Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui G. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams B. J. ir E. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( toliau - Skyrius) žinoma nuo 2019 m. liepos 22 d., kuomet buvo gautas policijos pareigūnų pranešimas, jog vaiko tėvas E. S. netoli namų vartoja alkoholį, kartu su juo mažametis sūnus A.. Policijos pareigūnai vaiko tėvui nustatė 1,96 promilių girtumą. 2019 m. spalio 10 d. atsakovas sergantį sūnų nuvežė savo motinai G. S., o pats su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, spalio 15 d. atsakovo motina parvežė A. atsakovui, tam, kad būtų palydėtas pas gydytoją pasikonsultuoti, nes vaiko sveikatos būklė negerėjo, tačiau atsakovas vaiką toliau gydė pats, pas gydytoją vaikas vis nebuvo nuvestas. Įvertinus ir nustačius A. S. pirmąjį grėsmės lygį, vaiko tėvui E. S. nuo 2019 m. spalio 18 d. pradėta taikyti atvejo vadyba. Už vaiko teises pažeidžiančią veiką E. S. teismas skyrė 70 Eur baudą. 2020 m. vasario 12 d. Skyriuje gautas pranešimas, jog atsakovas neblaivus namuose, kartu su juo – mažametis sūnus, vasario 13 d. atsakovas taip pat buvo neblaivus, todėl teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus A. S. situaciją, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, o vaiką prižiūrinčiu asmeniu paskirta jo močiutė G. S.. 2020 m. vasario 13 d. sudaryta mobili komanda, siekiant pasiūlyti tinkamiausius būdus ir priemones E. S. šeimos problemoms išspręsti. Nustatyta, jog E. S. vienas augina mažametį sūnų, vaiko motina nedalyvauja ugdant ir auklėjant vaiką, su juo nepalaiko jokių ryšių. 2020 m. kovo 13 d. A. S. laikinoji priežiūra pratęsta dar 30 dienų, kadangi jo tėvas piktnaudžiavimo alkoholiu problemos nesprendė, vaiku nesidomėjo, jam neskambino, laiką leisdavo su sugyventine. Nustačius minimalius teigiamus pokyčius atsakovo šeimoje, balandžio 30 d. vaikas grąžintas atsakovui. 2020 m. liepos 10 d. Skyrius informuotas, kad atsakovas 2020 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas), 138 straipsnio 2 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).2020 m. rugpjūčio 4 d. Skyriuje gauta informacija, jog atsakovo sūnus nuo liepos 29 d. paliktas prižiūrėti močiutei, o pats atsakovas nuo rugpjūčio 2 d. yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nes įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje. Susisiekus su vaiko motina, ji raštu paaiškino, jog sūnaus A. S. nelanko, išlaikymo vaikui neteikia, galimybės rūpintis sūnumi neturi, emociniai ryšiai su sūnumi nutrūkę. Dėl šių aplinkybių priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai prižiūrėti įsipareigojo močiutė G. S.. Skyriuje sudaryta mobili komanda, siekiant nedelsiant rekomenduoti tinkamiausius būdus B. J. ir E. S. šeimų problemoms spręsti. Su B. J. mobilioji komanda dirbo nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 4 d. Per šį laikotarpį išryškėjo, jog B. J. nuolat bendrauja su kito mažamečio sūnaus A. tėvu, jos teigimu, ji jaučia per didelį socialinių institucijų kišimąsi į jos asmeninį gyvenimą, todėl dažnai ignoruoja siūlomą pagalbą, vengia bendrauti su socialiniu darbuotoju. Į savo šeimą sūnaus A. priimti neplanuoja, tam nėra pasirengusi, be to, neturi galimybių ir sąlygų. Su E. S. mobilioji komanda pradėjo dirbti rugpjūčio 19 d., jis su mobiliosios komandos specialistėmis