Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-4811-291/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
e2YT-4811-291/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01588-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K., VĮ Turto bankas
Advokatai
Donata Motiejūnė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4811-291/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01588-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.4.; 3.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant pareiškėjo K. K. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. K., VĮ Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjos atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiškėjas su mama gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties gyvenamojoje vietoje, kurioje ji gyveno kartu su pareiškėju, liko motinos asmeninai daiktai. Visus juos pareiškėjas pasiliko kaip mamos prisiminimą, ir priėmė minėtą paveldimą turtą faktiniu valdymu. Pareiškėjui apie mamos turėtą nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo žinoma, tačiau turtu daugiau naudojosi to turto bendrasavininkė, pareiškėjo motinai priklausė tik turto dalis, turtas buvo neprižiūrėtas, yra įsiskolinimų už komunalines paslaugas, ne kartą buvo padegtas, ten lankosi benamiai. Pareiškėjui ir jo broliui (suinteresuotam asmeniui V. K.) tapo baisu, kad ten neatsitiktų kokia nelaimė, už kurią būtų atsakingi, todėl nusprendė turtą parduoti. Tada paaiškėjo, kad pareiškėjas nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų, todėl dabar kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas K. K. ir suinteresuotas asmuo V. K. yra J. K. sūnūs, (6 b. l.). J. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas gyveno kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina pridedamos GRT išrašų kopijos, iš kurių matyti, kad J. K. nurodytu adresu gyvenamąją vietą deklaravo 1964 m., pareiškėjas nuo 2000 m. Pareiškėjas, mirtus motinai, priėmė paveldėjimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti, liko gyventi tame pačiame name, pasiliko sau visus motinos asmeninius daiktus: papuošalus, baldus, buities prietaisus ir pan. Visi šie daiktai po mamos mirties ir liko name, kuriame gyveno. Apie mamos turėtą nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo žinoma, tačiau, kad nepriimtas palikimas, sužinojo tik tuomet, kai norėjo šį turtą parduoti.

Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas K. K. po motinos J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vida Žostautienė