- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- I2-2227-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01261-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. balandžio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. VPE_SP1E-51745 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (18.2E) I-5760.
Skunde pareiškėja nurodė, kad 1990-01-22 kreipėsi su prašymu skirti jai senatvės pensiją. Pagal galiojančius įstatymus senatvės pensija moterims buvo 55 metai, vyrams 60 metų. Pateikus visus reikiamus senatvės pensijai gauti dokumentus, ji buvo paskirta, nurodant, kad turi visą įstatymo reikalaujamą darbo stažą (20 metų) senatvės pensijai gauti. Pensijos skyrimo metu buvo įrodyta dokumentais, kad jos bendras darbo stažas sudaro 30,7500 metų (30 metų 9 mėnesiai 8 dienos). 2024-03-07 pateikė prašymą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl senatvės pensijos perskaičiavimo. Gautas atsakymas 2024-04-23(10.1E)DV S-29166 pareiškėjos netenkina, kadangi jame yra nurodyta, kad dabartinė jos senatvės pensija dėl nežinomų priežasčių yra apskaičiuota ne įvertinus realų jos turimą darbo stažą 30,75 metus, o be jos žinios sumažinus darbo stažą iki 29,7111 metų. VSDFV Kauno skyrius 2024-04-22 dienos sprendimu Nr. VPE_SP1E-51745 nuo 2023-03-27 dienos, t. y. atgaline data, dalinai panaikino jai priskaičiuotą senatvės pensiją, sumažindama ją iki 378,28 eurų. Iki sumažinimo, taikant pensijos indeksavimą, buvo paskaičiuota ir mokama 437,09 eurų pensija bei pensijos priemoka, viso 446,00 eurų. Kiek pareiškėja suprato iš pateiktų dokumentų, pagrindinis motyvas sumažinti jai priskaičiuotą senatvės pensiją - būtinojo darbo stažo nebuvimas. Su priimtu sprendimu pareiškėja nesutiko ir apskundė VSDFV prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka institucijai. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ginčą išnagrinėjo ir 2024-06-11 dienos sprendimu Nr. (18.2E) 1-5760 skundą iš esmės atmetė, palikdama galioti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą. Su priimtais sprendimais nesutinka ir mano, kad jie priimti nesivadovaujant Lietuvos Konstitucija bei galiojančiais teisiniais aktais. Įstatymo leidėjas įstatymais nustato tam tikrus kriterijus senatvės pensijai gauti, tie kriterijai kinta, atsižvelgiant į šios dienos realijas, tačiau tai negali įtakoti tų procesų, kurie jau įvyko prieš trisdešimt metų, o konkrečiai 1990 metų sausio mėnesį, kadangi nuo tada pareiškėjai yra paskirta senatvės pensija. Mano, kad senatvės pensijos skyrimas priklauso nuo pensijos skyrimo metu galiojančių įstatymų ir vėlesni įstatymai negali jų pakeisti ar kitaip interpretuoti. Kaip matyti iš pateikto VSDFV sprendimo dalyje dėl darbo stažo apskaičiavimo, į darbo stažą nebuvo įskaitytas LR VKSK prekybos mokykloje mokymosi laikas. Faktinės pensijos skyrimo metu pagal galiojančius įstatymus mokymasis profesinėje techninėje mokykloje buvo įskaitomas į darbo stažą, šis laikotarpis (nuo 1956-09-01 iki 1957-09-26) ir sudaro pareiškėjos pagal dabartinius galiojančius įstatymus trūkstamo stažo dalį. Pareiškėjai buvo perskaičiuotas bendras darbo stažas ir nustatyta, kad jis sudaro 29 metus 8 mėnesius ir 16 dienų, pritaikius naujos redakcijos Pensijų įstatymą pareiškėja neturi reikiamo stažo gauti visą senatvės pensiją. Tiek VSDFV Kauno skyrius, tiek centrinė institucija pritaikė įstatymą, kuris negalėjo būti pritaikytas ir taip sumažino pensijos dydį nuo 446 eurų iki 378,28 Eur. Neteisingai buvo paskaičiuoti ir apskaitos vienetai sprendimo dalyje „dėl įgytų apskaitos vienetų“. Atsižvelgus į neįtrauktą darbo stažą iš principo buvo sumažintas apskaitos vienetų skaičius, teigiant, kad pareiškėja neturi pilno darbo stažo. Pensijos skyrimo dienai būtinas darbo stažas buvo 20 metų, todėl atsižvelgus į pensijos skyrimo metu galiojusius įstatymus, pareiškėjos darbo stažo