nebendradarbiavo. Nors buvo nuvykęs pas psichiatrą konsultacijai ir jam skirtas medikamentinis gydymas, tačiau receptinių vaistų nenusipirko, gydytis stacionare priklausomybę alkoholiui atsisakė. Nuolatinio darbo neturi, jo praktiškai neieško motyvuodamas tuo, jog beveik visas jo darbo užmokestis būtų nuskaičiuojamas antstolių. Išmokas už vaiką naudoja savo poreikiams tenkinti, svaigalams įsigyti. Rugsėjo 9 d. į atvejo vadybos posėdį atvyko būdamas neblaivus, pripažino, jog alkoholį vartoja kiekvieną dieną jau kelintą savaitę, vaiko praktiškai nelankė, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Atvejo vadybos posėdyje specialistai, atsižvelgdami į tai, kad situacija šeimoje itin bloga, vaiko įstatyminiai atstovai nesistengia keisti savo ydingo gyvenimo būdo ir vengia atlikti savo pareigas, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl A. S. paėmimo iš jo įstatyminių atstovų. 2020 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi duotas leidimas paimti A. S. iš jo įstatyminių atstovų. 2020 m. spalio 1 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų sūnui A. S. nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja paskirta G. S.. Po laikinosios globos A. S. nustatymo, vyko atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu peržiūrėtas pagalbos jo įstatyminių atstovų šeimoms planas. Posėdžių metu vertinta, ar tėvai vykdo pagalbos plane prisiimtus įsipareigojimus, ar siekia, stengiasi susigrąžinti į šeimą vaiką. Nustatyta, jog atsakovas neturi motyvacijos keisti savo elgesį, nepripažįsta piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Įsipareigojimų, numatytų pagalbos plane nevykdo. Pastebėta tėvystės įgūdžių stoka. E. S. nepertraukiamai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, atkūrimo paslaugos, primenamos jo kaip tėvo pareigos ir atsakomybė, tačiau realių pokyčių jo šeimoje nenustatyta. Vaiko motina, neprisiima atsakomybės ir mamos pareigų, teigia, jog kartu augantis mažametis sūnus reikalauja daug dėmesio ir priežiūros, todėl dar vieno vaiko auginti nepajėgtų, kad pragyvena iš socialinių išmokų, gaunamų pajamų neužtenka šeimos poreikiams patenkinti. Turi augančių įsiskolinimų. Atsisako auginti sūnų A., motyvuodama tuo, jog su vaiku neturi jokio emocinio ryšio, jo nuo mažens neaugino. Atsakovė B. J. yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio sūnaus A. S. priežiūros, jo išlaikymo. Atsakovas E. S. vaiką, gyvenantį pas jo paties mamą, kartais aplanko, tačiau iš esmės vaiku nesirūpina, išlaikymo jam neteikia, nesidomi vaiko ugdymo procesu, sveikatos būkle. Aplinkybių, leidžiančių tikėtis, jog atsakovai pakeis savo gyvenimo būdą, nenustatyta, todėl tikslinga jiems neterminuotai apriboti tėvų valdžią sūnaus A. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo E. S. jo nepilnamečiui sūnui A. S. išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovės B. J. išlaikymas A. S. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis priteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu, todėl tikslinga pakeisti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės sūnui A. S. išlaikyti po 150 Eur kiekvieną mėnesį. Vaiko gyvenamąją vietą kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo nustatyti su laikinąja globėja G. S..

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį prašo tenkinti.

