Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo

V. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

A. Š. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų V. J. ir A. Š. solidariai priteista 1695,16 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. O. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2007 m. birželio 11 d., apie 23 val., Šakių m., ties V. Kudirkos g. 64 esančia „Žiburio" gimnazija, Siesarties upelio pakrantėje, veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl menkavertės priežasties kilus tarpusavio konfliktui su A. I. , kuris dėl 6,06 promilių etilo alkoholio girtumo buvo bejėgiškoje būklėje ir negalėjo aktyviai pasipriešinti, bendrais veiksmais iš anksto pasiruoštais ir atsineštais metaliniais strypais sudavė A. I. ne mažiau kaip 21 smūgį, padarydami nukentėjusiajam muštines žaizdas smilkiniuose, pakaušyje, kaktoje, dešinėje ausyje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, atvirus skeveldrinius pakauškaulio, smilkinkaulių, momenkaulių, kaukolės pamato kaulų lūžimus, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimus, kraujo išsiliejimus virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, taip pat smegenų sumušimus, t. y. padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nuteistieji ne mažiau kaip 3 smūgiais kojomis ir metaliniais strypais padarė nukentėjusiajam kepenų, blužnies ir kairio inksto plyšimus su vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę (pilvo ertmėje rasta 300 ml kraujo), taip irgi padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, ne mažiau kaip 2 smūgiais kojomis ir metaliniais strypais jie padarė A. I. kairės pusės 8, 10, 11, 12 šonkaulių lūžimus su kraujosruva nugaros kairės pusės - juosmens raumenyse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat suduodami ne mažiau kaip 8 smūgius kojomis ir metaliniu strypu, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kakle, dešiniame peties sąnaryje, juosmenyje, kairiame kelio sąnaryje, poodines kraujosruvas dešiniame kelio sąnaryje, blauzdoje ir kairiame žaste, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl muštinių žaizdų smilkiniuose, pakaušyje, kaktoje ir dešinėje ausyje, kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose, atvirų skeveldrinių pakauškaulio, smilkinkaulių, momenkaulių ir kaukolės pamato kaulų lūžimų, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimų, kraujo išsiliejimų virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius bei smegenų kamieno sumušimų nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu V. J. ir A. Š. bejėgiškos būklės A. I. itin žiauriai nužudė.

Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 129 str., sudėties. Buvo nustatyta, kad A. I. mirė nuo įvairių sužalojimų, kurie jam padaryti galvos srityje. Tačiau jis, mušdamas A. I. , jam į galvą nesudavė nė vieno smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis visų apklausų metu parodė, kad nemušė nukentėjusiojo į galvą, nes bijojo, kad jis gali mirti. Kitas nuteistasis A. Š. irgi neparodė, kad jis mušė nukentėjusiajam į galvą. Nuosprendyje nurodoma, kad pirmosios apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu jis buvo apsvaigęs nuo vaistų. Tai neatitinka tikrovės, nes jis jokių savo ankstesnių parodymų apsvaigimu nebandė paaiškinti. Jis taip pat mano, kad ši byla yra suklastota, nes teismas, turėdamas prie bylos pridėtą nusikaltimo įrankį, nesiaiškino, kurie smūgiai tuo įrankiu galėjo būti suduoti nukentėjusiajam. Prašo išnagrinėti šią bylą ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis V. J. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 135 str. Nuteistojo gynėja prašo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis A. Š. irgi prašo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo A. Š. gynėjas dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra, tačiau esant galimybei prašo sušvelninti bausmę ir jo ginamajam nuteistajam A. Š. . Prokuroras prašo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų (BPK 328 str. 1 p.). Vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, tie patys nuosprendžio pakeitimo pagrindai turi būti taikomi ir kitam nuteistajam A. Š. , dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, todėl nuosprendis švelninamas ir šiam nuteistajam.