dydis, viršijantis privalomą stažą, buvo 10 metų 9 mėnesiai 8 dienos didesnis negu privalomas stažas. Atsižvelgus į tai, pareiškėja ir prašė perskaičiuoti pensijos dydį, galimai ją padidinant. VSDFV sprendimo dalyje dėl senatvės pensijos apskaičiavimo pareiškėjai taikė pensijos dydį, kuris taikomas asmenims, neturintiems reikiamo darbo stažo. Fondo valdybos Kauno skyrius savo paaiškinime nurodė, kad 2018-01-01 įsigaliojus senatvės pensijų įstatymo nuostatoms, jei naujai paskirta senatvės pensija būtų didesnė, nei buvusioji, naujo dydžio pensija būtų mokama nuo teisės ją gauti atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos, priešingu atveju tęsiamas perskaičiuotos pensijos mokėjimas. Prašymas perskaičiuoti pensiją buvo paduotas 2024-03-06 dieną, pensijos perskaičiavimo dienai pareiškėja gavo 446,00 Eur pensiją, atlikus perskaičiavimą pensija buvo sumažinta iki 378,28 Eur. Tokiu būdu VSDFV priėmus sprendimą pensija sumažėjo, kas prieštarauja Pensijų įstatymo 42 str.
Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neprieštarauja. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti. Senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Pagal šių teisės aktų nuostatas, senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens stažo, įgyto iki pensijos skyrimo mėnesio, trukmės ir apskaitos vienetų skaičiaus. Stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir stažui prilyginti laikotarpiai. Stažo laikotarpiai, buvę iki 1993-12-31, įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymomis, darbdavių išduotomis, remiantis turimais dokumentais, archyvų pažymomis ir kitais Nuostatų 6.4. papunktyje išvardintais dokumentais. Į asmens stažą įskaitomi tik Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunktyje nurodyti mokymosi laikotarpiai – mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), internatūroje. Jokie kitokie mokymosi laikotarpiai Nuostatuose nenurodyti, todėl nėra prilyginami stažui. Pareiškėjai nuo 1990-01-28 mokama senatvės pensija pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 1994-12-31. Nuo 2024-01-01 indeksavus perskaičiuotos senatvės pensijos dydį, pareiškėjai mokama 437,09 Eur dydžio senatvės pensija. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 22¹ straipsnio nuostatas, senatvės pensijų gavėjai, jeigu jų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 100 procentų minimalių vartojimo poreikių dydžio, turi teisę gauti pensijos priemoką. Kadangi pareiškėjai nuo 1990-01-28 paskirtos senatvės pensijos dydis nuo 2024-01-01 yra 437,09 Eur, t. y. mažesnis už MVPD, todėl jai nuo 2024-01-01 apskaičiuota ir mokama 8,91 Eur pensijos priemoka.
Atsakovas nurodo, kad pagal nuo 2018-01-01 įsigaliojusios Socialinio draudimo pensijų įstatymo 61 straipsnio nuostatas, asmenys, kurie gauna iki 1994-12-31 paskirtas senatvės pensijas, turi teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal šio įstatymo nuostatas. J. S. Fondo valdybos Kauno skyriui 2024-03-27 pateikė prašymą skirti senatvės pensiją. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-51745 pareiškėjai nuo 2023-03-27 (už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos) paskirta 378,28 Eur senatvės pensija. Senatvės pensija apskaičiuota atsižvelgiant į įgytą 29,7111 metų (29 m. 8 mėn. 16 d.) stažą ir 23,17 apskaitos vienetus. Pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, 2024-05-13 apskundė jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka institucijai. Fondo valdyba 2024-06-11 sprendimu Nr. (18.2E) I-5760 „Dėl senatvės pensijos skyrimo“ išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir atmetė jį kaip nepagrįstą. Pareiškėjos 29 metų 8 mėnesių 16 dienų stažas apskaičiuotas remiantis įrašais darbo knygelėje ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos ir dokumentų skyriaus 2024-04-19 pažyma Nr. 17-138 apie darbą Lazdijų