir tam pritaria teismas, vaikas neturėtų būti vedamas pas skirtingus psichologus dėl nežinomų teismui priežasčių, kadangi vaikui reikalinga nuosekli ir vientisa psichologų pagalba ir šiuo konkrečiu atveju A. T., vaiką vedžiodama pas skirtingus tos pačios srities gydytojus, neveikia vaiko interesų labui.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka užtikrina tiek vaiko, tiek ir tėvo interesus, jos keisti nėra pagrindo. Be to, teismas sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su sūnumi, kadangi, kaip matyti iš prie bylos prijungto 2011 m. gruodžio 8 d. antstolės G.Andrijauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Nr. 0088/10/42 (b.l. 85), ieškovui atvykus šiuo metu vaiko gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), jam nei A. T., nei S. T. nepagrįstai neleido pasimatyti su savo sūnumi 2011-12-08, 2011-12-13 ir 2011-12-15 dienomis dėl visiškai neaiškių priežasčių.

Atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad teismas nevykdė imperatyvios pareigos išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir jo noro dėl ginčo baigties, atmetamas, nes vaiko nuomonės neišklausymas neįtakojo teismo procesinio sprendimo pagrįstumo, šioje bylos stadijoje jis nėra būtinas ar privalomas.

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio nuostatomis, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė rašytinio proceso tvarka. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Kadangi apylinkės teismas tokių aplinkybių nenustatė, pagrįstai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovei A. T..

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui tėvo valdžia neapribota. Ieškovas turi pastovų darbą ir pakankamą socialinį statusą, kuris nekelia abejonės dėl galimybės užtikrinti sūnaus gyvenimo sąlygas laikotarpiais, kai sūnus leis laiką su ieškovu.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Leonas Jachimavičius