Tenkinti nuteistojo V. J. apeliacinį skundą pilnai ir jį išteisinti pagrindo nėra, nes teismas tinkamai įvertino visumą išnagrinėtų įrodymų ir pagrįstai pripažino kaltais dėl nužudymo abu nuteistuosius. V. J. ir A. Š. dalyvavimą nužudyme patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų ir pačių nuteistųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados bei kiti išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pačių nuteistųjų, nužudytojo A. I. motinos nukentėjusiosios A. O. R. , liudytojų K. E. bei R. K. parodymais buvo nustatyta, kad abu nuteistieji su A. I. buvo gerai pažįstami, dažnai visi kartu girtaudavo, 2007 m. birželio 11 d. iki pietų irgi kartu vartojo alkoholį. Tos pačios dienos vakare abu nuteistieji vėl nutarė A. I. pasikviesti išgerti prie Siesarties upelio. V. J. užėjo pas A. I. į namus, pasikvietė jį ir, nusipirkę degtinės, jau vėlai vakare atėjo į sutartą vietą. Ten pat atėjo ir A. Š. , kuris iš namų atsinešė į lovatiesę suvyniotus du metalinius strypus. Prie upelio visi trise gėrė degtinę, o po to kilus konfliktui A. Š. , užėjęs iš už nugaros pusės, trenkė A. I. metaliniu strypu per galvą. Nukentėjusiajam pargriuvus, jau abu nuteistieji mušė A. I. metaliniais strypais. Po to paliko jį gulintį, o patys nuėjo, pakeliui abu išmetė metalinius strypus į tvenkinį. Visas šias aplinkybes pripažįsta abu nuteistieji. Parodymų patikrinimo vietoje metu jie nurodė vietą, kurioje su A. I. girtavo, taip pat parodė, kaip abu nukentėjusįjį mušė metaliniais strypais. Jų nurodyta vieta sutapo su ta vieta, kurioje įvykio vietos apžiūros metu buvo surastas A. I. lavonas. Jis buvo surastas ir apžiūrėtas tik 2007 m. birželio 13 d., kai negyvą gulintį vyriškį suradęs, apie tai policijai pranešė liudytojas Z. M. . Nuteistųjų nurodytame tvenkinyje buvo surastas vienas metalinis strypas, kuriuo buvo mušamas A. I. . Teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad A. I. mirė nuo galvos sumušimo, lydimo atvirų skeveldrinių kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimų, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, taip pat smegenų kamieno sumušimų. Mirtį sukėlę galvos sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti sudavus 21 smūgį kietu buku daiktu ar daiktais, turinčiais galimai pailgą formą bei turinčiais savybę metalizuoti geležimi. Tokiu daiktu galėjo būti metalinis strypas. Specialisto išvadose taip pat nurodoma, kad nužudytojo kūne buvo rasta ir daugiau sužalojimų įvairiose kūno vietose. Vieni iš jų, t. y. kepenų, blužnies ir inksto plyšimai, įvertinti sunkiais, šonkaulių lūžiai – nesunkiais, o kiti sužalojimai nežymiais. Nuteistieji aiškina, kad jie mušė A. I. tik metaliniais strypais, tačiau specialisto išvados šiuos jų aiškinimus paneigia. Išvadose nurodoma, kad įvairūs nubrozdinimai, kraujosruvos, šonkaulių lūžiai, kepenų, blužnies ir inksto plyšimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kojos ar kitokie aplinkos daiktai. Visi lavone nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 34 trauminiais poveikiais. Visos šios teismo medicinos specialisto išvados, taip pat ir išvados apie galimą kūno sužalojimų A. I. padarymo ir jo mirties laiką, visiškai patvirtina kitus įrodymus, o taip pat ir pačių nuteistųjų parodymus apie jų padaryto nusikaltimo vietą, laiką ir apie patį A. I. nužudymo būdą.