Trečiasis asmuo G. S. su ieškiniu sutinka.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės nepareiškė dėl ieškinio, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateikto gimimo liudijimo matosi, kad atsakovai yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-94-471/2017) atsakovų vaiko A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. S., iš vaiko motinos B. J. priteistas išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Kaip matyti iš detalaus ieškovo atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos, atsakovo šeima skyriui žinoma nuo 2019 m. liepos 22 d., kuomet buvo gauti vienas po kito policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad E. S., piktnaudžiauja alkoholiu, neprižiūri savo mažamečio sūnaus, A. S., vaikas nuolat buvo perduodamas jo seneliams, atsakovui ne kartą skirti teismo įspėjimai, baudos. Įvertinus ir nustačius A. S. pirmąjį grėsmės lygį, vaiko tėvui E. S. nuo 2019 m. spalio 18 d. pradėta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. vasario 12 d. Skyriuje gautas pranešimas, jog atsakovas neblaivus namuose, kartu su juo – mažametis sūnus, vasario 13 d. atsakovas taip pat buvo neblaivus. Iš 2020 m. vasario 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matosi, kad gavus pakartotinius pranešimus iš policijos, kad E. S. netinkamai prižiūri sūnų A., pabendravus su pačiu vaiku, priimtas sprendimas nustatyti A. S. vaiko apsaugos poreikį, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, o vaiką prižiūrinčiu asmeniu paskirta jo močiutė G. S., kadangi tėvas vienas augina sūnų ir jo neprižiūri, o mama vaiko neaugina ir juo nesidomi, ryšių nepalaiko. 2020 m. vasario 13 d. sudaryta mobili komanda, siekiant pasiūlyti tinkamiausius būdus ir priemones E. S. šeimos problemoms išspręsti, tačiau specialistai konstatavo, kad vaiko tėvas nepakankamai dėjo pastangas keisti situaciją šeimoje, su specialistais bendravo nenoriai. Iš 2020 m. kovo 13 d. Skyriaus posėdžio protokolo matosi, kad atsižvelgiant į tai, jog tėvas vaiku nesidomi, piktnaudžiauja alkoholiu, gydytis šią priklausomybę atsisako laikinoji priežiūra pratęsta nuo 2020-03-14 iki 2020-04-14. Nustačius minimalius teigiamus pokyčius atsakovo šeimoje, balandžio 30 d. vaikas grąžintas atsakovui. 2020 m. liepos 10 d. Skyrius informuotas, kad atsakovas 2020 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį , 138 straipsnio 2 dalį . 2020 m. rugpjūčio 4 d. iš Telšių AVPK kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus gauta informacija, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. E. S. yra (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, nes įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje. 2020 m. rugpjūčio 4 d. A. S. vėl paimtas iš nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini) ir laikinai apgyvendintas pas močiutę G. S., šią aplinkybę patvirtina Vaiko laikino apgyvendinimo aktas. Iš Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus informacijos matosi, kad buvo susisiekta su vaiko motina, B. J., tačiau ji raštu patvirtino, kad sūnaus A. S. nelanko, emociniai ryšiai su vaiku nutrūkę, išlaikymo vaikui neteikia, galimybės rūpintis sūnumi neturi, tik retai susiskambina su vaiko tėvu E. S.. Dėl šių aplinkybių priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai prižiūrėti vėl įsipareigojo vaiko močiutė G. S., 2020 m. rugsėjo 4 d. Skyriuje sudaryta mobili komanda, siekiant organizuoti susitikimus su vaiko tėvais, rekomenduoti jiems tinkamiausius būdus su vaiku susijusioms problemoms išspręsti. Su B. J. mobilioji komanda dirbo nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 4 d. Per šį laikotarpį išryškėjo, jog B. J. į savo šeimą sūnaus A. priimti neplanuoja, tam nėra pasirengusi, be to, neturi galimybių ir sąlygų. Su E. S. mobilioji komanda pradėjo dirbti rugpjūčio 19 d., jis su mobiliosios komandos specialistėmis nebendradarbiavo. Nors buvo nuvykęs pas psichiatrą konsultacijai ir jam skirtas medikamentinis gydymas, tačiau receptinių vaistų nenusipirko, gydytis stacionare priklausomybę alkoholiui atsisakė. Nuolatinio darbo neturi, jo praktiškai neieško motyvuodamas tuo, jog beveik visas jo darbo užmokestis būtų nuskaičiuojamas antstolių. Išmokas už vaiką naudoja savo poreikiams tenkinti, svaigalams įsigyti. Rugsėjo 9 d. į atvejo vadybos posėdį atvyko būdamas neblaivus, pripažino, jog alkoholį vartoja kiekvieną dieną jau kelintą savaitę, vaiko praktiškai nelankė, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Kaip matyti iš Skyriaus atvejo vadybos posėdžio, specialistai, atsižvelgdami į tai, kad situacija šeimoje itin bloga, vaiko įstatyminiai atstovai nesistengia keisti savo gyvenimo būdo ir vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl A. S. paėmimo iš jo įstatyminių atstovų. 