- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- e2-44699-868/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37808-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.5.29pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 725,85 Eur paskolos, 170,99 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino ir 223,48 Eur palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016-10-25 registruotu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnis ). Atsakovė teismo nustatytu terminu ir tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-02-25 tarp ieškovės UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt ir atsakovės J. A. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas paskolino atsakovei 200,00 Eur Paskolos sutarties terminas - 36 mėnesiai(-ių). Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2015-03-04 atsakovė pateikė prašymą papildomai 300,00 Eur kredito sumai, 2015-05-30 pasipildė 250,00 Eur suma. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovei buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2018-05-25. Atsakovė dalį paskolos sumokėjo, tačiau nebesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovas 2015-10-16 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
Atsakovė pažeidė šią prievolę ir sutartyje nustatytu laiku ir tvarka negrąžino ieškovui paskolos. Dėl šios priežasties iš atsakovės yra priteistina likusi nesumokėta paskolos suma, kuri sudaro 725,85 Eur ir 170,99 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino.
Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma yra 100,60 procentų. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ilgą laiką skaičiuojamos 100,60 procentų metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 223,48 Eur dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas, įvertinęs skolos ir apskaičiuotų palūkanų santykį, ieškovo prašomas priteisti sutartines palūkanas mažina iki 123,48 Eur. Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteisiamos metinės procesinės penkių procentų dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (91 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 22,75 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, 725,85 Eur skolą, 170,99 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 123,48 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso 1020,32 Eur ir 22,75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 5 metines penkių procentų palūkanas už priteistą 1020,32 Eur sumą nuo 2016-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „4finance“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.