Nors visas šias aplinkybes nuteistasis V. J. pats nurodė pirmosios instancijos teisme, o po to jas patvirtino dar ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme, savo apeliaciniame skunde nuteistasis bylą vadina suklastota („sufabrikuota“) dėl to, kad teismas neištyrė nusikaltimo įrankio, t. y. prie bylos pridėto metalinio strypo, ir nenustatė, kokie sužalojimai juo galėjo būti padaryti. Apelianto argumentus dėl bylos klastojimo kolegija atmeta, nes jie niekuo nepagrįsti, be to, apeliantas net ir nepateikia jokių tokius jo teiginius galinčių patvirtinti argumentų. Kad abu nuteistieji A. I. mušė metaliniais strypais, parodė jie patys. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad nei nuteistasis V. J. , nei kiti proceso dalyviai apžiūrinėti daiktinių įrodymų neprašė, todėl teismas to ir nedarė, o apsiribojo bylos dokumentų perskaitymu. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matosi, kur tvenkinyje buvo surastas metalinis strypas, taip pat šio strypo apžiūros protokolas irgi buvo perskaityti. Jokių kitų duomenų apie kokį nors teismo šališkumą tiriant įrodymus byloje taip pat nėra. Nepaisant to, nuteistojo nurodomos aplinkybės buvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kolegija išreikalavo ir teismo posėdyje, dalyvaujant nuteistiesiems bei ekspertui, apžiūrėjo šios bylos daiktinį įrodymą – metalinį strypą. Nuteistasis A. Š. parodė, kad būtent šiuo strypu jis galėjo mušti A. I. , o teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad sužalojimai nužudytajam galėjo būti padaryti šiuo daiktu. Nuteistasis V. J. parodė, kad jis pats A. I. mušė ne šiuo, o plonesniu ir šiek tiek lenktu strypu, tačiau ekspertas parodė, kad tie patys sužalojimai, taip pat ir sukėlę A. I. mirtį, galėjo būti padaryti ir plonesniu strypu. Tai paneigė apelianto aiškinimus, kad mirtį sukėlusius sužalojimus nukentėjusiajam galėjo padaryti tik A. Š. .

Nors abu nuteistieji pripažįsta, kad mušė A. I. metaliniais strypais, tačiau iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jie skirtingai nurodinėjo pačią konflikto kilimo ir A. I. sumušimo bei nužudymo priežastį. Teisme abu nuteistieji parodė, kad girtaujant prie upelio konfliktas prasidėjo dėl V. J. mobilaus ryšio telefono, kurį A. I. pardavė. Nuteistieji taip pat parodė, kad konfliktą pradėjo pats A. I. , pradėjęs nuteistuosius įžeidinėti, o po to puolęs juos išsitraukęs peilį. V. J. dar nurodė, kad A. I. įžeidinėjo A. Š. dėl to, kad šis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, be to, V. J. nurodo supykęs ant A. I. už tai, kad šis norėjęs turėti intymių santykių su jo mergina. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas šias nuteistųjų versijas išnagrinėjo ir jas pagrįstai bei motyvuotai atmetė. Kolegija, papildomai apklaususi nuteistuosius, taip pat perskaičius ankstesnius jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šias versijas taip pat atmeta. Šios versijos atmetamos dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jos arba neįtikėtinos, arba paneigtos kitais įrodymais. Pavyzdžiui, visiškai neįtikėtina, kad A. I. galėjo įžeidinėti A. Š. už tai, kad šis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, nes pats buvo teistas. Daugelį tariamų konflikto priežasčių abu nuteistieji nurodo priešingai. V. J. nurodo, kad A. I. su peiliu rankoje norėjo pulti jį, o A. Š. – kad jį. Neįtikėtina, kad vienas A. I. būtų galėjęs užpulti abu savo sugėrovus. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad A. I. buvo labai girtas ir jis tikrai negalėjo nuteistiesiems kelti realios grėsmės. Be to, nors nuteistieji nurodė apie A. I. turėtą peilį, joks peilis nei įvykio vietos apžiūros, nei vėlesnių paieškų metu nebuvo rastas. Pažymėtina dar ir tai, kad abiems nuteistiesiems nebuvo padaryti jokie sužalojimai, o patys nuteistieji V. J. ir A. Š. parodė, kad A. I. jiems net nebandė suduoti smūgių. Be to, A. Š. parodė, kad pirmas sudavė A. I. metaliniu strypu per galvą stovėdamas jam už nugaros. To jis nebūtų galėjęs padaryti, jeigu A. I. būtų jį puolęs. Nuteistųjų aiškinimus, kad konfliktas kilo dėl A. I. tariamai parduoto V. J. telefono paneigia liudytojo N. K. