- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-331-531/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl 2015 m. birželio 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo skirta techninė darbų saugos ekspertizė, teisėtumo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-16 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014-01-16 apie 8.20 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, 10 kilovatų uždaros skirstykos patalpoje, A. K., atlikdamas darbus, buvo paveiktas elektros srovės, nuo ko jis žuvo. Šiuo metu ikiteisminį tyrimą atlieka Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Skundžiama 2015-06-05 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant išsamiai išsiaiškinti nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo A. K., priežastis buvo skirta techninė darbų saugos ekspertizė.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui A. K. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį kaip neteisėtą ir, vadovaujantis Lietuvos teismų teritoriniu priklausomumu, įpareigoti Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją priimti nutartį šioje ikiteisminio tyrimo byloje dėl ekspertizės skyrimo. Pareiškėja nurodo, jog skundžiama nutartis yra priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismo veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 ir 7 str. pakeitimo įstatymo 2 str. nuostatas bei Utenos rajono apylinkės teismo nuostatų, 2013-12-16 patvirtintų įsakymu Nr. V-44, 7 p. nuostatas, kurios nustato, kad Utenos rajono apylinkės teismas vykdo veiklą tik Utenos rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju Utenos rajono apylinkės teismas grubiai pažeidė savo kompetencijos ribas, kadangi nagrinėjo bylą, kuri pagal teritorinį priklausomumą priklauso Zarasų rajono apylinkės teismui. Papildomai A. K. nurodo ir tai, jog priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ji pateikė du konkrečius ir tyrimui labai reikšmingus klausimus, kurie visiškai nepagrįstai buvo įvertinti, kaip patenkantys į ekspertams jau suformuluoto klausimo turinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš aukštesniajam teismui pateikto skundo akivaizdu, jog Pareiškėja nurodo du esminius argumentus, t.y. tvirtina, kad apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai išnagrinėjo bylą, pagal teritorinį priklausomumą priklausančią Zarasų rajono apylinkės teismo kompetencijai, bei nepagrįstai nurodė, kad Pareiškėjos suformuluoti klausimai ekspertams patenka į jau suformuluotus klausimus, todėl į juos bus atsakyta. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie A. K. teiginiai yra nepagrįsti.
Išties, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Tačiau šiuo atveju nesutinka su skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju skiriant minėtą ekspertizę Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo pažeistos pirmiau nurodytos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis apibrėžia pirma instancija nagrinėjamų baudžiamųjų bylų teisme teismingumą, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus procesinius veiksmus. Priešingai, BPK nėra imperatyviai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas jo kompetencijai priklausančius veiksmus privalo atlikti atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos teismingumą. Taigi vien aplinkybė, kad prokurorė su prašymu skirti techninę darbų saugos ekspertizę kreipėsi ne į Zarasų, o į Utenos rajono apylinkės teismą, nors nusikalstama veika galimai buvo padaryta Zarasuose, nesuteikia pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, juo labiau, kad tokiu būdu nebuvo pažeistos jokios imperatyvios BPK nuostatos. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 13 str. leidžia prokurorui, atliekant savo funkcijas, veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, šiuo metu ikiteisminį tyrimą atlieka Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl visiškai suprantama, jog dėl ekspertizės skyrimo buvo kreiptasi būtent į Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją.
Taigi šiuo atveju nei Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kreipdamasis į kito miesto, nei buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, apylinkės teismą dėl nutarties skirti ekspertizę, nei tokį prašymą priėmęs ir jį išnagrinėjęs apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK normų nepažeidė ir savo įgaliojimų, numatytų BPK 173 str., neviršijo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati Pareiškėja aukštesniajam teismui pateiktame skunde jokių konkrečių nuostatų, kurios reglamentuotų ne baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, o ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų veiksmų teismingumą, nenurodė.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei kitą bylos medžiagą, atmeta A. K. skundo argumentus, kad apylinkės teismas nepagrįstai į ekspertams suformuluotus klausimus neįtraukė jos pateiktų klausimų. Matyti, kad Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė, jog ekspertams turėtų būti užduoti klausimai, susiję su A. K. suteiktomis darbo saugos priemonėmis bei aplinkybėmis, kiek įtakos nelamingam atsitikimui įvykti turėjo kitų darbuotojų atlikti veiksmai – paliktos neužrakintos durys į transformatorinės skirstyklą, neužrakinti varteliai prie 10 kilovatų skirstyklos, neuždėtos apsauginės juostos ant vartelių, spynomis neužrakintos narvelio Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. elektros įrenginio, prie kurio žuvo A. K., priekinės ir galinės apsaugos durelės, skirtos apsaugoti žmones nuo aukštos elektros įtampos poveikio. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nutarė, kad į tokius Pareiškėjos klausimus bus atsakyta ekspertams atsakant į pirmąjį nutartyje suformuluotą klausimą, kuriuo prašoma atsakyti, kokios yra tiriamo nelaimingo atsitikimo techninės ir organizacinės priežastys. Su tokiu vertinimu nėra pagrindo nesutikti. Iš Pareiškėjos formuluojamų papildomų klausimų ekspertams matyti, kad yra siekiama išsiaiškint, kiek įtakos nelaimingam atsitikimui kilti turėjo kitų darbuotojų atlikti veiksmai bei aplinkybė, kad mirusiajam nebuvo išduotos tinkamos apsaugos priemonės. Taigi akivaizdu, jog esminis šių klausimų tikslas yra išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė A. K. mirtį ir kiek tam įtakos turėjo konkretūs kitų asmenų veiksmai. Nagrinėjamu atveju būtent dėl to ir yra skirta darbų saugos ekspertizė, kuri tiria nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, įvykio mechanizmą, aplinkybes, kurios turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti bei atliekamų darbų saugos atitikimą norminių aktų reikalavimams. Tokiu būdu jau pačios ekspertizės pobūdis atskleidžia, jog yra tiriamos ir nagrinėjamos visos, su asmens mirtimi susijusios aplinkybės, įskaitant ir kitų darbuotojų veiksmus bei teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą, laikymąsi. Be to, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, ekspertams pateikti klausimai yra suformuluoti siekiant išsiaiškinti konkrečias aplinkybes, lėmusias nelaimingo atsitikimo kilimą, t.y. technines ir organizacines įvykio priežastis, o taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbų saugos reikalavimų laikymąsi. Ekspertams nutartimi pateikti klausimai atitinka šių rūšių ekspertizėms taikomas metodikas. Todėl konstatuotina, kad Pareiškėjos prašyme ir apeliaciniame skunde formuluojami klausimai ekspertizei, kaip pagrįstai tą nustatė apylinkės teismas, išties patenka į ekspertams jau pateiktus klausimus, todėl laikytini pertekliniais.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodytais motyvas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d.1 p., teismas
nutarė:
Pareiškėjos A. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. birželio 5 d. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekančio teisėjo priimtą nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.