- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 1-3422-891/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00293-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Lietuvoje nedirbantis, dirba mėsininku Norvegijoje, gyv. Pasvalio raj., (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus, o būtent:
jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3.07 % promilės), 2014-02-08, apie 17.30 val., Vilniuje, Šeškinės g.79, įsėdęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, padėdamas tarp priekinių sėdynių 1000 Norvegijos kronų nominalo kupiūrą Nr. 4203014875, t. y. 409,39 Lt, davė 409,39 Lt dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniajam patruliui R. Č., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-02-08, 17.15 val., Šeškinės g. 79, Vilniuje, aikštelėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius.
Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
S. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais duomenimis.
Kaltinamojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-02-08, apie 16 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės, tikslaus adreso nežino, nes negyvena Vilniuje ir nepažįsta miesto, būdamas neblaivus, savo automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiavo į kitą automobilį – „Toyota“. Atvažiavus policijos pareigūnams ir norėdamas išvengti atsakomybės, prašė neregistruoti šio įvykio ir paleisti, už tai siūlė kyšį. Policijos tarnybiniame automobilyje kaip kyšį tarp priekinių automobilio sėdynių padėjo 1000 Norvegijos kronų. Dėl šio poelgio labai apgailestauja, nuoširdžiai gailisi (b. l. 25, 26, 30).
Liudytojo – policijos pareigūno R. Č., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-02-08, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu L. B., apie 17.30 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Šeškinės g. 79, Vilniuje, automobilio „Opel“ neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir bando šalintis. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko automobilio „Opel“ ir „Toyota“ vairuotojai. Automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Pradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes. Paaiškėjo, kad automobilio „Opel“ vairuotojas, kaip vėliau sužinojo – S. V., atsitrenkė į stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro IKI automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga. Minėtą autoįvykį pastebėjo automobilio „Toyota“ savininkas V. S. ir pranešė policijai. Kaltininkui S. V. buvo pasiūlyta atsisėsti į tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės. Jis sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Vyr. patrulis L. B. tuo metu buvo lauke ir aiškinosi įvykio aplinkybes su kitu vairuotoju. S. V. buvo paaiškinta, kad už įvykdytą autoįvykį neblaiviam jam bus surašytas ATPK protokolas pagal 127 straipsnio 3 dalį. Kol jis formino eismo įvykį, S. V. tarp priekinių sėdynių padėjo 1000 Norvegiškų kronų, kad jie neužfiksuotų jo padaryto pažeidimo ir, kad jis nori važiuoti namo. S. V. buvo įspėtas, kad už pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau S. V. pinigų nepaėmė ir bandė skaičiuoti, kiek bus 1000 Norvegiškų kronų išvertus į litus ir į eurus. Kai paklausė, ar pastarasis žino, kad už kyšio davimą policijos pareigūnams numatyta baudžiamoji atsakomybė, S. V. pasakė, kad viską žino ir nenutraukė savo neteisėtų veiksmų, todėl apie tai jis informavo vyr. patrulį L. B., kuris atsisėdo į tarnybinį automobilį ant priekinės keleivio sėdynės ir pamatė padėtą tarp priekinių sėdynių 1000 Norvegijos kronų nominalo kupiūrą. S. V. kartu su 1000 Norvegijos kronų kupiūra buvo pristatytas į Vilniaus miesto 6 PK, kur S. V. buvo nustatytas 3,07 promilės girtumas (b. l. 11).
Šalies argumentai
R. Č. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-02-08 tarnybiniame pranešime (b. l. 1).
Liudytojo – policijos pareigūno L. B., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-02-08, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu R. Č., apie 17. 30 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šeškinės g. 79, automobilio „Opel“ neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir bando šalintis. Atvykus į nurodytą vietą pamatė du sugadintus automobilius. Tai automobiliai „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Toyota“ vairuotojas V. S. paaiškino, kad paliko savo automobilį prie prekybos centro IKI automobilių stovėjimo aikštelėje ir išėjo į prekybos centrą apsipirkti, o grįždamas pamatė, kad automobilis „Opel“ atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“. Iš „Opel“ automobilio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, todėl jis iškvietė policiją. Pradėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes. „Opel“ vairuotojas, kaip vėliau sužinojo, S. V., paaiškino, kad atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė į stovintį automobilį. Vyr. patrulis R. Č. atsisėdo kartu su kaltininku S. V. į tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam kad užfiksuotų įvykį, o jis aiškinosi įvykio aplinkybes su „Toyota“ vairuotoju. Po kiek laiko jo kolega vyr. patrulis R. Č. pranešė, kad kaltininkas S. V. davė kyšį, bandant išvengti atsakomybės už ATP pažeidimą. Jis atsisėdo į tarnybinį automobilį ir pamatė tarp priekinių sėdynių padėtą 1000 Norvegijos kronų kupiūrą. S. V. kartu su 1000 Norvegijos kronų kupiūra buvo nuvežti į Vilniaus miesto 6 PK, kur S. V. buvo nustatytas 3,07 promilės girtumas (b. l. 12).
L. B. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-02-08 tarnybiniame pranešime (b. l. 10).
2014-02-08 policijos tarnybinio automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad tarp priekinių sėdynių guli 1000 Norvegijos kronų nominalo kupiūra Nr. 4203014875 (b. l. 5-7).
2014-02-12 pinigų apžiūros protokole užfiksuota 1000 Norvegijos kronų nominalo kupiūros apžiūra, kupiūros Nr. 4203014875 (b. l. 13, 14).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad S. V. 2014-02-08 17.39 val. nustatytas 3,07 promilės girtumas (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad S. V., siekdamas, kad savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad jis vairavo automobilį neblaivus, pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir sugadino abu automobilius, davė jiems, padėdamas tarnybiniame automobilyje tarp priekinių sėdynių, 1000 Norvegijos kronų nominalo kupiūrą. Tokie S. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. V. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 54).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas) į nustatytą kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, taip pat, atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. V. praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 43-47), SoDros duomenimis nedirba (b. l. 42). VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 51), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 49), nuo 2001-03-20 iki 2001-03-27 gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų nestabilumu (b. l. 50), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jam netikslinga (b. l. 53).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę –baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma S. V. 12 MGL (1560 Lt) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusikaltimui.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-02-08 17.20 val. iki 2014-02-09 12 val. (b. l. 31, 33). Kaltinamojo viena laikino sulaikymo para įskaičiuotina į paskirtą bausmę, ją prilyginus 2 MGL dydžio baudai (BK 65, 66 straipsniai).
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena 1000 Norvegijos kronų kupiūra Nr. 4203014875, saugoma Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2014-02-13 kasos pajamų orderio kvitą, serija 10-20-PO-VAL Nr. 0319 (b. l. 15, 16) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 12 MGL, t. y. 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų, kas atitinka 451 EUR) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 MGL, t. y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų, kas atitinka 301 EUR) baudą.
Įskaičiuoti S. V. į paskirtos bausmės dydį vieną laikino sulaikymo parą nuo 2014-02-08 iki 2014-02-09, prilyginant ją 2 MGL (260 Lt) dydžiui ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 6 MGL, t. y. 780 Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt litų, kas atitinka 225 EUR).
Kaltinamajam S. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 1000 Norvegijos kronų kupiūrą Nr. 4203014875, saugomą Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2014-02-13 kasos pajamų orderio kvitą Serija 10-20-PO-VAL Nr. 0319 (b. l. 15, 16) – konfiskuoti.
Voką su CD laikmena, su vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti byloje.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.