Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įgaliotajam atstovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjui – vyriausiajam darbo inspektoriui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2024 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-47-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.23227135136.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2024 m. sausio 16 d. nutarimu R. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 780 Eur bauda.

R. Z., nesutikdama su patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir jai paskirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą.

Skunde nurodė, kad 2016 m. sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke išrinko R. Z.. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota remiantis Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 126. Pagal įregistravimo metu įregistruotus įstatus, sodininkų bendrijai vadovavo ir jos darbo organizavo valdyba. Sodininkų bendrijos veikla buvo reglamentuojama tuo metu veikiančiais įstatymais ir kitais norminiais aktais, kuriuose nebuvo konkrečiai apibrėžta sodininkų bendrijos prerogatyva sudaryti darbo sutartį su sodininkų bendrijos pirmininku, nes jam - sodininkų bendrijos pirmininkui, o iki naujų įstatų įregistravimo - ir sodininkų bendrijos valdybai buvo pavesta rūpintis sodininkų bendrijos kaip bendraminčių veiklos ir bendrai naudojamo turto bei skirtos sodininkų bendrijos naudojimuisi žemės naudojimuisi. Keičiantis įstatymams sodininkų bendrija savo įstatų savalaikiai neperregistravo, tačiau jos veikla nutraukta nebuvo, dėl to ir įpareigojimas R. Z. eiti sodininkų bendrijos pirmininkės pareigas automatiškai nenutrūko. Todėl R. Z. ir toliau vykdė savo, kaip sodininkų bendrijos pirmininkės, pareigas.

2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas, kuriame buvo konstatuota, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ de facto egzistavo ir realiai vykdė savo veiklą ir yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teisių ir pareigų perėmėja.

Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo konstatuojama, kad R. Z. savarankiškai pradėjo ir vykdė savarankišką nedeklaruotą veiklą. Savarankiška veikla arba individuali veikla - tai veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudo per tęstinį laikotarpį: bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, savarankiška kūrybinė profesinė ar kita panašaus pobūdžio veikla, sporto veikla, savarankiška atlikėjo veikla.

Pareiškėja veiklą vykdė ne pačiai priėmus sprendimą dėl tam tikros veiklos vykdymo, siekiant gauti pajamų ir tenkinti savo asmeninius finansinius, ekonominius ir kitokius interesus, bet vykdant konkrečios, aiškiai apibrėžtos visuomenės grupės asmenų - sodininkų bendrijos narių pavedimą - organizuoti sodininkų bendrijos veiklą ir tenkinant jų poreikius naudojant bendrąjį turtą.

Sodininkų bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, vienijantis bendraminčius susibūrusius dėl savo pomėgių, kurie organizuoja savo veiklą solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.

Bendrijos pirmininkas atsakingas už nurodytų tikslų ir sodininkų bendrijos veiklos organizavimą, todėl R. Z. veikla organizuojant sodininkų bendrijos veikla negali būti traktuojama, kaip nedeklaruota savarankiška veikla. Veikla nebuvo savarankiška, R. Z. veikla nebuvo nukreipta į jos asmeninius tikslus gauti pajamas ar/ir kitokią naudą, veikla buvo vykdoma remiantis sodininkų bendrijos, tai yra konkretaus juridinio vieneto narių (dalyvių) pavedimu (b. l. 4-5).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. Z. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai parodė, kad sodininkų bendrija veiklą vykdo penkis mėnesius - nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., o individualios veiklos pažymą ji išsiėmė nuo liepos 9 d. iki gruodžio 31 d. Sodininkų bendrija įregistruota 2023 m. lapkritį. Ji individualios veiklos nuo sausio neišsiėmė, kadangi ji veiklos nevykdo, ji veiklą vykdo tik penkis mėnesius. 2023 m. gegužės mėnesį vykdusio susirinkimo metu ji veikė kaip pirmininkė.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į R. Z. skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti bei palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2024 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog R. Z. nuo 2016 m. iki dabar buvo išrinkta ir veikė kaip sodininkų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, pirmininkė. R. Z. pareigos nebuvo niekaip apibrėžtos, nors ji iš sodininkų rinko tam tikro dydžio pinigines lėšas. R. Z. atstovaudama teritorijoje esančius sodininkus, rūpinosi vandens bokšto keitimu, žolės pjovimu, vamzdynų keitimu, kelių tvarkymu ir kitais einamaisiais sodų reikalais. Nuo 2016 m. R. Z. buvo nustatytas pirmininko atlyginimas, kurio dydis buvo 868 Eur už sezoną, nuo 2022 m. - 1000 Eur už sezoną. R. Z. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą ir už šį laikotarpį teikė pajamų mokesčio deklaracijas, joje nurodydama pajamas, gautas iš individualios veiklos, kurių dydis sutampa su jai sodininkų nustatytu atlygiu.