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad tikrai pirko iš V. J. mobilaus ryšio telefoną, tačiau jį jam pardavė ne A. I. , o pats V. J. . A. I. tik buvo su juo kartu atėjęs. Apeliantas nurodo, kad pardavinėjo ne vieną telefoną, tačiau liudytojas N. K. parodė, kad ir kitą telefoną pirko iš paties V. J. . Iš nuosprendžio matosi, kad paneigdamas visas šias nuteistųjų versijas, teismas rėmėsi nuteistojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šie A. Š. , apklausto įtariamuoju 2007 m. birželio 14 d., parodymai buvo dar kartą perskaityti. Šios apklausos metu A. Š. parodė, kad A. I. girtas būdavo agresyvus, todėl jis su V. J. nutarė jį už tai „pamokyti“. Pasikvietė jį prie Siesarties upelio išgerti ir specialiai nusinešė ten du metalinius strypus. Geriant degtinę, jis pirmas smogė strypu A. I. per galvą, o po to jau mušė jį kartu su V. J. . Apie jokius konfliktus prie upelio, įžeidinėjimus arba A. I. grasinimus peiliu A. Š. šios apklausos metu nieko neparodė. Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose A. Š. parodė, kad tos apklausos metu jis buvo neblaivus, be to, buvo vartojęs su degtine dar ir raminančiuosius vaistus. Tačiau tai paneigė liudytojas A. A. , pas kurį dar prieš sulaikymą buvo atėję abu nuteistieji ir kartu su juo girtavo. Šis liudytojas parodė, kad su A. Š. ir V. J. kartu gėrė, tačiau jokių vaistų jam matant nuteistieji nevartojo. Nors A. Š. nurodė, kad pirmieji jo parodymai neteisingi, tačiau jis nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis tos apklausos metu nurodė tokias aplinkybes ne savo noru, o apklausiamas teisme papildomai iš viso atsisakė duoti parodymus. Kad abu nuteistieji, nors ir neturėdami išankstinio tikslo nukentėjusįjį nužudyti, jau iš anksto ruošėsi A. I. „pamokyti“, t. y. jį sumušti, patvirtina ne tik pirminiai A. Š. parodymai, bet ir kitos bylos aplinkybės. Abu nuteistieji patys ir teisme parodė, kad iš anksto specialiai pasigamino du metalinius strypus, nutarė pasikviesti A. I. vėlai vakare išgerti į nuošalią vietą ir ten A. Š. nusinešė tuos metalinius strypus, paslėpęs juos suvyniodamas į lovos užtiesalą. Tai, kad nuteistieji patys pasikvietė nukentėjusįjį, o strypus specialiai atsinešė į išgertuvių vietą ir juos netgi slėpė nuo A. I. , visiškai patvirtina pirminius A. Š. parodymus apie nuteistųjų tikslą A. I. „pamokyti“, t. y. jį sumušti. Nuteistųjų aiškinimai, kad jie strypus nešėsi tik savigynai nuo to paties A. I. yra visiškai neįtikinami. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nurodo, kad nuosprendyje teismas be pagrindo nurodė ir apie jo paties aiškinimus apie apsvaigimą nuo raminančiųjų vaistų pirmosios apklausos metu. Apeliantas nurodo, kad jokiu apsvaigimu jis jokių savo ankstesnių parodymų nemėgino paneigti. Šiuos nuteistojo argumentus kolegija irgi atmeta. Apeliacinės instancijos teisme V. J. pats dar kartą parodė, kad vartodavo raminančiuosius vaistus, o pirmosios instancijos teismo posėdyje jis parodė ir apie tai, kad buvo apsvaigęs nuo vaistų pirmosios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi nuosprendyje teismas nuteistojo parodymus išdėstė teisingai. Kita vertus, nurodomi apelianto argumentai ne tik paneigti, bet ir iš viso neturi jokios reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą. Iš bylos matosi, kad V. J. buvo sulaikytas 2007 m. birželio 13 d., o pirmą kartą įtariamuoju buvo apklaustas tik 2007 m. birželio 15 d., jo parodymų patikrinimas vietoje atliktas 2007 m. rugsėjo 11 d. Akivaizdu, kad šių tyrimo veiksmų metu V. J. tikrai negalėjo būti apsvaigęs, net jeigu prieš sulaikymą ir būtų vartojęs alkoholį arba kokius nors vaistus. Be to, pirmosios apklausos metu V. J. iš viso neprisipažino kaltu ir šiais jo parodymais nuosprendis nebuvo grindžiamas.

