Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. P. draugauja apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. gruodžio mėnesį prieš pat Naujųjų Metų sutiktuves susipyko. Ji jį užblokavo socialiniame tinkle „Facebook“, neatsiliepinėjo į telefoninius skambučius. Žino, kad G. gyvena viename bute su savo patėviu N. S., adresu (duomenys neskelbtini), jų butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Žino, kurie jų buto langai. Kadangi G. su juo nebendravo, dėl to supyko. 2024 m. gruodžio 31 d. vakare išgėrė alkoholio. Buvo neblaivus ir tas turėjo įtakos tam, kad nusprendė G. atkeršyti už tai, jog ji nebūna su juo. Po 17 val. nuėjo iki namo, kuriame gyvena G. Matė, kad bute yra įjungta šviesa. Ant žemės rastais akmenimis išdaužė G., virtuvės ir dar vieno kambario langų stiklus. Neprisimena, kad tuo metu, kai daužė langų stiklus, N. būtų išėjęs į balkoną ir jam kažką sakęs, taip pat neprisimena, ar tuo metu iš kitų to namo butų per langus būtų žiūrėję kaimynai. Supranta, kad pasielgė vandališkai, chuliganiškai, pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė G., jos patėvio ir jų kaimynų rimtį ir tvarką. Tai ypač svarbu, kad Naujųjų Metų išvakarėse, kai žmonės ruošėsi švęsti. Pripažįsta, kad tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Sutinka, kad padarė N. S. turtinę žalą – 532,40 Eur. Žalos N. neatlygino, nes šiuo metu nedirba ir neturi tam pinigų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. S. parodė, kad turi įdukrą G. P., kuri turi draugą, pažįstamą R. D. Jo dukra su juo yra tik pažįstami, kartu negyveno, bendro ūkio niekada nevedė. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), čia gyvena kartu su savo įdukra G., ji turi savo atskirą kambarį. Čia gyvena visą gyvenimą kartu su ja. Buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, o G. tuo metu buvo savo kambaryje, kuris yra iš (duomenys neskelbtini) pusės (Rimi pusėje). Gulint lovoje apie 17.40 val. išgirdo, kaip įdukros kambaryje dužo stiklas, tada iškart G. pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad čia jos pažįstamas R. Tada jis iškart nuėjo į tą kambarį ir irgi pamatė, kad tai yra jo įdukros draugas R., jis tuo metu apsisukęs bėgo nuo lango. Tada jis nuėjo į savo kambarį, pradėjo rengtis ir tuo metu R. su kažkuo sudaužė jo kambario langą, išdaužė pilnai abu stiklus, padarė skylę. Tada įdukra iškart paskambino policijai, jis pats apsirengęs buvo savo kambaryje. Tada išgirdo dūžius vėl dukros kambaryje, įėjęs į kambarį ant žemės pamatė tris akmenis ar plytgalius. Tada R. vėl apibėgęs namą priėjo prie virtuvės lango ir jį irgi išdaužė. Kai R. išdaužė tą langą, atsidarė savo kambario balkono duris ir R. tuo metu, stovėdamas lauke, pasakė jam: „kol aš gyvenu, tu negyvensi“ ir pabėgo. Vėliau po kurio laiko atvažiavo policija ir jį pagavo. Po kurio laiko G. išėjo iš namų ir pasakė, kad eina švęsti Naujųjų Metų, jis pasakė, kad ji palauktų ir parašytų pareiškimą, tačiau ji pasakė, kad šiuo metu pareiškimo nerašys. R. su dukra G. yra pažįstami apie porą metų, iš kur jie pažįstami, nežino. Jam G. vis sakydavo, kad su juo nenori bendrauti, nes kažkur praeitais metais ji buvo sumušta R., jai buvo lūžę du šonkauliai, tačiau į policiją ji nesikreipė, nors jis jai sakė, kad reiktų. Tada jau suprato, kad geruoju su R. nesibaigs. Šių metų spalio mėnesį jis buvo išdaužęs jo dukros kambario langą, buvo atvykusi policija, tačiau pareiškimo jis nerašė, kadangi susitarė su juo, kad jis jam žalą atlygins, ją vėliau atlygino, pretenzijų jam neturėjo. Kažkada taip pat yra bandęs išdaužti langą, bet metęs plytą nepataikė, kažkada yra sulaužęs jo buto durų rankeną. Jis su R. šiaip nebendrauja, ryšio nepalaiko, kartu nebūna. R. jo niekada nėra sumušęs ar kažkaip fiziškai nuo R. nėra nukentėjęs. Mano, kad R. išdaužė visus jo langus, nes G. su juo bando nebendrauti, o R. mano, kad G. yra jo nuosavybė. Mano, kad R. serga psichine liga. Sudaužytų langų vertę šiuo metu vertina apie 1 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pirmos apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas N. 2024 m. gruodžio 31 d. 17.57 val. būdama namuose, žiūrint televizorių, iš lauko išgirdo triukšmą: dūžtančio stiklo garsą, riksmus, keiksmažodžius. Pritildžius televizorių, vis tiek triukšmas girdėjosi. Suprato, kad yra daužomi N. langų stiklai. Pasižiūrėjus pro langą matė praeinančio žmogaus siluetą. Tamsoje žmogaus veido nesimatė, bet iš drabužių atpažino, kad tai yra N. įdukros G. draugas. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jis dažnai ateidavo prie namo ir į namą, todėl jo drabužius, siluetą atpažino. Paskambino N. paklausti, kas ten pas jį darosi. Jis paprašė skambinti policijai. 17.58 val. paskambino į policiją. Triukšmui nurimus pasižiūrėjo kas atsitiko. Matė, kad ant žemės gulėjo stiklų šukės ir, persisvėrus per langą, matėsi, kad yra išdaužyti kambario lango, išeinančio į gatvę, 2 stiklai. G. draugo jau nebuvo, neužilgo atvyko policija. Kitą dieną matė, kad N. buto ir kitų dviejų langų, išeinančių į kiemą, stiklai buvo išdaužyti. Jos buto langų stiklai šio įvykio metu nebuvo išdaužyti. Dėl kaimyninio buto langų stiklų išdaužymo tikrai pasijuto nesaugiai. Baisu buvo, kad ir jos buto langų stiklų neišdaužytų. Tokiais veiksmais tikrai buvo sutrikdyta namo gyventojų ramybė ir tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. I. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. 2024 m. gruodžio 31 d. apie 18 val., būdama namuose, išgirdo dūžtančio stiklo garsą, riksmus. Suprato, kad yra daužomi šalia esančio buto (iš kitos laiptinės ) langų stiklai. Žino, kad tame bute gyvena tėvas ir dukra, jų nepažįsta. Girdėjo, kad stiklai dužo ne vienoje namo pusėje. Ji matė, kad aplink namą bėgiojo vyras, jo veido nesimatė. Jis, kiek suprato, akmenimis daužė stiklus. Jai net girdėjosi, kaip akmenys įkrito ir nukrito į butą ant grindų kaimyniniame bute. Jos ir kaimynų butų sienos ribojasi. Paskui ji girdėjo, kad ta mergina barėsi ant to vyro. Jos langų stiklų įvykio metu neišdaužė. Ši situacija jai tiktai sukėlė nemalonias emocijas, baimę, kad ir jos stiklų neišdaužytų. Pasijuto nesaugiai, tiek jos, tiek ir kitų namo gyventojų ramybė buvo sutrikdyta. Dėl to ji skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. To buto stiklai jau yra išdaužomi ne pirmą kartą, ji nežino, to paties asmens ar ne.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, kad anksčiau su R. D. draugavo, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. gruodžio pabaigoje susipyko, ji jį užblokavo socialiniame tinkle „Facebook“, į jo telefoninius skambučius neatsiliepinėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini), su savo įtėviu N. S. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo namuose kartu su įtėviu. Buvo kiekvienas savo kambaryje. Apie 17.40 val. išgirdo trenksmą, išdužo jos kambario lango stiklas (dviejų stiklų paketas) ir į kambarį įkrito akmuo. Priėjo prie lango ir matė, kad nuo jo nuėjo R. Į jos kambarį atėjo įtėvis N. Jis irgi buvo priėjęs prie lango ir matė R. Kai tik N. nuėjo į savo kambarį, išgirdo, kad ir jo kambaryje išdužo lango stiklas. Į kambarį irgi buvo įmestas akmuo. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu, informavo apie įvykį. Tuo pat metu išgirdo, kad ir virtuvėje išdaužė lango stiklus. Įėję į virtuvę ten irgi pamatė išdaužytą langą, ant žemės gulėjo akmuo. Dar įtėvis buvo išėjęs savo kambaryje į balkoną, sakė R.: „ką čia dabar darai“. Po to R. buvo pabėgęs, bet, kaip matė, policijos pareigūnai jį surado ir atvedė prie namo. Matė, kad R. sėdėjo ant suolo prie namo laiptinės, šalia buvo policijos pareigūnai. Butas priklauso įtėviui N. S. ir šio įvykio metu R. D., išdaužydamas trijų langų stiklus (stiklų paketus) padarė jam turtinę žalą. Nei ji, nei N. įvykio metu kūno sužalojimų nepatyrė. R. D. jos neatsiprašė ir padarytos turtinės žalos, kiek žino, N. neatlygino. Tokiais vandališkais veiksmais R. ne tik sugadino turtą, bet ir sutrikdė jos, N. bei jų kaimynų rimtį, pažeidė viešąją tvarką. Kaimynai iš šalia esančių butų, kiek žino, irgi buvo išsigandę, kad jiems neišdaužytų langų stiklų ir todėl skambino taip pat bendruoju pagalbos telefonu. Atsižvelgiant, kad tai buvo Naujųjų Metų išvakarės, tiek jai, tiek ir kitiems (N., kaimynams) R. sugadino šventinę nuotaiką, pridarė papildomų rūpesčių.

