- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-27
- Bylos Nr.
- A-756-894-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. Z. Š.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Antanas Markūnas
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Z. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Z. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 18 d. įsakymą Nr.A-175 „Dėl nuosavybės teisių į 1/2 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atkūrimo piliečiui V. A. (įpėdiniams)“ bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atkurti nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą įstatymo nustatytais būdais.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu įsakymu neatkurtos nuosavybės teisės jos tėvui V. A. (įpėdiniams) į 1/2 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas priimtas dėl to, kad V. A. prašymo padavimo metu neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. Jo žmonai V. A. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą neatkurtos, nes ji nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas, nes V. A. 1998 m. sausio 16 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kuris 1998 m. balandžio mėnesį buvo pateiktas institucijai, nagrinėjusiai jo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pasas buvo pateiktas iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais terminais. Be to, ginčo namas buvo įsigytas sutuoktinių V. A. ir V. A. , todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.92 straipsnį, laikytina, kad buvo prašoma atkurti nuosavybės teises į visą V. A. ir V. A. nuosavybės teise priklausiusį namą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi, įstatyme suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau. Įstatyme nenumatyta, kad pilietybę patvirtinantis dokumentas, nepateiktas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises per įstatymo nustatytą terminą tokiems prašymams paduoti, gali būti pateiktas vėliau, t. y. per terminą, per kurį gali būti pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Dėl to asmenims, nepateikusiems atitinkamoms institucijoms pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos. Teismas nurodė, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo gyvenamąjį namą V. A. pateikė 1992 m. gruodžio 20 d., tačiau Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto 1998 m. sausio 16 d., kopija buvo pateikta jau praėjus įstatyme nurodytam terminui, t. y. kopija buvo pateikta tik 2002 m. birželio 10 d. Pareiškėjos atstovų pateiktas 1998 m. kovo 4 d. dokumentų lydraštis nepatvirtina paso nuorašo pateikimo 1998 metais fakto, nes jame nėra jokios žymos apie jo ar paso kopijos užregistravimą savivaldybėje, be to, šį lydraštį pasirašė ne pats V. A. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apskrities archyvo 1997 m. gruodžio 24 d. pažymėjime Nr. A-183 nurodyta, jog archyviniuose fonduose yra duomenų apie tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklausė V. A. ir V. A. . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. A. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo turtą, todėl atsakovas ginčijamu įsakymu pagrįstai nusprendė neatkurti nuosavybės teisių tik į 1/2 dalį namo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti: panaikinti šio sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 18 d. įsakymą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo minėtą atsakovo įsakymą panaikinti.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pareiškėja skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pasisakyta dėl V. A. teisės atkurti nuosavybės teises į 1/2 ginčo gyvenamojo namo (sprendimo dalis dėl kitos pusės namo neskundžiama). Teigiama, kad 1992 m. sausio 9 d. paduodamas pareiškimą dėl nuosavybės teisių į namą atkūrimo, V. A. dar neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos Respublikos piliečio pasas jam buvo išduotas 1998 m. sausio 16 d. Nuosavybės teisių atkūrimo reikalus pretendentas tvarkė ne pats, o per savo atstovą J. S. A., (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje J. S. A. paaiškino, kad V. A. pasą ir jo kopiją su lydraščiu 1998 metais jis pateikė atsakovui. Atsakovo tarnautoja pasą grąžino, o kopiją pasiliko. J. S. A. pasitikėjo atsakovo tarnautoja ir neprašė atžymos lydraštyje apie dokumento gavimą. Tik vėliau jis gavo pasiūlymą pateikti notaro patvirtintą paso kopiją. Tą jis ir padarė 2002 m. birželio 10 d., tačiau tai buvo jau pakartotinas dokumento pateikimas. Nuoširdus J. S. A. paaiškinimas atsakovo kategoriškai nebuvo paneigtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad V. A. Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto 1998 m. sausio 16 d., kopija Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta tik 2002 m. birželio 10 d., t. y. jau pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui prašymams paduoti. Kadangi V. A. nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento per terminus, įstatymo nustatytus prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, todėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą jam negali būti atkuriamos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atstovų pateiktas 1998 m. kovo 4 d. dokumentų lydraštis neįrodo, kad Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija buvo pateikta laiku. Šis lydraštis neturi jokios žymos, įrodančios apie jo gavimą Kauno miesto savivaldybės administracijoje. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinį skundą pasirašė ir pareiškėjos G. Z. Š. vardu padavė advokatas Antanas Markūnas, 2007 m. spalio 10 d. išrašytame orderyje nurodęs, kad jam pavedama apskųsti teismo sprendimą (b. l. 79). Iš byloje esančios atstovavimo sutarties (b. l. 13) matyti, kad šią sutartį dėl pavedimo advokatui A. Markūnui atstovauti G. Z. Š. ir ją atstovaujantį J. S. A. 2007 m. kovo 26 d. yra pasirašęs J. S. A. , o ne pareiškėja G. Z. Š. .
Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: <...> 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 6) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą) <...>.“ Pagal to paties straipsnio 3 dalį įgaliojimas apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, perduoti įgaliojimą kitam asmeniui turi būti specialiai aptarti atstovo įgaliojime. Pareiškėjos J. S. A. 2007 m. kovo 5 d. išduotame įgaliojime yra nurodyta teisė perduoti įgaliojimą, tačiau šio atstovo teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka neaptarta (b. l. 8). Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.145 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įgaliotas asmuo negali perįgaliotam asmeniui perduoti daugiau teisių, nei jis pats jų turi pagal įgaliojimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. S. A. paaiškino, kad su pareiškėja G. Z. Š. jis tik kalbėjęs telefonu ir aptaręs galimybę skųsti teismo sprendimą, jokio pavedimo raštu, įgalinančio jį ar advokatą A. Markūną apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą jis neturi. Teismo posėdžio metu advokatas A. Markūnas pateikė teismui K. A. (advokato teigimu, pareiškėjos giminaičiui) faksu 2008 m. gegužės 19 d. išsiųstą raštą, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame nurodyta, kad G. Z. Š. patvirtina, jog advokatas A. Markūnas yra įgaliotas skųsti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir kad jai yra žinoma apie Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 27 d. posėdį. Pažymėtina, kad šis dokumentas pasirašytas tik 2008 m. gegužės 17 d., t.y. jau po apeliacinio skundo padavimo teismui. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatas Antanas Markūnas apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka šio skundo padavimo metu nebuvo įgalintas, todėl 2007 m. spalio 11 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas advokato A. Markūno pasirašytas apeliacinis skundas laikomas kaip paduotas neįgalinto asmens.
Apeliacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi apeliacinis skundas priimtas, apeliacinis procesas pagal šį skundą turi būti nutrauktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 7 punktu pareiškėjai G. S. Š. grąžintinas 2007 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai AB banke Hansabankas sumokėtas 112 Lt dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi, 42 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą nutraukti.
Pareiškėjai G. S. Š. grąžinti 2007 m. spalio 11 d. mokėjimo kvitu Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtą 112 (vieną šimtą dvylika) litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.