Nors nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde apie tikrąsias konflikto su A. I. priežastis nieko nenurodoma, tačiau tai turi svarbią reikšmę sprendžiant jo kaltės klausimą. Visos pirmosios instancijos ir šiame nuosprendyje jau aptartos nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nors ir nesiruošę iš anksto A. I. nužudyti, nuteistieji jau į susitikimo vietą prie Siesarties upelio ėjo ketindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą. Išgertuvių metu A. I. prieš nuteistuosius fizinio smurto nepanaudojo, nuteistųjų gyvybei ir sveikatai jokia grėsmė nebuvo iškilusi, todėl jų veiksmai negali būti vertinami nei būtinąja gintimi, nei jos ribų peržengimu. Patys nuteistieji taip pat nenurodė jokių aplinkybių ir apie tai, kad nukentėjusysis būtų juos sunkiai įžeidęs ar atlikęs dar kokius nors neteisėtus veiksmus. Dėl viso to nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. I. buvo nužudytas dėl jo ir nuteistųjų tarpusavio konfliktų, kilusių dėl menkaverčių priežasčių. Taip pat akivaizdu, kad nuteistųjų elgesiui reikšmės turėjo jų apsvaigimas nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jų elgesiui ir nusikaltimo padarymui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo jį išteisinti, o baigiamųjų kalbų metu jau pareiškė prašymą jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 135 str. Apeliantas nurodo, kad jis pats asmeniškai nesudavė A. I. nė vieno smūgio į galvą ir todėl negalėjo jam padaryti mirtį sukėlusių kūno sužalojimų. Šiuos nuteistojo argumentus kolegija irgi atmeta. Net ir darant prielaidą, kad A. I. mirė tik dėl kito nuteistojo A. Š. suduotų smūgių ir padarytų kūno sužalojimų, tai vis tiek nebūtų pagrindu kitaip įvertinti ir kvalifikuoti paties V. J. nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji prieš nukentėjusįjį vartojo intensyvų fizinį smurtą, abu jį mušė metaliniais strypais, matė vienas kito veiksmus ir jiems pritarė. Nukentėjusiajam buvo padaryti sunkūs sužalojimai ne tik galvos srityje, bet ir kitose kūno vietose. Jam buvo nustatyti kepenų, blužnies ir inksto plyšimai, kurie taip pat įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie sužalojimai irgi galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, tačiau taip neįvyko todėl, kad mirtis greičiau įvyko nuo sužalojimų galvos srityje. Teismo posėdyje ekspertas paaiškino, kad dėl galvos sužalojimų nukentėjusiajam mirus, dėl kitų gyvybiškai svarbių vidaus organų sužalojimų tiesiog nespėjo įvykti didesnis vidinis nukraujavimas. V. J. , kaip ir A. Š. , smūgius nukentėjusiajam sudavė tyčia ir abu nuteistieji nustojo jį mušti tik tada, kai nukentėjusysis nerodė jokių gyvybės požymių. Esant tokioms aplinkybėms, net nebūtina nustatyti, kad abiejų nuteistųjų padaryti sužalojimai būtų buvę nukentėjusiojo mirties priežastimi. V. J. veiksmai mušant nukentėjusįjį kartu su A. Š. vis tiek būtų laikomi dalyvavimu atimant nukentėjusiajam gyvybę ir tai būtų pagrindu jį irgi laikyti nužudymo bendravykdytoju. Tačiau šioje byloje įrodyta, kad A. I. mirties priežastimi buvo būtent abiejų nuteistųjų jam padaryti kūno sužalojimai. Tai irgi patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai, ir kiti išnagrinėti įrodymai. Apelianto argumentai, kad jis specialiai mušė A. I. į visas kitas kūno vietas, o tik ne į galvą, ir kad jis apie tai parodė visų jo apklausų metu, tiesiog neatitinka tikrovės. Iš bylos matosi, kad kitas nuteistasis A. Š. V. J. nurodomų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia. Visų apklausų metu jis parodė, kad apimtas įniršio jis mušė A. I. metaliniu strypu neskaičiuodamas smūgių ir nežiūrėdamas, į