Kaip konstatuota 2023 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. IBPS-V- 1865025-23-E2, sodininkų pavedimu, skirstydama surinktus pinigus R. Z. gaudavo už tai atlyginimą, sodininkai nusprendė, kad už pinigų rinkimą, sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tvarkymo organizavimą R. Z. gaus tam tikrą uždarbį. Buvo nustatyta, kad R. Z. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą ir už šį laikotarpį teikė pajamų mokesčio deklaracijas, jose nurodydama pajamas, kurių dydis sutampa su jai sodininkų bendrijos nustatytu atlygiu. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad R. Z. nuo 2016 m. iki 2021 m. nedeklaravo pajamų, gautų už individualią veiklą ir kad R. Z. veiksmai neregistruojant individualios veiklos nuo 2016 m. iki 2021 m., tačiau susitarimo su sodininkais pagrindu vykdant sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės pareigas, atitinka būtent ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą nedeklaruotą savarankišką veiklos vykdymą, pažeidžiant komercinę ar ūkinę veiklą. Kadangi identišką veiklą - atstovavimą sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje turtą turinčių asmenų interesams, organizuojant jų bendrų sprendimų įgyvendinimą R. Z. vykdė ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 9 d. neįregistravus individualios veiklos, jos veikla skundžiamame nutarime pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį.

Nors skundą padavęs asmuo R. Z. teigia, kad veiklą vykdė ne pačiai priėmus sprendimą dėl tam tikros veiklos vykdymo, bet vykdant sodininkų bendrijos narių pavedimą, tačiau už šią veiklą gaudavo atlygį, kuris nuo 2022 m. sudarė 1000 Eur už sezoną. Kad savo veiksmus atstovaujant sodininkų interesus pati R. Z. suvokė kaip individualią veiklą, įrodo tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2023 m. liepos 10 d. ji Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo įsiregistravusi kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, o deklaruotos pajamos atitiko jai sodininkų bendrijos nustatytą atlygį. Kaip matyti iš R. Z. pateiktų dokumentų, sodininkų bendrija įsteigta tik 2023 m. rugpjūčio 1 d., įregistruota – 2023 m. lapkričio 24 d., R. Z. pirmininke išrinkta 2023 m. lapkričio 24 d., iki tol ji veiklą vykdė - teikė atstovavimo sodininkams paslaugas nesant juridinio asmens ir nebūnant jo vadovu, tai yra savarankiškai.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotasis atstovas V. L. palaikė Institucijos atsiliepimą į R. Z. skundą, nurodė, kad R. Z. veikė kaip pirmininkė ir 2023 m. gegužės mėnesį, o sodininkų bendrija įregistruota 2023 m. lapkričio 24 d., todėl ji turėjo turėti individualią veiklą laikotarpiu, nurodytu skundžiamame nutarime, kadangi buvo sutartas mokama pinigų suma už sodininkų bendrijos veiklos darbų organizavimą (žolės pjovimas ir pan.).

