- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- A5.-456-363/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00220-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) atstovei D. U.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K.“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M., būdamas UAB „K.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nuo 2020-05-05 iki 2020-05-07 neužtikrino, kad J. P. (Y. P.) ir R. K. (R. K.), daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos statybvietėje dirbtų UAB „K.“ statybininkais ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybiniam socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui. Tokiu būdu S. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020-05-05 buvo gautas telefoninis skambutis, jog prie (duomenys neskelbtini), dirba Ukrainos piliečiai. Buvo reaguota greitai ir nuvykta patikrinti su Plungės policijos pareigūnais, rasti du piliečiai, kurie bendradarbiavo, atliko namo fasado darbus, nurodė, jog dirbo nuo gegužės 5 d., tarėsi dėl darbo su direktoriumi S. Direktorius vengė bendrauti protokolo surašymui, apklausai, telefonu nurodė, jog viskas yra sutvarkyta. Tikrinimo metu, t. y. 2020-05-05, Sodrai apie minėtų piliečių įdarbinimą nebuvo pranešta. Kreipiantis į Sodrą, gautas atsakymas, jog apie piliečių įdarbinimą įmonė pranešė tik 2020-05-08, jau po tikrinimo, atbuline data juos įdarbino. Teismų praktikoje suformuota, jog įmonės direktorius yra atsakingas už įmonės veiklą, turi įsitikinti, jog darbuotojai įdarbinti, ar buhalterė pranešė Sodrai duomenis privalo kontroliuoti. Mano, jog S. M. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole įrašyta, jog S. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis 1 punktą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką turėtų būti nurodyta, kad S. M. pažeidė minėto įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl prašė pakeisti nurodytą nuostatą.
S. M. administracinio nusižengimo padarymą patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas; pažeidėjo paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole, kuriame paaiškino, jog darbuotojai K. ir P. parašė pareiškimus 2020-05-04 ir pateikė priėmimui, jie fiksuoti laiku; S. M. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad darbuotojai prašymus dėl priėmimo į darbą parašė 2020-05-04, todėl 2020-05-05 pateikė deklaracijas į Sodrą. Šie asmenys turi trūkstamą specialybę Lietuvoje, todėl įdarbinimas turbūt užtruko, prašė atsižvelgti, dokumentus nurodė pateiksiantys; Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020-06-03 surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); S. M. tapatybės kortelės kopija; administracinių nusižengimų registro išrašas apie S. M. registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus; Sodros duomenų išrašas apie UAB „K.“ dirbančius asmenis; J. P. leidimo gyventi Lietuvoje kopija; R. K. paso kopijos; J. P. ir R. K. paaiškinimai; Sodros raštas „Dėl informacijos pateikimo“; UAB „K.“ pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią; VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašas apie UAB „K.“.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi nagrinėjamu atveju nelegaliai buvo įdarbinti Ukrainos piliečiai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant šiuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, jog S. M. savo veiksmais pažeidė nelegalų darbą apibrėžiančio ir jam inkriminuojamo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl administracinio nusižengimo protokole nurodyta įstatymo nuoroda pakeistina.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad S. M., būdamas darbdaviu - UAB „K.“ direktoriumi, pažeisdamas Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, leido darbuotojams, Ukrainos piliečiams J. P. ir R. K. dirbti įstatymų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais S. M. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Kaltininko atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).
Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 straipsniu, kuriame nurodomas administracinės nuobaudos parinkimas, baudos dydžio nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Teismas konstatuoja, kad S. M. padarė tyčinį pažeidimą. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, per paskutinius metus 6 kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei vienos paskirtos baudos nesumokėjęs, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais teismas konstatuoja, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
nutaria:
S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).