Iš N. S. pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), jo dukros draugas R. D., atėjęs prie jo buto lango, kuris yra iš (duomenys neskelbtini) pusės, pasiėmęs akmenį metė jį į kambario langą, jį išdaužė, tada apėjo daugiabutį prie buto langų, kurie yra iš vidinės kiemo pusės, galimai su akmeniu išdaužė dar vieną langą, kuris yra jo kambario, tada priėjęs prie virtuvės lango jį irgi išdaužė. Bendrai jam išdaužė tris stiklus, kurie yra dvigubi. Bendrai padarytą turtinę žalą šiuo metu vertina apie 1 000 Eur, vėliau ją patikslins. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad bendrasis pagalbos centras pateikė 4 garso įrašus, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pranešėjas kviečia policijos pareigūnus į įvykio vietą ir nurodo įvykio aplinkybes.

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir ją apiūri bei bendrauja su R. D.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrimas butas yra iš lauko ir iš vidaus pusės. Daugiabutis yra (duomenys neskelbtini) aukštų, įėjimas į laiptinę yra penktas nuo įvažiavimo pusės. Žiūrint tiesiai į įėjimą, apžiūros metu matomos praviros laiptinės durys, kurios yra tamsios spalvos su telefonspyne. Kairiau nuo laiptinės įėjimo ant daugiabučio sienos matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio (duomenys neskelbtini) aukšte yra du langai. Dešinės pusės langas yra išdaužtas, po šiais langais ant žemės matomos stiklo šukės. Kairiau nuo šių langų matomas balkonas, kurio langas taip pat yra išdaužtas, matoma skylė, kairiau šio lango yra balkono durys. Įėjus į laiptinę (duomenys neskelbtini) aukšte po kaire puse matomos tamsios buto durys, jas pravėrus patenkama į butą. Įėjus po kaire puse matoma virtuvė su įvairiais buities daiktais, gale matomi du langai. Pakėlus žaliuzes, matomas išdaužtas kairės pusės lango stiklas, išdaužtas vienas sluoksnis (lauko pusės) iš dviejų. Išeinant iš virtuvės ir pasukus į kairę, patenkama į kambarį Nr. 1. Priešais matoma kėdė, kairiau sofa su įvairiais daiktais, tada stalas ir dar viena lova. Kambario gale yra langas, dešiniau šio lango yra balkono durys taip pat su stiklu. Pakėlus žaliuzes, matomas išdaužtas lango stiklas, išdaužti abu sluoksniai. Po šiuo langu kambario pusėje matomos stiklo šukės ant žemės, šukės taip pat yra ir ant palangės. Kitoje kambario pusėje matomos durys, kurias pravėrus patenkama į kitą kambarį Nr. 2. Kambaryje ant žemės matomos stiklo šukės, vos įėjus arčiau durų ant žemės matomi du akmenys ir vienas betono luitas. Apžiūrėjus juos, ant jų tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra, iš įvykio vietos jie neišimami. Kambario dešinėje matomas stalas, kambario gale matoma lova, ant kurios daug stiklo šukių. Virš lovos yra langas, kurio stiklas yra išdaužtas.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. 19.46 val. R. D. nustatytas 1,82 prom. neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. P. draugauja apie (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. gruodžio mėnesį prieš pat Naujųjų Metų sutiktuves susipyko. Žino, kad G. gyvena viename bute su savo patėviu N. S., (duomenys neskelbtini). Jų butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Žino, kurie jų buto langai. Kadangi G. su juo nebendravo, dėl to supyko. 2024 m. gruodžio 31 d. vakare išgėrė alkoholio. Buvo neblaivus ir tas turėjo įtakos tam, kad nusprendė G. atkeršyti už tai, jog ji nebūna su juo. Po 17 val. nuėjo iki namo, kuriame gyvena G. Matė, kad bute yra įjungta šviesa. Ant žemės rastais akmenimis išdaužė G., virtuvės ir dar vieno kambario langų stiklus. Supranta, kad pasielgė vandališkai, chuliganiškai, pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė G., jos patėvio ir jų kaimynų rimtį ir tvarką.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo N. S., liudytojų V. B., J. I., G. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas, apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo R. D. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. D. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

IV. Bausmės skyrimas

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu N. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 532,40 Eur žalos atlyginimo. R. D. įsipareigojo padengti šį civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas priteisia iš R. D. N. S. jo prašomą priteisti turtinę žalą visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo N. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš R. D. priteisti N. S. naudai 532,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus keturiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.