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas, padarytas vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, užtraukia baudą nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2024 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. L., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. Z. buvo pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. 373 „Mokesčio administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą“ patvirtintų taisyklių 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 780 Eur bauda. R. Z. buvo nubausta už tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. 08 val. 00 min. iki 2023 m. liepos 9 d. 08.00 min. (duomenys neskelbtini), vykdė veiklą kaip neįregistruotos sodų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini) pirmininkė, neturėdama (neįsigijusi) verslo liudijimo ar individualios veiklos vykdymo pažymos.

Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo R. Z. kategoriškai neigia savo kaltę ir apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, kadangi ji nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 9 d. jokios veiklos sodininkų bendrijoje nevykdė, kadangi veiklą vykdo penkis mėnesius per metus – gegužės 1 d. iki spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnyje „Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo išdavimo tvarka“ numatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojų pareigos“ 2 dalis nurodo, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos įsakymo taisyklių 4 punkto nuostatos reglamentuoja, kad nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio „Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės“ 1 dalies 1 punktas numato, kad nedeklaruota savarankiška veikia yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įmonėje „Registrų centras“ įregistruota 2023 m. lapkričio 24 d., nuo šios dienos įregistruota ir pirmininkė R. Z., kurios išrinkimo data – 2023 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. spalio 31 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad R. Z. nuo 2016 m. iki dabar buvo išrinkta ir veikė kaip sodininkų bendrijos, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, pirmininkė. Jos pareigos nebuvo apibrėžtos, tačiau ji iš sodininkų rinko tam tikro dydžio pinigines lėšas. R. Z., atstovaudama sodininkus, rūpinosi vandens bokšto keitimu , žolės pjovimu, vamzdynų keitimu, kelių tvarkymu ir kitais einamaisiais sodų reikalais. Nuo 2016 m. jai buvo nustatytas pirmininko atlyginimas, kuris sudaro 1000 Eur už sezoną (nuo 2022 m.). R. Z. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą ir už šį laikotarpį teikė pajamų mokesčio deklaracijas, joje nurodydama pajamas, gautas iš individualios veiklos, kurių dydis sutampa su jai sodininkų nustatytu atlygiu.

Nors R. Z. nurodo, kad ji skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu (2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. liepos 9 d.) nevykdė individualios veiklos sodininkų bendrijoje, tačiau kaip nurodė ji pati teismo posėdžio metu, 2023 m. gegužės mėnesį organizavo sodininkų bendrijos susirinkimą ir buvo jo pirmininkė, taip pat, kad veikla sodininkų bendrijoje vykdoma nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., ji už savo veiklą gaudavo atlygį – 1000 Eur (nuo 2022 m.), už pinigų rinkimą, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos tvarkymo organizavimą (rūpinosi įvairiais sodininkų bendrijos darbais, tokiais kaip žolės pjovimas), tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka už kurią gaudavo atlygį. Be to, kaip matyti iš Nelegalaus darbo tyrimo akto ir įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, R. Z. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą ir už šį laikotarpį teikė pajamų mokesčio deklaracijas, jose nurodydama pajamas, kurių dydis sutampa su jai sodininkų nustatytu atlygiu, todėl kritiškai vertintinas jos teiginys, kad ji nuo 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. liepos 9 d. jokios veiklos sodininkų bendrijoje nevykdė, kai analogišku laikotarpiu 2021 m. ir 2022 m. ji individualią veiklą sodininkų bendrijoje vykdė (kadangi deklaruotos veiklos pajamos sutampa su gaunamomis sodininkų bendrijoje), taip pat, kaip jau minėta, organizavo 2023 m. gegužės mėnesį sodininkų bendrijos susirinkimą ir jame veikė kaip bendrijos pirmininkė, tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. 373 „Mokesčio administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą“ patvirtintų taisyklių 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, t. y., jog R. Z. veiksmuose buvo ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta R. Z. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, ir jai paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda - bauda, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. Z. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 150 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2024 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-47-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.23227135136 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. Z. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. L. 2024 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-47-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23227135136 nepakeistą ir R. Z. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23227135136, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.