Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-358/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-15
Bylos Nr.
2-358/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Atsakovas
R. A., Ž. M., A. A., R.
Ieškovas
M. V.
Civilinė byla Nr. 2-358/2008Procesinio sprendimo kategorija 99, 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. A. , Ž. M. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-137-267/2008 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams A. A. , Ž. M. , R. A. dėl skolos priteisimo, ir atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. priešieškinį ieškovui M. V. dėl paskolos sutarties pakeitimo, reikalavimo teisės pripažinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų A. A. , Ž. M. , R. A. priteisti 111528,25 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 1991 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 1.1 punktą ir 2.3 punktą ir nustatyti, kad 50000 Lt paskola V. A. buvo suteikta už 5 proc. metinių palūkanų; pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į 54708,68 Lt sumą, pagal perleidimo sutartį; priteisti iš ieškovo R. A. naudai atstovavimo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškinys negali būti išnagrinėtas, nes ginčo objektas - gyvenamasis namas su kiemo įrenginiais, esantys Tytuvos g. 3, Tytuvėnai, Kelmės raj., negali būti parduotas, dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo sustabdytas pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto ir prašė stabdyti ieškinio nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas priešieškinys. Ieškovas nurodė, kad priešieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nenurodyta reikalavimo suma, todėl vadovaujantis LR CPK 296 str. 1 d. 7 p. prašė priešieškinį palikti nenagrinėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi prašymus tenkino iš dalies – panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bei įpareigojo atsakovus sumokėti trūkstamą 3063 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismas sustabdė 2007 m. liepos 13 d. Kelmės rajono hipotekos teisėjos nutartimi pradėtą priverstinį V. A. skolos išieškojimą iš įkeisto turto – gyvenamojo namo, ir kiemo įrenginių, esančių Tytuvos g. 3, Tytuvėnuose, Kelmės rajone hipotekos skyriaus byloje Nr.2V/2007. Išieškojimo vykdomajame procese sustabdymą numatantis CPK 145 str. 1 d. 10 p. taikomas tik esant šioms aplinkybėms – kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytinių patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš šių aplinkybių, todėl teismas manė, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė - priverstinio išieškojimo sustabdymas hipotekos skyriaus byloje Nr.2V/2007, yra nepagrįsta ir prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams. Todėl, teismas, siekdamas apginti viešąjį interesą, 2007 m. liepos 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikino. Teismas taip pat patenkino ginčo šalių prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo ir nurodė, kad byla neparuošta nagrinėti teismo posėdyje, nes ieškovas negali nurodyti konkrečios ieškinio sumos, nežinodamas kokia skolos dalis bus padengta įkeistu turtu. Be to, teismas nurodė, kad atsakovai priešieškiniu prašo pakeisti 1991 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 1.1 punktą ir 2.3 punktą ir nustatyti, kad 50000 Lt paskola V. A. buvo suteikta už 5 proc. metininėmis palūkanomis ir pripažinti reikalavimo teisę į 54708,68 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. atsakovai yra sumokėję 200 Lt žyminio mokesčio. LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. numato, kad kiekvienas priešieškinys turtiniuose ginčuose apmokamas žyminiu mokesčiu. Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti 111528,25 Lt skolą, o atsakovai prašo pripažinti reikalavimo teisę į 54708,68 Lt, todėl atsakovų priešieškiniu ginčijama suma sudaro 56819,57 Lt, kuri privalo būti apmokestinama žyminiu mokesčiu. Paskolos sutartyje Nr. 105 numatytos 16 procentų metinės palūkanos, o laiku negrąžinus paskolos – 20 procentų metinės palūkanos. Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti 5 procentų metines palūkanas. Todėl reikalavimo dalis dėl ginčijamų metinių palūkanų iki paskolos grąžinimo termino 2000 m. kovo 1 d. sudaro 11 procentų nuo ieškovo prašomų priteisti 16 procentų metinių palūkanų, kas sudaro 3208,35 Lt (4666,69 Lt ÷ 16 proc., 3208,35 Lt ÷ 11 proc.) , o nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. sudaro 15 procentų nuo ieškovo prašomų priteisti 20 procentų metinių palūkanų, kas sudaro 53124,75 Lt (70833 Lt ÷ 20 proc., 53124,75 Lt ÷ 15 proc.). Tokiu būdu atsakovų priešieškiniu dėl metinių palūkanų priteisimo ginčijama suma sudaro 56333,10 Lt, kuri privalo būti apmokestinama žyminiu mokesčiu. Bendra atsakovų priešieškiniu ginčijama suma sudaro 113152,67 Lt. Todėl teismas įpareigojo atsakovus sumokėti trūkstamą 3063 Lt žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį ir nurodo, kad:

1. Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus sumokėti žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas buvo išspręstas Kelmės rajono apylinkės teisme, o Šiaulių apygardos teismui byla buvo perduota su jau priimtu priešieškiniu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo spręsti priešieškinio priėmimo klausimo, nes tai nėra teismo parengiamojo posėdžio tikslas. Be to, teismas nepagrįstai apeliantų reikalavimus vertino kaip turtinius, nes nei vienu iš reikalavimų atsakovai neprašo priteisti pinigų, turto ar turtinės teisės.

2. Teismas keletą kartų sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo prašymai buvo atmesti, o pakartotinų prašymų atveju teismas turėjo apeliacinį procesą nutraukti. Šiuo atveju teismas savo iniciatyva išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas nurodė, kad gina viešąjį interesą, todėl naikina laikinąsias apsaugos priemones, tačiau koks tai viešas interesas teismas nenurodė.

3. Teismas pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, nes pradėjus vykdyti hipoteką atsakovai praras realią galimybę ginti savo interesus dalyje dėl išieškotinų palūkanų dydžio. Išmokėjus sumą pagal kreditoriaus reikalavimus, atsakovai neteks galimybės realizuoti atgręžtinį reikalavimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovai teikdami pakartotinius prašymus vilkina procesą, o teismas juos nagrinėdamas sudaro sąlygas jiems taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir savo iniciatyva, tačiau tik tais atvejais kai to reikalauja viešasis interesas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi savo iniciatyva panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad jos pažeidžia viešąjį interesą. Tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutikti negali. Remiantis teismų praktika, viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę, valstybės interesų ar autoriteto apsauga. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, valstybės interesams ar autoritetui, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tarp fizinių asmenų dėl skolos priteisimo. Laikinosios apsaugos priemonės susiję tik su kelių asmenų interesais, todėl, kolegijos nuomone, jos nepažeidžia viešojo intereso.

Be to, Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2007 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovai taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus sumokėti 3063 Lt žyminį mokestį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai priešieškiniu prašo pakeisti 1991 m. sausio 28 d. AB Litimpeks banko ir V. A. sudarytos paskolos sutarties Nr. 105 1.1 punktą ir 2.3 punktą ir nustatyti, kad 50000 Lt paskola V. A. buvo suteikta 5 proc. metinėmis palūkanomis bei pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į 54708,68 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).

Šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatyta, kad šalys moka 16 procentų metines palūkanas, o laiku negrąžinus paskolos – 20 procentų metinės palūkanos. Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti 5 proc. metines palūkanas, t.y. atsakovų priešieškinio reikalavimo suma dėl ieškovo prašomų priteisti metinių palūkanų mažinimo sudaro 56333,10 Lt. Šis reikalavimas yra turtinis, nes juo reikalaujama pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, todėl turi būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu, kuris šiuo atveju lygus 1690,00 Lt. Kadangi atsakovai yra sumokėję 200 Lt žyminio mokesčio atitinkamai atsakovams nustatytas žyminis mokestis mažinamas iki 1490,00 Lt.

Iš priešieškinio matyti, kad atsakovai prašo pripažinti ieškovo reikalavimo teisę į 54708,68 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovų prašymas nėra atskiras reikalavimas ir turėtų būti vertinamas kaip dalies ieškinio pripažinimas, todėl neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintos Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinta, o dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 ir 4 punktais,

n utaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria panaikintos Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Įpareigoti atsakovus A. A. , Ž. M. ir R. A. sumokėti 1490,00 Lt žyminį mokestį už priešieškinį, bei iki 2008 m. birželio 5 d. pateikti Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisDonatas Šernas