Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto Giedriaus Petrausko 2017-06-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104832191-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistas Giedrius Petrauskas 2017-06-16 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104832191-17 D. R. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad jis 2017-03-28, 0.10 val., vairavo transporto priemonę BMW 7ER REHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi chuliganiškai, blokavo transporto priemonės HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, priversdamas išvažiuoti į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, neleisdamas toliau saugiai vairuoti, persekiodamas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį HONDA, tokiu būdu sukeldamas pavojų eismo dalyvių saugumui. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Paskirta nuobauda 450 bauda ir teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių.

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017-07-18 gautas D. R. skundas dėl 2017-06-16 nutarimo skirti jam nuobaudą, skundas 2017-07-21 gautas Kauno apylinkės teisme.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. R. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Posėdžio metu D. R. paaiškino, kad nebuvo chuliganiško vairavimo, o buvo vairavimas ir paskatos kažką sulaikyti, nes manė, kad vejasi vagį, kuris bandė jį apvogti. Jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, bet ne specialiai, kad į kažką atsitrenkti, o dėl to, kad kitas automobilis važiavo atbuline eiga. Po to išsikvietė policiją, nes HONDA vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Kai buvo apvogtas jau ne pirmą kartą, kreipėsi į policiją, o šiuo atveju viskas labai greitai įvyko ir pats norėjo sulaikyti galimą nusikaltėlį, todėl iš karto policijos nekvietė. Dabar šitaip jau nebesielgtų. Nepripažįsta fakto, kad persekiodamas J. K. automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles. Kai įvyko smūgis ir pamatė, kad automobilyje yra ir moteriškas siluetas, tada pamatė, kad jame yra jo buvusi panelė, tuomet suprato, kad tas vaikinas iš jos aplinkos ir yra jos vaikinas. J. K. yra matęs kelis kartus. Nežinojo kokį automobilį jis turi ir vairuoja. Pripažįsta, kad Raudondvario plente jis aplenkė automobilį HONDA. Viskas buvo taip, kaip surašyta skunde.

Liudytojas J. K. teisme paaiškino, kad D. R. pažįsta apie metus – dvejus, tačiau nežinojo, kad jis turi automobilį. Kartu su A. buvo savo automobilyje prie D. namų. Iš Gintaro g. išvažiuojant pamatė, kad jį persekioja automobilis, nes akino šviesomis. Jo draugė A. bijojo, drebėdama A. pasakė „tik nestok“. Ji geriau pažinojo D., taip sakydama. Kelis kartus važiavo Lampėdžiuose gatvelėmis, D. važiavo iš paskos, liudytojas buvo prasivėręs langą, D. taip pat. Jis šūkavo stoti, nes bus blogai, keikėsi. Vienu metu liudytojas Lampėdžiuose buvo sustojęs, bet draugė pasakė „ką tu darai“, todėl liudytojas nuvažiavo. Įvažiavus į Raudondvario pl., D. jį aplenkė, užkišo savo automobilį, stabdė, tada jis apsisuko atbulomis ir važiavo į kitą pusę, D. apsisuko jį pasivijo, užkišo mašiną ir jį vėl sustabdė. Liudytojui nebuvo kur dėtis, jis vėl važiavo atbulomis ir pradėjo stabdyti, tai daryti buvo nesaugu, buvo vėlus metas, todėl jis važiavo prieš eismą. Po to D. pastabdė, po to vėl paspaudė greičio pedalą ir atsitrenkė į jo automobilį. A. buvo atsigulusi automobilyje. Kai D. pradėjo rėkauti, liudytojas gobtuvą nusiėmė. D. jau iš anksto žinojo ką vejasi, nes jis buvo privažiavęs šalia ir matė veidą.