RVK Seirijų vartotojų kooperatyve. Pagal įrašus šiuose dokumentuose, laikotarpiu nuo 1954-10-10 iki 1956-08-31 J. S. dirbo Veisiejų rajono kooperatyve, nuo 1962-03-08 iki 1964-10-17 – Vainiūnų parduotuvėje ir nuo 1965-04-20 iki 1990-07-03 – Lazdijų vartotojų kooperatyve. Pareiškėja taip pat yra pateikusi Vartotojų kooperatyvų sąjungos Kooperatinės prekybos mokyklos pažymėjimą Nr. 993, kuriame nurodyta, kad ji nuo 1956-09-01 iki 1957-09-26 mokėsi šioje mokykloje, bet į stažą įskaitomas tik mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), internatūroje, todėl šis laikotarpis pagrįstai neįskaitytas į J. S. stažą. Apskaičiuojant pareiškėjai nuo 1990-01-28 skirtos senatvės pensijos dydį, pagal tuo metu galiojusius pensijų skyrimą reglamentavusius teisės aktus, mokymosi profesinėse mokyklose laikotarpiai buvo įskaitomi į stažą, todėl skiriant pensiją nuo 1990-01-28 J. S. mokymosi laikotarpis buvo įskaitytas į stažą ir pensijos dydis apskaičiuotas įvertinus minėtą mokymosi laikotarpį.
Atsakovas nurodo, kad Fondo valdybos Kauno skyrius, priėmęs 2024-04-22 sprendimą, siunčiamame 2024-04-23 lydraštyje informavo pareiškėją, kad nuo 2023-03-27 paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis – 378,28 Eur yra mažesnis už šiuo metu mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos dydį – 437,09 Eur (kartu mokama mažų pensijų priemoka 8,91 Eur), todėl ir toliau bus tęsiamas perskaičiuotos senatvės pensijos mokėjimas. Kad J. S. yra mokama didesnioji nuo 1990-01-28 paskirta ir indeksuota 437,09 Eur dydžio pensija bei 8,91 Eur mažų pensijų priemoka liudija prie atsiliepimo pateikta išmokos gavėjo asmeninė kortelė „Duomenys apie sumas, išmokėtas per laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-07-31“.
Dėl įgytų apskaitos vienetų apskaičiavimo atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, asmenims, kurių visas stažas įgytas iki 1994-01-01, apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2 (metų skaičius iki 1994-01-01, įskaitomas asmeniui į stažą, pareiškėjos įgytas stažas yra 29,7111 m.). Pagal Pensijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalį, asmens apskaitos vienetų, įgytų iki 2017-12-31, skaičiumi laikomas šio straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas asmens apskaitos vienetų skaičius, padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78. J. S. įgytų apskaitos vienetų skaičius yra 23,17 (29,7111 m. x 0,78 =23,17). Asmens apskaitos vienetų skaičius nuo 2018-01-01, asmens įgytas per kalendorinius metus ar kalendorinių metų dalį, nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja nuo 1990-07-03 nedirbo, jos po 2018-01-01 įgytų apskaitos vienetų skaičius yra 0,00, todėl bendras pareiškėjos įgytų 23,17 apskaitos vienetų skaičius (23,17 + 0,00) apskaičiuotas teisingai. Fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendime nurodyti apskaitos vienetai, taip pat kaip ir apskaičiuota pagal naująją Pensijų įstatymo redakciją senatvės pensijos dydžio suma (378,28 Eur), pareiškėjai nėra svarbūs. Kadangi pareiškėja kreipėsi 2024-03-27 prašymu skirti jai senatvės pensiją vadovaujantis naująja Pensijų įstatymo redakcija, Fondo valdybos Kauno skyrius ir priėmė 2024-04-22 sprendimą vadovaudamasis šiuo įstatymu. Įvertinus, kad šiuo sprendimu apskaičiuota senatvės pensija yra mažesnė, nei iki šio sprendimo priėmimo J. S. skirta senatvės pensija, nepalankus pareiškėjai sprendimas nėra vykdomas, mokant jai ankstesniąją didesnę pensiją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-51745 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo J. S.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-5760 „Dėl senatvės pensijos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994-07-18 Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549 (toliau – Pensijų įstatymas, nauja redakcija nuo 2018-01-01).
Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, socialinio draudimo senatvės pensija – tai socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, sukakusiam šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turinčiam šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti. Pensijos socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (12 p.). Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 2 punkte numatyta, kokie laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., prilyginami asmens darbo stažui, tame tarpe ir mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4. p).
Pensijų įstatymo 61 straipsnis numato, kad asmenys, kurie gauna iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtas senatvės pensijas, turi teisę kreiptis dėl pensijų skyrimo pagal šio įstatymo nuostatas; šiems asmenims senatvės pensijos bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, o individualioji dalis – šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėja, pasinaudodama jai Pensijų įstatymo suteikta teise, 2024 m. kovo 27 d. su prašymu „Dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo“ kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, prašyme pareiškėja nurodė, kad nuo 1990-01-22 gauna senatvės pensiją (80-87 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu nusprendė J. S. skirti 378,28 Eur senatvės pensiją nuo 2023 m. kovo 27 d. (74 b. l.). Prie sprendimo atsakovas pridėjo senatvės pensijos apskaičiavimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja turi 29.7111 metų (29 m. 8 mėn. 16 d.) įgytą stažą, nustatytą pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnį. 2024 m. balandžio 22 d. sprendimas pareiškėjai išsiųstas su 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-29166, kuriuo pareiškėja informuota, jog nuo 2023 m. kovo 27 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis 378,28 Eur (nuo 2024-01-01 pensijos dydis – 417,59 Eur) yra mažesnis už šiuo metu mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos dydį – 437,09 Eur (kartu mokama mažų pensijų priemoka 8,91 Eur), todėl ir toliau bus tęsiamas perskaičiuotos senatvės pensijos mokėjimas (73 b. l.).
Nesutikdama su Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (88-89 b. l.), kuri 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-5760 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavo, jog Kauno skyriaus sprendimu pareiškėjos stažas ir senatvės pensijos dydis apskaičiuoti teisingai (7-12 b. l.).
Bylos duomenų pagrindu nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta nuo 1990 m. sausio 28 d., vadovaujantis teisės aktų, galiojusių iki 1994 m. gruodžio 31 d., nuostatomis, pagal kurias mokymosi profesinėse mokyklose laikotarpiai buvo įskaitomi į stažą, todėl ir pareiškėjos mokymosi laikotarpis nuo 1956-09-01 iki 1957-09-26 buvo įskaitytas į stažą senatvės pensijai gauti ir pensijos dydis apskaičiuotas įvertinus šį mokymosi laikotarpį.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad asmens stažui iki 1994 m. gruodžio 31 d. prilyginami tik mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje laikotarpiai, t. y. Pensijų įstatymo redakcija, galiojusi pareiškėjos pensijos apskaičiavimo metu gavus jos 2024 m. kovo 27 d. prašymą, mokymosi laiko profesinėje mokykloje asmens stažui pensijai gauti nebeprilygino, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjos mokymosi prekybos mokykloje laikotarpio nuo 1956-09-01 iki 1957-09-26 į stažą nebeįskaičiavo ir nurodė, jog pareiškėjos įgytas stažas yra 29 m. 8 mėn. ir 16 d. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtose bylose (LVAT 2023 m. vasario 1 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-35-463/2023, Nr. eA-1228-815/2023 ir kt.).
Pensijų įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jei šiame ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuota pensija yra mažesnė už mokėtąją pensiją, toliau tęsiamas anksčiau paskirto dydžio pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) mokėjimas.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovas 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-29166 informavo pareiškėją, kad nuo 2023 m. kovo 27 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui (378,28 Eur) esant mažesniam už šiuo metu mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos dydį (437,09 Eur su mažų pensijų priemoka 8,91 Eur), toliau bus tęsiamas perskaičiuotos senatvės pensijos mokėjimas. Kad pareiškėjai ir toliau mokama iki pareiškėjos kreipimosi dienos mokėta pensija (446,00 Eur) matosi ir iš jos Išmokos gavėjo asmeninės kortelės duomenų (92 b. l.) bei iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo (5 b. l.). Taigi faktiškai gaunama pareiškėjos pensija nebuvo sumažinta net ir paskyrus jai mažesnę senatvės pensiją skundžiamu 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad 2024 m. balandžio 22 d. sprendime nuodyti apskaitos vienetai pareiškėjai nėra aktualūs, nes ji ir toliau gaus didesnę pensiją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog skundžiami atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai dėl pareiškėjos senatvės pensijos yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.