Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir UAB (duomenys neskelbtini), ir Bendrovė) apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio RAAD 2017 m. lapkričio 10 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos ūkinės veiklos planinį patikrinimą, kurio rezultatai buvo užfiksuoti 2017 m. lapkričio 10 d. Patikrinimo akte Nr. T8-485. Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) UAB (duomenys neskelbtini), būdama neregistruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, 2017 m. rugpjūčio 4 d. iš Lenkijos Respublikos įsigijo 1 650 l talpos šaldytuvą pienui, kurį tą pačią dieną pardavė Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje, o 2017 m. rugsėjo 13 d. įsigijo „AFIMILK“ įrangos atsarginių dalių; 2) Bendrovės veikloje naudojamos prekės, kurios įsigyjamos iš užsienio ir į Lietuvos Respublikos teritoriją patenka supakuotos į medinę, plastikinę, kartoninę pakuotę (ant medinių padėklų, supakuotos į plėvelę, kartonines dėžes; 3) Bendrovė, būdama neregistruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, importuoja ir išleidžia į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminiais pripildytas pakuotes; 4) Bendrovė neveda pakuočių atliekų apskaitos, neturi įmonės vadovo nustatytos ir patvirtintos pakuočių atliekų apskaitos vedimo tvarkos. Panevėžio RAAD Patikrinimo akte konstatavo, jog taip Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 patvirtintų Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių 8.1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 23 ir 24 punktų reikalavimus.

Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyriausiasis specialistas A. B. už teisės aktų reikalavimų pažeidimus Bendrovei 2017 m. gruodžio 20 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (19)-N4-33.

Panevėžio RAAD 2018 m. sausio 23 d. Nutarimu už juridinio asmens padarytus teisės reikalavimų pažeidimus UAB (duomenys neskelbtini) pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 050 Eur bauda, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 107 straipsnio 5 dalį - 1 050 Eur bauda, o vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, Bendrovei buvo paskirta galutinė ekonominė sankcija – 1 050 Eur bauda.

Be to, Panevėžio RAAD Panevėžio agentūra 2017 m. gruodžio 20 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. T9-68, kuriuo Bendrovei buvo nurodyta užsiregistruoti į Gamintojų ir importuotojų sąvadą dėl pakuočių tiekimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, nustatyti ir patvirtinti pakuočių atliekų apskaitos vedimo tvarką bei nustatyta tvarka užvesti pakuočių atliekų apskaitą už 2013-2017 metų laikotarpį.

UAB (duomenys neskelbtini) apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Panevėžio RAAD informavo 2018 m. sausio 18 d. raštu „Apie privalomojo nurodymo Nr. T9-68 įvykdymą“.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtu nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. D1-395 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.).

Atsižvelgus į skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei Nutarime išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) neginčijo fakto, kad Bendrovė savo veikloje pažeidė Nutarime nurodytus Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių 8.1 punkto, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėja nekėlė ginčo dėl fakto, kad už aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, taikoma atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį bei 107 straipsnio 5 dalį, bei neteikė argumentų, jog byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo būtų buvusi pradėta ir išnagrinėta, pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo nustatytas procedūrines ekonominių sankcijų skyrimo teisenos taisykles.

Teismas, įvertinęs Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylos Nr. (19)-N4-33-2017 duomenis, sprendžia, kad 2018 m. sausio 23 d. Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, užfiksuotais 2017 m. gegužės 5 d. Patikrinimo akte Nr. T8-485 bei Pažeidimo protokole Nr. (19)-N4-33; UAB (duomenys neskelbtini) padarytų aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktinės aplinkybės nekelia abejonių; nustatyti teisės aktų pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį ir 107 straipsnio 5 dalį; pagrindinių procedūrų ir taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų teisės pažeidimo aplinkybių įvertinimą ir nutarimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta.