kurias kūno vietas tuos smūgius suduoda. A. Š. parodė, kad nematė ir to, į kurias vietas smūgius sudavė V. J. , tačiau patvirtino, kad jis irgi mušė nukentėjusįjį metaliniu strypu. Tuo tarpu pats nuteistasis V. J. apie tai, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė tik į krūtinę, juosmens sritį bei pilvą, pirmą kartą parodė tik teisminio nagrinėjimo metu. Iš perskaitytų jo ankstesnių, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad anksčiau V. J. buvo nurodęs kitokias įvykių aplinkybes. Apklaustas įtariamuoju 2007 m. rugsėjo 11 d. jis parodė, kad kartu su A. Š. puolė A. I. mušti ir kiek sudavė smūgių metaliniu strypu, pasakyti negali. Dar kartą apklaustas įtariamuoju 2007 m. lapkričio 29 d., jis duoti išsamesnius parodymus atsisakė, tačiau apklausos protokole pats parašė, kad dėl nužudymo kaltu prisipažįsta visiškai. 2007 m. rugsėjo 11 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. parodė, kad nežino ne tik suduotų A. I. smūgių skaičiaus. Jis parodė, kad buvo tamsu ir jis negali pasakyti, į kokias kūno vietas sudavė smūgius. Būtent šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus V. J. parodymus patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Nors nusikaltimas buvo padarytas vasarą, tačiau jau buvo vėlus vakaras, apie 23 val., iš fotonuotraukų, pridėtų prie įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų, matosi, kad A. I. buvo mušamas neapšviestoje vietoje, po medžiais. Todėl akivaizdu, kad V. J. negalėjo specialiai taikytis suduoti smūgius į kokias nors konkrečias kūno vietas. To jis negalėjo padaryti ir dėl girtumo. Įvertinus visas šias aplinkybes, nuteistojo V. J. parodymų pakeitimą teisminio nagrinėjimo metu kolegija laiko tik nuteistojo bandymu išvengti atsakomybės ir palengvinti savo padėtį. Jau aptartose teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad kūno sužalojimai A. I. buvo padaryti ne mažiau kaip 34 trauminiais poveikiais, tačiau didžioji tų sužalojimų dalis padaryta sudavus net 21 smūgį į galvą. Specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme patvirtina, kad kurio nors vieno smūgio įtakos nukentėjusiojo mirčiai negalima išskirti ir kad A. I. mirė nuo jam į galvą suduotų smūgių ir jais padarytų kūno sužalojimų visumos. Jau buvo nurodyta, jog ekspertas patvirtino, kad galvos sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne tik teismo posėdyje apžiūrėtu, tačiau ir plonesniu strypu, apie kurį nurodo V. J. . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sužalojimai kitose A. I. kūno vietose pagal savo požymius labiau atitinka padarytiems ne strypu, o spardant kojomis arba suduodant smūgius kitokiais kietais bukais daiktais. Visa tai paneigia apelianto teiginius apie tai, kad jis nesudavė smūgių A. I. į galvą. Priešingai, visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ir V. J. , ir A. Š. metaliniais strypais sudavė smūgius ir į galvos sritį, nukentėjusysis mirė nuo jų abiejų padarytų sužalojimų visumos, todėl nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad tarp abiejų nuteistųjų veiksmų ir A. I. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje neįrodyta, kad abu nuteistieji buvo susitarę nukentėjusįjį nužudyti ir kad jie siekė būtent tokio tikslo. Tačiau mušdami A. I. metaliniais strypais, taip pat ir į galvą, jie tikrai suprato, kad savo veika kėsinasi į A. I. gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nužudymas buvo padarytas netiesiogine tyčia. V. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo, todėl jį išteisinti arba jo veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnius baudžiamuosius įstatymus nėra pagrindo.

