Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1191-343/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
2S-1191-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
J. M., O. Č., R. P., L. G., S. V., D. V., G. B.
Atsakovas
G. G., valstybės įmonei Turto bankas
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė Registrų centras, Alytaus rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1191-343/2017Teisminio proceso Nr.2-69-3-03930-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. M., O. Č., R. P., L. G., S. V., D. V. ir G. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-1248-835/2017 pagal ieškovų J. M., O. Č., R. P., L. G., S. V., D. V. ir G. B. ieškinį atsakovėms G. G., valstybės įmonei Turto bankas dėl dalies pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Alytaus rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarė E. J., Alytaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė B. Z., Alytaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarė N. L..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6576, sudarytos 1995 m. spalio 17 d. tarp Alytaus rajono savivaldybės ir B. M., dalį dėl 1/6 ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, taikyti restituciją ir panaikinti 2002 m. balandžio 16 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 2131 dalį, kurioje K. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/6 dalį ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikant restituciją, pripažinti dovanojimo sutarties Nr. 400, sudarytos 2008 m. sausio 15 d. tarp K. M. ir G. G., dalį dėl 1/6 ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; pripažinti, kad minėto ūkinio pastato, kurio 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso G. G. nuosavybės teise ir 5/6 priklauso Lietuvos Respublikai, teisinė registracija yra negaliojanti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalies privatizavimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius leido atsakovei G. G. pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės valdos projektą esamiems pastatams eksploatuoti. Kadangi ginčo ūkinis pastatas yra jau suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame valstybinės žemės sklype, todėl šio žemės sklypo dalies privatizavimas pažeis ieškovų teises, didins interesų konfliktą ir, privatizavus žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas prašymo netenkino nurodydamas, kad ieškovai nepateikė įrodymų argumentams, jog žemės sklypo dalies privatizavimas pažeis jų teises, didins interesų konfliktą ir, privatizavus žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, pagrįsti, taip pat daugiau nenurodė jokių motyvų ir argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, pagrindžiančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas įvertinęs, kad ieškinyje prašoma pripažinti žemės sklype, kurio privatizavimą ieškovai prašo sustabdyti taikant laikinąsias apsaugos priemones, esančio ūkinio pastato dalies pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, darė išvadą, kad ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su jų pareikštais materialiniais reikalavimais,

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovai prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas netinkamai įvertino prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes. Ginčo objektas (ūkinis pastatas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors jam suteiktas dar vienas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame valstybiniame žemės sklype. Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atsakovei neigiamų padarinių nesukels, o apsaugos ieškovų interesus ir teises, susijusias su ginčo objekto tinkamu eksploatavimu. Jei atsakovė privatizuotą žemės sklypą ketintų parduoti, būtų didinamas interesų konfliktas, sukeltų šalims neigiamų finansinių pasekmių.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštais reikalavimais. Patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovai privalės spręsti servituto nustatymo klausimą. Privatizuojant žemės sklypą pirkimo-pardavimo sutartyje turės būti aptartos pirkėjos (atsakovės) teisės į sklype esančius statinius (ir ginčo objektą), todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė susijusi su pareikštais reikalavimais.

Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra reiškiamas joks reikalavimas dėl ketinamo privatizuoti žemės sklypo, todėl tai, ar bus atliekama valstybinės žemės sklypo privatizavimo procedūra, ar ji bus sustabdyta, įtakos galimai palankaus ieškovams teismo sprendimui neturi ir neturės. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ieškovų prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino nesusijusiomis su pareikštais reikalavimais.

Trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštais reikalavimais, ir, atmesdamas ieškovų prašymą, teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su jų pareikštais materialiniais reikalavimais, ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Ieškovai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas argumentuodami netinkamu prašyme išdėstytų argumentų ir nurodytų aplinkybių įvertinimu.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, ar jos yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Tai suponuoja teismo pareigą parinkti ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principams neprieštaraujančias, šalių interesų pusiausvyrą išlaikančias laikinąsias apsaugos priemones. Remiantis šio klausimo išsprendimui aktualia teismų praktika, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011). Gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Todėl laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovų skundo argumentus, kad teismas netinkamai įvertino ieškovų prašymo pagrįstumą patvirtinančius argumentus. Ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl 1/6 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia, taikyti restituciją, pripažinti ūkinio pastato teisinę registraciją negaliojančia. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas ir atsiliepime į skundą nurodo atsakovas, ieškovams nereiškiant jokių materialinių reikalavimų dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčo ūkio pastatas, ieškovų nurodomos aplinkybės, ar bus atliekama valstybinės žemė sklypo privatizavimo procedūra, ar ji bus sustabdyta, įtakos galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo vykdymui neturi. Atsakovų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl spręstinų klausimų parduodant žemės sklypą ir dėl ginčo ūkio pastato eksploatacijos atsakovei privatizavus žemės sklypą išeina už šioje byloje pareikštų reikalavimų ribų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmesdamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nesusijusias su pareikštais materialiniais ieškovų reikalavimais, teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė