Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R.M. atstovo advokato A.J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo R.M. pripažintas kaltu padaręs ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, nubaustas 1000 Lt bauda,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.M. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir sudaręs darbo sutartį su G.L., leido jai nuo 2014 m. kovo 7 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie G.L. priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Sodra) teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Atkreipia dėmesį, kad jis 2014 m. kovo 5 d. 13.21 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsiuntė el. laišką su dokumentais, būtinais įfotminti darbo teisinius santykius su G.L. Tą pačią dieną 15.32 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas surašė VSDFAĮ skirtą pranešimą apie G.L. valstybinio socialinio draudimo pradžią. 2014 m. kovo 6 d. 14.21 val. el. paštu jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą apie tai, kad G.L. dirbti pradės nuo 2014 m. kovo 7 d. 2014 m. kovo 6 d. 14.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atliko VSDFAĮ skirto pranešimo apie G.L. valstybinio socialinio draudimo pradžią pakeitimus. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas informavo jį apie tai, kad pranešimas apie G.L. valstybinio socialinio draudimo pradžią išsiųstas VSDFAĮ, taigi buvo sudaryta darbo sutartis su G.L. nurodydamas, kad darbo pradžia 2014 m. kovo 7 d. bei surašė kitus būtinus dokumentus.

Nurodo, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. DK 99 str. 6 d. nurodyta, kad pranešti VSDFAĮ apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalo darbdavys.

R.M. nurodo, kad surašydavo darbo sutartis ir suruošdavo visus darbo teisinių santykių įforminimui būtinus dokumentus ir juos el. paštu persiųsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J.R., o pastarasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, surašydavo pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią bei pranešimą teisės norminių aktų nustatytais terminais ir tvarka pateikdavo VSDFAĮ. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodo apylinkės teismas skundžiamame nutarime, nors VSDFV direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių Bendrųjų nuostatų 4 dalyje yra įtvirtinta, kad teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus turi teisę darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus, tačiau DK 99 str. 6 d. nustatyta, kad pranešti VSDFAĮ apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalo būtent darbdavys, o aukščiau paminėtos taisyklės suteikia tik teisę teikti pranešimus (juos pasirašyti). Be to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad DK 98 str. 2 d. suponuoja išvadą, kad už nelegalų darbą atsako asmuo, kuris leido dirbti nelegalų darbą, taigi, nedirbantis bendrovėje asmuo, nagrinėjamu atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J.R., neturi įgalinimų leisti ar neleisti dirbti nelegalų darbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, jog nors R.M. veiksmuose nėra nustatyta tyčios, tačiau ATPK 41³ str. 1 d. nėra numatyta jokių papildomų šį teisės pažeidimą kvalifikuojančių požymių, todėl kaltės forma pažeidimo fakto konstatavimui šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės.

Taigi, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R.M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.