Teismas taip pat nustatė du nužudymą kvalifikuojančius požymius ir abu nuteistuosius pripažino kaltais pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. Teismo išvada, kad nužudymas buvo padarytas itin žiauriai, yra pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. tada, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriu yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nutarime taip pat išaiškinta, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Jau buvo nurodyta, kad A. I. buvo padaryta labai daug kūno sužalojimų, jie buvo padaryti ne mažiau negu 34 smūgiais. Nors nukentėjusysis buvo girtas, tai negalėjo visiškai nuslopinti jam sukelto skausmo, todėl nėra abejonių, kad prieš mirtį jis tikrai patyrė dideles fizines kančias. Taip pat nėra abejonių, kad tai suprato ir patys kaltininkai. Nukentėjusįjį jie mušė gulintį ant žemės, abu jį mušė metaliniais strypais ir net neskaičiuodami suduodamų smūgių skaičiaus bei nekreipdami dėmesio, į kurias kūno vietas tuos smūgius suduoda. Po to abejingai paliko sumuštą nukentėjusįjį ir iš įvykio vietos nuėjo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nužudymas buvo padarytas itin žiauriai ir šį nužudymą kvalifikuojantį požymį teismas nustatė pagrįstai.

Tuo tarpu teismo išvada apie tai, kad A. I. nužudymo metu buvo bejėgiškoje būklėje ir negalėjo aktyviai pasipriešinti, kolegijos nuomone, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių. Tame pačiame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime išaiškinta, kad nužudymas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. kvalifikuojamas tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Iš nuosprendžio matosi, kad šioje byloje teismas savo išvados apie A. I. bejėgiškumo būklę plačiau nemotyvavo ir šią išvadą pagrindė vien tik tuo, kad lavono kraujyje buvo rasta 6,06 promilės etilo alkoholio ir tai atitiko sunkų girtumo laipsnį. Kolegijos nuomone,bejėgiškumo būklės nustatymui vien tik alkoholio kiekio kraujyje nustatymo nepakanka, juo labiau, kad šiuo atveju teismo išvadas paneigia kiti įrodymai. Abu nuteistieji nurodo, kad A. I. tikrai nebuvo bejėgiškos būklės ir kad visi kartu girtavę jie patys buvo netgi girtesni už patį nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad šias aplinkybes faktiškai patvirtina nužudytojo motinos A. O. R. parodymai. Nukentėjusioji teisme parodė, kad jos sūnus A. I. 2007 m. birželio 11 d. grįžo namo išgėręs apie 13 val., bet paskui miegojo ir daugiau negėrė. Apie 22 val. atėjo V. J. ir su juo jos sūnus išėjo blaivus. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad A. I. buvo nužudytas jau maždaug po valandos laiko, t. y. apie 23 val. Nors ir galima suabejoti nukentėjusiosios parodymais, kad jos sūnus iš namų išėjo visiškai blaivus, tačiau tikrai neįtikėtina, kad po to per tokį trumpą laiką jis vėl galėjo tiek pasigerti, kad būtų tapęs bejėgiškos būklės. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad dėl ilgalaikio girtavimo A. I. galėjo būti padidėjusi alkoholio tolerancija, todėl jis galėjo nebūti visiškai apsvaigęs ir nuo didelio alkoholio kiekio. Be to, ekspertas nurodė dar ir tai, kad lavono kraujyje rastas alkoholio kiekis galėjo ir neatitikti to kiekio, kuris nužudytojo kraujyje galėjo būti nusikaltimo įvykio metu. Ekspertas paaiškino, kad alkoholio kiekis lavono kraujyje galėjo padidėti dėl puvimo procesų, nes nužudytasis buvo surastas tik po 2 parų, o prieš tai gulėjo lauke esant šiltam orui. Kad A. I. lavonas buvo surastas jau gerokai apiręs, matosi ir iš bylos dokumentų. Aptartos aplinkybės rodo, kad vien tik alkoholio kiekis lavono kraujyje tikrai dar nepatvirtina nukentėjusiojo bejėgiškumo būsenos. Tuo tarpu jokių kitų tokią būseną patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nėra jokių duomenų apie tai, kad A. I. buvo nužudytas miegantis, apalpęs ar dėl kitų aplinkybių negalėdamas pasipriešinti nuteistiesiems. Priešingai, pats teismas patikėjo nuteistųjų parodymais apie tai, kad pirmąjį smūgį A. Š. A. I. sudavė stovinčiam ir šis tik po to