Liudytoja A. P. teisme parodė, kad D. R. pažįsta, su juo šiuo metu nebendrauja. Su J. K. buvo Lampėdžiuose prie D. R. namo, sėdėjo J. K. automobilio priekyje, po to persėdo į galą, kad D. R. nepamatytų. Paskui D. R. juos persekiojo, jie automobiliu suko ratus Lampėdžiuose, išsigandusi ji persėdo į galą, bet matė kas vyko. D. R. norėjo kad J. K. sustotų. Jis sustojo trumpam, bet paskui, jai liepus, nuvažiavo. Išvažiavus į Raudondvario pl., D. R. juos vijosi, aplenkė, paskui jie apsisuko, D. vėl vijosi, aplenkė, užkišo savo mašiną, J. K. važiavo atbulas, pristabdė ir tada D. atsitrenkė į J. mašiną, bet jie išsigando, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Liudytoja negalėjo atsakyti ar D. žinojo, kad ji yra tame automobilyje ar ne, bet ji liepė užsidėti J. gobtuvą, kad jo nepamatytų, nes tikėjosi pabėgti, nesitikėjo, kad čia taip viskas gausis. Liudytoja teigė, kad jie patys išprovokavo D. išeiti iš namų, gavosi tokia situacija, todėl mano, kad D. chuliganiško vairavimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-04-06 į Kelių policijos valdybą su prašymu registruoti eismo įvykį atvyko J. K., kuris nurodė, kad 2017-03-28, apie 0.10 val., Kaune, Raudondvario pl. 152. Prie prašymo pateikė vaizdo įrašą ir foto nuotraukas. J. K. vairavo automobilį HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. R.. Iš pateiktos medžiagos yra eismo įvykio požymių, todėl registruotas eismo įvykis Nr. 07-17-9447467. Vairuotojas D. R. paaiškino, kad prie namų pastebėjo stovintį automobilį HONDA, jis šviečia ilgomis šviesomis į langus. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad HONDA automobilį vairuoja jaunuolis iš dalies užsidengęs veidą ir jį pamatęs, nuvažiavo nuo jo namų. D. R. įtarė, kad galimai automobilyje sėdi ir jo buvusi mergina, todėl nusprendė sėsti į savo automobilį ir susistabdžius HONDA automobilį tai išsiaiškinti. Iš namų pasiėmė dujinį pistoletą, ir įsėdęs į automobilį BMW pradėjo persekioti, bandydamas susistabdyti automobilį HONDA. Kaip teigė vairuotojas D. R., kad jam sustojus į jo automobilį atsitrenkė automobilis HONDA, tačiau iš filmuotos medžiagos matosi priešingai, kad D. R. automobiliu BMW persekiodamas važiavo atbulas ir atsitrenkė į nuo jo sprunkantį automobilį HONDA. Vairuotojas J. K. paaiškino, kad jam neleido važiuoti, blokavo kelią, jis bandė pasprukti nuo BMW vairuotojo, kuris demonstravo rankoje ginklą, negalėdamas važiuoti į priekį, važiavo atbulas, tačiau BMW automobilis taip pat važiavo atbulas ir pristabdžius jis atsitrenkė. J. K. nepasiliko eismo įvykio vietoje, kadangi matė agresyvų BMW vairuotoją demonstruojantį šaunamąjį ginklą, todėl nuvažiavo į gretimą Tilžės gatvę ir sustojęs prie namo Nr. 10 išsikvietė policiją (ROIK 0117000161739). D. R. taip pat išsikvietė policiją į Raudondvario pl. 152 (ROIK 0117000161710), tačiau pareigūnams paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis ir pasišalino, o valstybinio numerio nežino ir tolimesnio tyrimo nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilio HONDA vairuotoją J. K. netikslinga traukti administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kadangi vairuotojas galėjo suprasti grėsmę gyvybei iš kito ginkluoto vairuotojo veiksmų. Vairuotojo D. R. veiksmuose įžvelgiami chuliganiški veiksmai, vairuojant automobilį BMW. Iš vaizdo įrašo matosi, kad, keisdamas važiavimo kryptį, blokuoja automobilį HONDA, užvažiuoja iš priekio ir stabdo automobilį priversdamas kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti, HONDA vairuotojas bandė atsitraukti apsisukdamas, tačiau BMW vairuotojas tęsė persekiojimą ir užblokavo vėl iš priekio neleisdamas važiuoti HONDA vairuotojui, tada HONDA vairuotojas bandė atsitraukti važiuodamas atbulas, tačiau BMW vairuotojas persekiojo važiuodamas atbulas ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į HONDA automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 6), nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), nuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 13-16), J. K. paaiškinimas Kelių policijos valdybai (b. l. 20), paties D. R. paaiškinimas (b. l. 21), A. P. paaiškinimas (b. l. 22), administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka protokolai (b. l. 23-24, 26-28), vaizdo įrašas iš vaizdo stebėjimo kamerų, iš kurių matyti, kad D. R., keisdamas važiavimo kryptį, blokuoja automobilį HONDA, užvažiuoja iš priekio ir stabdo automobilį, priversdamas kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti. HONDA vairuotojas bando atsitraukti apsisukdamas, tačiau BMW vairuotojas tęsia persekiojimą ir užblokuoja iš priekio, neleisdamas važiuoti HONDA automobilio vairuotojui, tada HONDA vairuotojas bando atsitraukti, važiuodamas atbulas, tačiau BMW vairuotojas persekioja važiuodamas atbulas ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkia į HONDA automobilį (b. l. 43).