2020 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi duotas leidimas paimti A. S. iš jo įstatyminių atstovų. 2020 m. spalio 1 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų sūnui A. S. nustatyta laikinoji globa, o jo laikinąja globėja paskirta G. S.. Po laikinosios globos A. S. nustatymo, vyko atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu peržiūrėtas pagalbos jo įstatyminių atstovų šeimoms planas, bet vaiko tėvai ir toliau neturi motyvacijos keisti savo elgesį. Atsakovas toliau piktnaudžiauja alkoholiu, retai aplanko sūnų, o atsakovė neprisiima atsakomybės už vaiką, nevykdo motinos pareigų, vaiku nesidomi.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo teigti, kad atsakovai neužtikrino saugios aplinkos savo sūnui, kuris teismo leidimu iš šeimos yra paimtas ir iš anksčiau aptartų susiklosčiusių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdą, vykdyti savo kaip tėvų pareigas, tokiu būdu pripažintina, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų teisėmis ir vengia atlikti pareigas. Po vaiko paėmimo atsakovai nesistengia sukurti gerų santykių su vaiku, dėl vaiko susigrąžinimo į vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė, vaiku iš esmės nesidomi - tas akivaizdu ir iš atsakovų pozicijos nagrinėjant teisme bylą dėl tėvų valdžios apribojimo, nes nei tėvas nei motina, būdami byloje atsakovais, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir savo nuomonės dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti. Toks atsakovų elgesys rodo jų visišką abejingumą sūnui A.. Nors laikinoji vaiko globėja nurodė, kad tėvas vaiką kai kada aplanko, bet išlaikymo jam neteikia, iš esmės juo nesidomi, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė vaiku nesidomi visiškai ir tokiai išvadai padaryti byloje yra pakankamai įrodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, abejingumo, iš esmės asocialaus gyvenimo būdo, jų nepilnametis sūnus liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovų sūnus gyvena su laikinąja globėja, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos ( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja, paskiriant ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

2017 m. kovo 15 d. sprendimu Kelmės rajono apylinkės teismas ne tik nustatė A. S. gyvenamąją vietą su tėvu E. S., bet ir priteisė vaikui iš motinos B. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, pagal kuriuos galėtų spręsti apie turtinę atsakovų padėtį( atsakovai, turėdami galimybę nepateikė nei atsiliepimų į ieškinį, nei duomenų apie savo turtinę padėtį), todėl manyti, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis, po 150 Eur kas mėnesį, yra neproporcingas atsakovų turtinei padėčiai, nėra pagrindo. Teismo vertinimu prašomo priteisti iš atsakovų išlaikymo suma yra nedidelė, tenkinanti tik mažą dalį pačių būtiniausių vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsakovai sūnaus išlaikymui neteikia jokių lėšų, todėl iš atsakovo išlaikymas priteistinas, o teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis pakeistinas.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tai iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovų priteistina po 40,50 Eur ( 150 x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis; 20 Eur dydžio pašto išlaidos tarp atsakovų paskirstomos pusiau, priteisiant po 10 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią B. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. S., a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos( rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja G. S., a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. S., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2021 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti 2017 m. kovo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-94-471/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš B. J., a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2021 m. vasario 15 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti G. S., a.k(duomenys neskelbtini) A. S. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš E. S., a.k(duomenys neskelbtini) 50,50 Eur ( penkiasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš B. J., a.k(duomenys neskelbtini), 50,50 Eur ( penkiasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.