UAB (duomenys neskelbtini), pagrįsdama prašymą 1 050 Eur baudą pakeisti įspėjimu, nurodė, kad Nutarimu paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui; ekonominė sankcija keistina, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgus į tai, jog Bendrovė 2016-2017 m. laikotarpiu įsigijo tik vieną elektros gaminiams priskiriamą elektros gaminį ir jo atsarginių dalių, savo veikla realios žalos gamtai ir gamtos ištekliams nepadarė, už aplinkos apsaugos pažeidimus baudžiama pirmą kartą. Be to, pareiškėja prašė atsižvelgti į tai, kad 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė sutartį su viešąja įstaiga Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija dėl ne buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo nuo 2017 metų bei įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. T9-68. UAB (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad Bendrovės vadovei O. P. už tame pačiame Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Panevėžio RAAD atsiliepime nurodė, kad Bendrovė, nesiregistruodama į Gamintojų ir importuotojų sąvadą ir nevesdama pakuočių atliekų apskaitos, konkrečios žalos aplinkai nepadarė, todėl ji negalėjo užkirsti kelio žalingiems pažeidimo padariniams atsirasti arba juos sumažinti ir likviduoti, atlyginti padarytą žalą (nuostolius) aplinkai. Panevėžio RAAD teigė, kad, įvertinus šias aplinkybes, Nutarime ir buvo konstatuota, jog bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, atsakomybę, nebuvo nustatyta.

Minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ekonominė sankcija paskirta pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį ir 107 straipsnio 5 dalį. Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, o šio įstatymo 107 straipsnio 5 dalis - kad pakuočių apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, į kurias Panevėžio RAAD atsižvelgė, skirdamas už Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje bei 107 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą minimalios ir maksimalios baudos vidurkio dydžio ekonominę sankciją, daroma išvada, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio nuostatos formaliai nebuvo pažeistos.

UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą grindė Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, nustatančiu, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatyme numatytų pažeidimų padarymą UAB (duomenys neskelbtini) paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais aiškinimais.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrinantis teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Analogiškus teisingumo ir proporcingumo principų santykio aiškinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo teisingumo principo neatskiriamo proporcingumo principo esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų teisinės atsakomybės, todėl būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Be to, teismas vertina, kad sprendžiant dėl Panevėžio RAAD Nutarimo, kaip viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto, teisėtumo ir pagrįstumo, taikomos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos bendrosios nuostatos. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, sprendžia, kad jie patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) pripažino įvykdžiusi Nutarime nurodytus teisės pažeidimus; Bendrovei Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta ekonominė sankcija už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus taikomos pirmą kartą. Be to, nustatyta, kad Bendrovė įvykdė Panevėžio RAAD duotą privalomąjį nurodymą - užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade, patvirtino pakuočių atliekų apskaitos vedimo tvarką bei nustatyta tvarka užvedė pakuočių atliekų apskaitą už 2013-2017 metų laikotarpį ir taip pašalino nustatytus teisės pažeidimus. Atsakovas duomenų apie netinkamą 2017 m. gruodžio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. T9-68 įvykdymą nepateikė.

Teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta itin svarbių aplinkybių, vertintinų kaip Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Bylos duomenimis, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai buvo pažeidinėjami ilgą laiką (apėmė 2013-2017 metų laikotarpį), šie pažeidimai buvo pašalinti tik aplinkos apsaugos institucijos reikalavimu. Vertinant pareiškėjos teiginį, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovei už tame pačiame Patikrinimo akte nustatytus pažeidimus, buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, atsižvelgiama į tai, kad ši administracinė nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 248 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 249 straipsnio 9 dalyje numatyta kaip švelniausia ir alternatyvi sankcija.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pobūdžiu, jų priežastimis ir pasekmėmis bei į ginčui spręsti taikomą teisinį reglamentavimą ir į teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) paskirta 1 050,00 Eur bauda yra neproporcinga padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, o Aplinkos apsaugos įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslai atgrasyti ūkio subjektą nuo naujų teisės pažeidimų ir užkirsti kelią jų padarymui gali būti pasiekti paskiriant Bendrovei šio įstatymo sankcijose nustatytą minimalią baudą. Remiantis tuo, kas nurodyta, Panevėžio 2018 m. sausio 23 d. Nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos dydis mažinamas iki Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje ir 107 straipsnio 5 dalyje numatyto minimalaus 700 Eur baudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 23 d. Nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (19)-N4-33-2017 uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalį ir 107 straipsnio 5 dalį paskirtą ekonominę sankciją 1 050 eurų baudą sumažinti iki 700 eurų.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.