- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-311-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00368-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda, subendrinus nuobaudas nubaustas galutine 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2012-01-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. sausio 28 d. 22.15 val. Naikupės g. 18, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas vidutinis – 1,88 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Taip pat nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 16 punkto bei 238 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pripažino kaltu padarius ATPK 123 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 80 Lt baudą. Pritaikius ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda - 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas, pripažindamas V. B. kaltu, rėmėsi policijos pareigūnų R. K. ir A. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis, taip pat alkotesterio parodymų kvitu, tuo tarpu V. B. ir jo sugyventinės liudytojos E. S. parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, jog šiuo atveju yra akivaizdus jų suinteresuotumas išvengti bei padėti išvengti atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūnų A. M. ir R. K. parodymais pažymėdamas, kad: „abu liudytojai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai buvo nuoseklūs“. Jis su tokiu liudytojų parodymų vertinimu nesutinka, nes minėtų liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs ir skyrėsi. Teismo posėdžio metu abu patruliai davė skirtingus parodymus, jų dėstoma įvykių seka skyrėsi, jie nesutarė, kuris ir kuriuo metu kvietė traliuką nutempti automobiliui, vienas patrulis teigė, kad jo sugyventinė E. S. buvo atėjusi į įvykio vietą su vaiku, kitas - kad ji buvo viena be vaiko.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename administracinio teismo posėdyje, išskyrus posėdžius rašytinio proceso tvarka, rašomas protokolas ir daromas garso įrašas (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 83 str. 1 d.), vadovaujantis ABTĮ 83 str. 5 d. ir atsižvelgiant į tai, kad duoti liudytojų parodymai iš esmės nesutapo, kaip įrodymą prašo jam pateikti administracinės bylos Nr. A2.6.-627-718/2012 teismo posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesilaikė ABTĮ ir atsisakė jam išduoti garso įrašo skaitmeninę kopiją. Toks atsisakymas taip pat sukelia pagrįstą įtarimą, kad teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai iš esmės skiriasi ir prieštarauja vienas kitam.
Automobilio išgėręs jis nevairavo, tai patvirtino ir liudytoja E. S., kuri parodė, kad 2012-01-28 apie 21.30 val. ėjo į parduotuvę, esančią Naikupės g. 18, Klaipėdoje, ir matė, kaip jis su draugais sėdėjo automobilyje, stovėjusiame prie parduotuvės, ir gėrė. Automobilis nebuvo užvestas. Kai išėjo iš parduotuvės, pamatė prie automobilio stovinčius pareigūnus, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesirėmė E. S. parodymais, o priėmė sprendimą remdamasis liudytojų A. M. ir R. K. parodymais, kurie nesutapo tarpusavyje, buvo nenuoseklūs ir iš esmės skyrėsi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas V. B. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 str. 4 d. bei 123 str. 5 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., padarymo neneigia, jis ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 126 str. 4 d. - kategoriškai neigia, kad vairavo išgėręs. Todėl, laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl V. B. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d.
ATPK 126 str. 4 d. įvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) <...> neblaivumo (girtumo) laipsnis <...>. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę, vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus ir, kad vairuotojo neblaivumo (girtumo) laipsnis vairavimo metu buvo vidutinis, t.y. nuo 1,51 iki 2,5 promilės.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas V. B. kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. V. B. versija, neva automobilio išgėręs jis nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 4), alkotesterio parodymų kvitu (b.l. 7), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 9, 10), liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir R. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 20-23).
