Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį ir 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdamas baustas administracine tvarka už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, pakartotinai 2014 m. birželio 12 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Žirmūnų-Minties g., vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,22 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Taip pat jis nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūnų V. T. ir M. K. 2014-06-12 tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2014-06-12, 16.43 val. A. M. buvo nustatytas sunkus – 3,22 promilės girtumo laipsnis; patikros sertifikatu, iš kurio matyti, kad pažeidimo padarymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2014-10-09; pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad 2011-03-09 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 5 dalį – 4000 Lt bauda, 2012-09-24 nutarimu - pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį,130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4400 Lt bauda, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra; paties A. M. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teisme. Jis su pažeidimu sutiko, nurodė, jog gyvena su tėvais, pasiėmė nuo stalo raktą ir išvažiavo, prieš važiuojant išgėrė.

ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip matyti iš pažymos apie A. M. baustumą, jis laikotarpiu nuo 2011-03-09 iki 2013-01-24 buvo keturis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe du kartus už KET pažeidimus. Šios nuobaudos yra galiojančios, kadangi nauji pažeidimai buvo padaryti dar nepasibaigus ATPK 36 straipsnyje nustatytam ankstesnių nuobaudų galiojimo terminui. Todėl A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį bei 124¹ straipsnio 7 dalį, kadangi jis, 2011-03-09 būdamas baustas už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, 2014-06-12 pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, todėl pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130² straipsnis numato, kad vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 124¹ straipsnio 7 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatyti ATPK, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M., taip pat į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie A. M. baustumą, anksčiau jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitus pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šį kartą vėl vairavo automobilį neblaivus (nustatytas sunkus 3,22 promilės girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. padaryti pažeidimai nebuvo atsitiktiniai, jis periodiškai yra baudžiamas administracine tvarka, o jam skirtos piniginės baudos, apie kurių sumokėjimą duomenų nėra, teigiamos įtakos jo elgesiui neturi ir nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad duotu atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. griežčiausią ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą, nustatant minimalų arešto terminą. Už kito pažeidimo, numatyto 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą A. M. skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Skyrus nuobaudą asmeniui pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Automobilio savininkas A. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis yra A. M. tėvas. Tą dieną jis išėjo padėti kaimynui, nes jis santechniku pradirbęs visą gyvenimą ir jo pagalbos reikėjo kaimynui. Raktai nuo automobilio buvo namie, o automobilis buvo garaže. Garažas atsidaro iš vidaus. Grįžęs iš kaimyno jis pamatė, kad nėra automobilio. Vėliau jam paskambino policija ir pasakė, kad automobilis tempiamas į aikštelę. Automobilis jam reikalingas, nes jis ir jo žmona neįgalūs. Anot A. M., jis žinojo apie sūnaus pažeidimus su šiuo automobiliu, tačiau mano, kad nieko čia nepadarysi, jis visada ras raktus ir išvažiuos.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad automobilis „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. M. tėvui – A. M., negali būti pripažinta išskirtine, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad šio automobilio vairavimas nebuvo atsitiktinis. Pažymos apie baustumą duomenimis, A. M., vairuodamas būtent šį automobilį, prasižengė ne pirmą kartą, vairavo jį 2011-01-02, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pat neturėdamas teisės vairuoti vairavo šį automobilį 2012-04-06, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo, pažeisdamas KET reikalavimus. Šie duomenys liudija, kad A. M. taip pat naudojasi šiuo automobiliu, vairavo jį ne pirmą kartą, nors teisės vairuoti transporto priemones neturi. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Įvertinęs šią teisės normą bei nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad A. M., gyvendamas kartu su savo sūnumi A. M., nebuvo pakankamai rūpestingas savo automobilio SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, taip pat nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto jo panaudojimo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė pats A. M., jis yra neįgalus, turi problemų su širdimi, daryta širdies operacija, kankina podagra, vaikšto sunkiai – su lazda, todėl abejotinos ir paties A. M. galimybės tinkamai eksploatuoti minimą transporto priemonę.

Pažymėtina tai, kad Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

A. M. paskirtos ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytos nuobaudos bendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo (ATPK 337 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 130² straipsnyje bei skirti:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt (trisdešimties litų) baudą;

- pagal ATPK 130² straipsnį – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.