pargriuvo. Negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusysis sąmonę prarado jau po pirmųjų jam į galvą suduotų smūgių, tačiau ir tai negali būti pagrindu išvadai, kad buvo nužudytas bejėgiškos būklės asmuo. Nuteistieji mušė A. I. be jokių pertraukų, todėl jų sumanymas vartoti smurtą ir netiesioginė tyčia nukentėjusįjį nužudyti kilo tikrai ne tada, kai nukentėjusysis jau buvo bejėgiškos būklės. Dėl visų šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad nurodytą nužudymą kvalifikuojantį požymį teismas nustatė nepagrįstai. Todėl nuteistojo V. J. skundas tenkinamas iš dalies ir nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Dėl kito nuteistojo A. Š. nuosprendis apeliacine tvarka yra neapskųstas. Tačiau šiuo atveju, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, tais pačiais pagrindais nuosprendis švelninamas ir šiam nuteistajam. Abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos iš BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos) į tos pačios redakcijos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Skiriant nuteistiesiems bausmes kolegija vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jau išdėstytomis aplinkybėmis, kurios nustatytos teisingai. Teismas pagrįstai nenustatė jokių nei V. J. , nei A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino nuteistųjų apsvaigimą nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmes, kolegija taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir į tai, kad abiejų nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys faktiškai yra išimtinai neigiami. Ir V. J. , ir A. Š. jau po keletą kartų teisti, iš to nepadarė jokių išvadų, paleisti iš bausmės atlikimo vietų nedirbo, girtavo ir šį kartą abu padarė labai sunkų nusikaltimą. Iš nuosprendžio matosi, kad vienu iš konkrečių bausmių paskyrimo motyvų buvo tai, kad nužudymas buvo kvalifikuotas pagal du BK 129 str. 2 d. punktus. Nuteistųjų veikas perkvalifikavus, yra pagrindas paskirti ir švelnesnes bausmes. Tačiau įvertinus visas kitas jau išdėstytas bylos aplinkybes bei nuteistųjų asmenybes, jiems vis tiek skiriamos bausmės, viršijančios baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį.

Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad nuteistiesiems už nužudymą paskirtas bausmes teismas dar subendrino su bausmėmis, kurios V. J. ir A. Š. buvo paskirtos Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu. Bausmės nuteistiesiems buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., o šio straipsnio 9 d. nebuvo nurodyta. Pats šios straipsnio dalies nenurodymas dar nereikštų esminio nuosprendžio trūkumo, tačiau šiuo atveju teismas irgi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžio matosi, kad V. J. į bausmės laiką buvo įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2007 m. kovo 8 d. Šis laikas yra pagal ankstesnį nuosprendį jau atliktos bausmės dalis, tuo tarpu paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, į jos laiką teismas V. J. šios atliktos bausmės dalies neįskaitė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir šioje dalyje, o ištaisant nurodytą klaidą nuosprendis irgi keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo V. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos) į BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 13 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką nuteistajam V. J. įskaityti laikino sulaikymo, suėmimo ir iš dalies pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laiką nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2007 m. kovo 8 d. ir nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2008 m. liepos 4 d.

Nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos) į BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 13 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką nuteistajam A. Š. įskaityti laikino sulaikymo, suėmimo ir iš dalies pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės laiką nuo 2007 m. birželio 14 d. iki 2008 m. liepos 4 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.