Skunde apeliantas neigia vairavęs automobilį išgėręs, nurodo, jog tai patvirtino ir liudytoja E. S. parodydama, kad 2012-01-28 apie 21.30 val. ėjo į parduotuvę, esančią Naikupės g. 18, Klaipėdoje, ir matė, kaip jis su draugais sėdėjo automobilyje, stovėjusiame prie parduotuvės, ir gėrė. Automobilis nebuvo užvestas. Teismo posėdžio metu (b.l. 20) V. B. taip pat nepripažino vairavęs automobilį išgėręs, nurodė, jog 2012-01-28 sėdėjo su draugais A. D. ir Vladu, kurio pavardės nežino, savo automobilyje, kuris stovėjo Naikupės g. 18, prie parduotuvės „Maxima“ įėjimo, ir kartu gėrė degtinę. Gėrė apie 1 val. Jis sėdėjo automobilio priekyje, automobilio variklis nebuvo užvestas. Iš pradžių policijos pareigūnas priėjo prie jo draugo, o po to prie jo ir paprašė pateikti automobilio dokumentus. Jis pateikė techninį pasą ir automobilio dokumentus. Nors automobilis buvo draustas, draudimo sutarties pareigūnams jis nepateikė. Apelianto versiją, kad jis išgėręs automobilio nevairavo, palaiko liudytoja E. S., kuri teismo posėdžio metu (b.l. 22-23) parodė, jog 2012-01-28, kai apie 21.30 val. ji ėjo į parduotuvę, matė, kad jos sugyventinis V. B. sėdėjo automobilyje ir kartu su draugais gėrė. Automobilį buvo pasistatęs prie parduotuvės „Maxima“, kadangi kieme prie namo nebuvo vietos. Po to, kai ji išėjo iš parduotuvės, kurioje prabuvo apie 20 minučių, pamatė, kad yra prisistatę policijos pareigūnai. Automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Tuo tarpu V. B. kaltinančią versiją patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir R. K. teismo posėdžio metu (b.l. 20-23) duoti parodymai. Apklausiamas liudytoju A. M. parodė, jog stovėdami su kolega R. K. prie Naikupės g. 18 pamatė, kad privažiavo automobilis, kurį vairavo V. B.. Jis tikrai matė, kad V. B. atvažiavo nuo Minijos g. link Naikupės g. Automobilis prie jų privažiavo ir sustojo 2-3 metrų atstumu. Automobilyje buvo trįse. Iš automobilio išlipęs vyras, kuris buvo girtas, priėjęs prie jų kažko tai klausinėjo, bandė nukreipti jų dėmesį. Po to išlipo ir kitas vyras, kuris taip pat buvo girtas. Tada jis su kolega nutarė patikrinti vairuotoją, kuris sėdėjo savo vietoje. Paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas atsisakė tai padaryti, tačiau vėliau pateikė. Kadangi iškviestas ekipažas neturėjo alkotesterio, o kiti ekipažai buvo užimti, nutarė vairuotoją nuvežti į policijos poskyrį. Prisimena, jog buvo priėjusios moterys, tačiau jis nesigilino, ko jos norėjo. V. B. sugyventinė atėjo iš tunelio, o ne iš parduotuvės. Liudytoju apklausiamas R. K. parodė, kad su kolega A. M., patruliuodami pėsti, priėjo prie Naikupės g. esančios parduotuvės „Maxima“ ir pastebėjo, kad iš Minijos g. atvažiavo automobilis, kuris sustojo 2-3 metrų nuo jų atstumu. Automobilyje buvo trįse. Išlipęs neblavus keleivis uždavinėjo jiems klausimus, norėjo nukreipti dėmesį. Tada jie nutarė patikrinti vairuotoją. Vairuotojas sakė, kad nevairavo. Jie iškvietė ekipažą, kad patikrintų vairuotoją alkotesteriu, tačiau iškviestas ekipažas alkotesterio neturėjo, o kadangi kiti ekipažai buvo užimti, nutarė vykti į policijos komisariatą ir ten patikrinti vairuotojo neblaivumą. Jie nutarė nutempti automobilį, tačiau lauke jau buvo vairuotojo sugyventinė, kuri atėjo ne iš parduotuvės, o iš kažkur tai kitur, bei draugai, kurie pasakė, kad automobilio nebebus. Vėliau jiems sugrįžus atgal į įvykio vietą, automobilio jau nebebuvo, suprato, kad kažkas jį patraukė, kad nebūtų nuvilktas. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose – tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 9, 10) užfiksuotas įvykio aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tarnybiniuose pranešimuose minėti policijos pareigūnai nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu, t.y., kad 2012-01-28 apie 22.15 val., patruliuodami ir stovėdami Naikupės g. 18, prie prekybos centro „Maxima“ pastebėjo, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Stebint minėtą automobilį, iš jo išlipo du neblaivūs vyriškiai, nuo kurių sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kurie juos kalbino uždavinėdami įvairius klausimus, bandydami nukreipti jų dėmesį nuo vairuotojo. Kadangi abu vyriškiai buvo neblaivūs, tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas taip pat gali būti neblaivus. Priėjus prie vairuotojo, vairuotojas atidarė dureles, prisistačius, jo buvo paprašyta pateikti dokumentus. Kadangi vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus ir iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Vairuotojas pradėjo neigti vairavęs ir paaiškino, kad nenori tikrintis neblaivumo. Į pagalbą buvo iškviestas autopatrulis AP „Puma 5“, tačiau alkotesterio jie taip pat neturėjo. Kiti autopatruliai buvo užimti. Kadangi vietoje nebuvo galimybės nustatyti vairuotojo neblaivumo, buvo nuspręsta jį patikrinti 2 PK. Prie minėto automobilio taip pat buvo priėjusi vairuotojo sugyventinė, kuri prašė nenuvilkti transporto priemonės. Nuvykus į 2 PK paaiškėjo, kad vairuotojas – tai V. B.. Alkotesterio pagalba nustatytas vidutinis – 1,88 promilių girtumas. Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojų policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų įvykio aplinkybių, policijos pareigūnai betarpiškai stebėjo pažeidimo padarymą, jie matė, kad V. B. vairavo automobilį, pastarojo, nuo jo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, iš savo akiračio policijos pareigūnai pametę nebuvo, o policijos komisariate patikrinus jo neblaivumą (girtumą), jam buvo nustatytas 1,88 promilių, t.y. vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šią aplinkybę patvirtina alkotesterio parodymų kvitas (b.l. 7). Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius V. B. kaltinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, tarnybiniais pranešimais bei jų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Netikėti ar abejoti policijos pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad policijos pareigūnai gali būti šališki. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu V. B. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu pažeidėjas V. B. ir liudytoja E. S., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų policijos pareigūnų parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į liudytojos E. S. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – ji yra V. B. sugyventinė, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ši liudytoja yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų V. B. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkančius tikrovės.
Nepagrįstas apelianto argumentas, jog policijos pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs, neva teismo posėdžio metu jie nesutarė, kuris ir kuriuo metu kvietė traliuką nutempti automobiliui, vienas patrulis teigė, kad jo sugyventinė E. S. buvo atėjusi į įvykio vietą su vaiku, kitas, kad ji buvo viena be vaiko. Apeliacinis teismas pažymi, jog teismo posėdžio protokole (b.l. 19-23) iš viso nėra užfiksuota, kad policijos pareigūnai būtų davę parodymus apie tai, kad buvo kviečiamas tralas automobilio nutempimui, tiek vienas, tiek kitas parodė, kad užrakintą V. B. automobilį jie paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, o atvykę jo jau neberado. Taip pat teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad kuris iš pareigūnų būtų užsiminęs, jog į įvykio vietą V. B. sugyventinė atėjo su vaiku, tokią aplinkybę teismo posėdžio metu nurodė tik liudytoja E. S. (b.l. 22-23). Apeliacinio teismo nuomone, esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui ar jo paneigimui šie apelianto nurodyti, neva tarp pareigūnų parodymų kilę, prieštaravimai neturi, be to, bylos medžiaga šių apelianto teiginių ir nepatvirtina.
Apeliantas, teigdamas, kad policijos pareigūnų parodymai iš esmės nesutapo, kaip įrodymą prašo jam pateikti administracinės bylos Nr. A2.6.-627-718/2012 teismo posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 13P-182-(7.1.2), garso įrašas yra sudedamoji civilinės ir administracinės bylos dalis, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu ir gauti jo skaitmeninę kopiją. Garso įrašas baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose (kaip šiuo atveju nagrinėjama V. B. atžvilgiu) nėra bylos sudedamoji dalis ir byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti neteikiamas, jo skaitmeninė kopija nedaroma. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose teismo posėdžio metu daromas garso įrašas yra skirtas užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant poreikiui, jo pagalba atlikti teismų darbo (teismo posėdžio metu) administracinę kontrolę. Apeliacinis teismas pažymi ir tai, jog nors apeliantas V. B., dėstydamas apeliaciniame skunde savo argumentus bei prašymus, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normomis, apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normomis, kadangi ABTĮ taikomas administracines bylas nagrinėjant specializuotuose teismuose, t.y. administraciniuose teismuose, o ATPK - bendrosios kompetencijos teismuose, t.y. miesto (rajono) apylinkės teismuose bei apygardos teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kaip ir šiuo atveju. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisėtai atsisakė išduoti V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu daryto garso įrašo skaitmeninę kopiją.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog V. B. kaltė įrodyta remiantis liudytojų policijos pareigūnų parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu. Skundžiamame teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina V. B. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Apeliacinio skundo argumentai V. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.