- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4377-1105/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02221-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. F.
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjo D. F. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. F. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po jo tėvo V. F. mirties, priimti. Tiek savo pareiškime, tiek posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad D. F. yra V. F. ir J. B. F. sūnus. Palikėjas V. F. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai J. B. F., į Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą kreipėsi dabar jau miręs pareiškėjo tėvas V. F., kuris (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės palikimą priėmė. Kiti palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą – sūnūs D. F. (pareiškėjas), A. F. ir V. F. į notaro biurą nesikreipė. Kartu su kitu palikimu pareiškėjo tėvas paveldėjo velionės sutuoktinės neįregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 201/509 dalį. Pareiškėjo tėvas V. F. dėl teisinių žinių stokos dėl žemės sklypo nuosavybės teisės įregistravimo į reikiamas institucijas nesikreipė. (duomenys neskelbtini) V. F. mirė. Pareiškėjas ir kiti jo broliai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, testamento palikėjas sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas kartu su kitais broliais sutvarkė jo turimus asmeninius daiktus. Pažymėjo, jog nei jam, nei jo broliams, kurie jau yra mirę, apie neįregistruotas daiktines teises į žemės sklypo dalį, nebuvo žinoma. Pareiškėjas apie šias teises sužinojo tik 2022 m. pradžioje, kai į jį kreipėsi M. M., nurodęs, jog 201/509 dalis žemės sklypo priklausė J. B. F. Nurodė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą egzistavimą, apie žemės sklypo dalį tėvai nebuvo užsiminę. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjas manė, jog tėvai turto neturėjo. Nesant paveldimo turto, pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, išėjo į laisvę tik (duomenys neskelbtini). Dėl teisinių žinių ir socialinių įgūdžių stokos pareiškėjas nesuprato paveldėjimo procedūrų. Šias priežastis prašo laikyti svarbiomis. Kadangi yra suėjęs įstatyme numatytas terminas palikimui priimti, prašo šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškimą, teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas paveldėjimo nesusitvarkė 11 metų, dėl ko galimas klausimo dėl J. B. F. turto perėjimo valstybei pagal CK 5.62 straipsnio 2 dalį, svarstymas. Taip pat nurodė, jog byla pagal pateiktus byloje įrodymus nagrinėtina teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
3. Pareiškimas tenkinamas.
4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
5. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu, nustatyta, kad palikėjas V. F., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo tris sūnus – D. F. (pareiškėjas), A. F., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, V. F., kuris (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjo sutuoktinė J. B. F., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo V. F. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nėra įregistruotų testamentų.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas analogiško turinio bylas, yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui yra taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties jis nesikreipė priimti jo palikimo, kadangi manė, jog tėvas jokio vertingo turto nepaliko. Tik 2022 metų pradžioje, jis iš vieno iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko sužinojo, jog minėto sklypo 201/509 dalis priklausė jo motinai J. B. F., (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Byloje pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, jog po J. B. F. mirties, jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė jos sutuoktinis V. F. Pareiškėjo teigimu, tuo metu apie minėtą nekilnojamąjį turtą nebuvo žinoma. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog faktas apie tai, kad 201/509 dalis žemės sklypo priklauso B. J. F., VĮ „Registrų centras“ įregistruotas po to, kai V. F. priėmė B. J. F. palikimą, t. y. tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. F., pareiškėjas dėl jo palikimo nesikreipė, nes, pareiškėjo žiniomis, šis turto neturėjo. Be to, pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, į laisvę paleistas tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šios priežastys, kad jis dėl teisinių žinių stokos nežinojo paveldėjimo procedūrų, be to, manė, kad po tėvo mirties jokio turto neliko, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, laikytinos svarbiomis, dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo laiku ne veikdamas tyčia, o dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikytina tai, kad dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas netinkamai suprato pareigą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per tris mėnesius. Terminą jis praleido dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat, teisinių žinių stokos. Tėvai neturėjo nekilnojamojo turto, todėl manė, kad nėra pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo, tik (duomenys neskelbtini) sužinojo apie nekilnojamojo turto egzistavimo faktą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas pareigos kreiptis į notarą neįvykdė ne veikdama tyčia, o dėl žinių stokos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tvirtinti, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl paveldimo turto, dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą praleistą trijų mėnesių terminą atnaujinti.
9. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo D. F. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tėvo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.