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.

Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai - tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiško vairavimo pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas.

Susipažinus su 2017-04-13 surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20ANPAN-95232072-17 matyti, kad jame nurodyti visi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai: administracinio nusižengimo vieta, laikas, esmė, taip pat nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (KET 101, 127 punktų pažeidimas), atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, nurodyta ir protokolo surašymo data bei vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, anketiniai duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taigi apeliantui surašytame administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą ir, įvertinus joje esančių duomenų visumą, priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą.

D. R. 2017-06-16 nutarimu Nr. 20ANN-104832191-17 nubaustas už tai, kad 2017-03-28, 0.10 val., vairavo transporto priemonę BMW 7ER REHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi chuliganiškai, blokavo transporto priemonės HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, priversdamas išvažiuoti į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, neleisdamas toliau saugiai vairuoti, persekiodamas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį HONDA, tokiu būdu sukeldamas pavojų eismo dalyvių saugumui. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokie D. R. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nors D. R. nurodė, jog chuliganiškų paskatų negalėjo būti, tačiau pažymėtina, jog tiek iš paties pareiškėjo parodymų, teisme apklaustų liudytojų parodymų, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog D. R., agresyviai nusiteikęs, savo automobiliu vijosi J. K. automobilį, tokiu būdu daug kartų priversdamas keisti jo važiavimo kryptį, jį prisivijęs bandė priversti sustoti, neleistinais būdais gatvėje jį aplenkęs, užblokavo jam kelią, staigiai stabdė, važiavo atbulas, privertė J. K. išvažiuoti į priešpriešiniams eismui skirtą juostą, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, t. y. daug kartų pažeidė kelių eismo taisykles. Tokiu vairavimu D. R., tyčia pažeidė KET reikalavimus, demonstravo savo išskirtinumą, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors pažeidėjas tvirtino, kad nepadarė nusižengimo, tokius paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes jo kaltę patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Pats pareiškėjas neneigia vairavęs automobilį, vijęsis J. K., bandęs jį sustabdyti, taranavęs, aplenkęs, užkišęs savo automobilį priešais jo automobilį, važiavęs atbulas ir galiausiai į jį atsitrenkęs. Teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojos A. P. parodymus, kad D. R. veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo, kuomet ji nurodė, kad jie patys išprovokavo jo tokį elgesį, tačiau tokiems jos parodymams prieštarauja visa bylos esmė ir joje surinkti kiti įrodymai, o tokie A. P. parodymai laikytini tik siekiu padėti savo buvusiam vaikinui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi priežasčių abejoti liudytojo J. K. parodymais ir byloje esančiu vaizdo įrašu. Manymas, kad jo atžvilgiu galimai buvo daroma nusikalstama veika – vagystė, neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės laikytis įstatymų, apie galimus nusikaltėlius turėjo būti pranešta pareigūnams laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. R. 2017-03-28 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei ją ištyrus teismo posėdyje, apklausus liudytojus, nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo ir šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistas Giedrius Petrauskas, išsamiai ištyręs bylos medžiagą, priimdamas 2017-06-16 nutarimą, atsižvelgė visas bylos aplinkybes, į tai, kad D. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančią aplinkybių nėra, ir, remdamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskyrė sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą ir minimaliam terminui - 12 mėnesių paskyrė specialiosios teisės atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Pažymima, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas priėjo prie išvados, jog D. R. administracinė nuobauda už 2017-03-28 įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, ANK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. R. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto Giedriaus Petrausko 2017-06-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104832191-17 dėl D. R. paskirtos nuobaudos, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.