- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- R-143-33-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00054-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. R., A. N., R. R., Lietuvos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Advokatai
- Andrius Kaluina
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
pareiškėjo Lietuvos liaudies partijos atstovams Svetlanai Trukšinai, Aleksandrui Borovskui ir advokatui Andriui Kaluinai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos liaudies partijos, L. Š., A. R., E. P., A. N. ir R. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. Sp.-229 ,,Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 84 straipsnio 1 dalimi, 1 punktu nusprendė pagal Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 49 pateiktą rinkimų rezultatų nustatymo protokolą nustatyti ir patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje (Švenčionių rajono rinkimų apygardoje Nr. 49, be kitų, koalicija ,,Už pokyčius“ iš viso gavo 242 balsus, Lietuvos liaudies partija – 622 balsus), o 2 punktu – pavesti Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 49 paskelbti šiuos rinkimų rezultatus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Lietuvos liaudies partija ir L. Š., A. R., E. P., A. N. bei R. R., kurie yra koalicijos ,,Už pokyčius“ nariai, (toliau – ir pareiškėjai) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. Sp.-229 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti balsus Švenčionių rajono rinkimų apygardoje Nr. 49.
Pareiškėjai nurodo, kad tiek vykstant balsavimui, tiek skaičiuojant rinkėjų balsus buvo padarytas ne vienas pažeidimas, kuris turėjo tiesioginę įtaką rinkimų rezultatams. Pažymi, jog pagal išankstinius balsavimo rezultatus Švenčionių rajono apylinkėje Nr. 20 (Liepų) Lietuvos liaudies partija gavo 13 balsų, bet pagal Naujosios sąjungos pateiktus skaičiavimus už Lietuvos liaudies partiją šioje apylinkėje buvo atiduota ne 13 balsų, o 46 balsai. Šias aplinkybes galėtų paaiškinti Naujosios sąjungos atstovas V. R. Nebuvo atsižvelgta į Lietuvos liaudies partijos stebėtojos šioje apylinkėje D. B. ir kitų stebėtojų reikalavimus leisti jiems stebėti negaliojančių biuletenių skaičiavimą, juos apžiūrėti. Stebėtojų žiniomis, nors balsų skaičiavimas buvo baigtas apie 24.00 val., duomenys Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo perduoti ir paskelbti apie 4.00 val., nebuvo skelbiami preliminarūs šios apylinkės rezultatai, nors kitų apylinkių rezultatai paskelbti žymiai anksčiau. Teigia, jog, koalicijos ,,Už pokyčius“ duomenimis (yra žinoma, kiek toje apylinkėje rinkimuose dalyvavo koaliciją remiančių rinkėjų), ji Zadvarninkų rinkimų apylinkėje Nr. 9 turėjo gauti mažiausiai 22 balsus ir 2 išankstinius balsus, o Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų komisijos protokole užfiksuoti tik 9 balsai. Atplėšus išankstinio balsavimo vokus, nustatyta, kad biuleteniai neantspauduoti, ir apylinkės komisijos sprendimu pripažinti negaliojančiais. Tai gali patvirtinti rinkimų stebėtojas Z. D. Be to, koalicijos ,,Už pokyčius“ duomenimis, Vidutinės rinkimų apylinkėje Nr. 29 turėjo būti užfiksuoti 1 išankstinis ir 7 balsai, bet užfiksuotas 1 balsas; abiejose Švenčionių rinkimų apylinkėse užfiksuotas 31 balsas, o turėjo būti ne mažiau kaip 130 balsų. Atsižvelgiant į tai, buvo būtina perskaičiuoti šiose apylinkėse balsų pasiskirstymą pagal kandidatus ir sugadintus biuletenius. Pareiškėjai nurodo, kad 2011 m. vasario 28 d. siekė pateikti skundą Švenčionių rajono rinkimų apygardos Nr. 49 komisijai. 2011 m. kovo 1 d. pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl balsų perskaičiavimo ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų, bet dėl skundo priimtas sprendimas raštu jiems nebuvo pateiktas. Priimant ginčijamą sprendimą neatsižvelgta į skundo argumentus. Atkreipia dėmesį, jog Vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. kovo 1 d. raštu rekomendavo savivaldybių rinkimų komisijoms, gavus motyvuotus prašymus, perskaičiuoti balsus tais atvejais, kai balsų, paduotų už partiją, jungtinį sąrašą ar save išsikėlusį kandidatą, ir balsų, lemiančių atitinkamai 4 ar 6 procentų ribos pasiekimą ar mandatų skirstymo kvotos pasiekimą, ar balsų, lemiančių gautų mandatų skaičių, skirtumas yra ne daugiau kaip 50 balsų. Šiuo atveju balsų, paduotų už Lietuvos liaudies partiją, ir balsų, lemiančių 4 procentų ribos pasiekimą, skirtumas yra vos 9 balsai, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija prašymų dėl balsų perskaičiavimo nepatenkino. Pareiškėjai, be kita ko, pažymi, jog pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatytos stebėtojų teisės. Pabrėžia, jog nurodyti rinkimų tvarkos pažeidimai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, todėl, neperskaičiavus balsų Švenčionių rajono rinkimų apygardoje Nr. 49, galutiniai rinkimų rezultatai negalėjo būti tvirtinami.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą.
Atsakovas nurodo, kad įstatymas nenustato rinkimų biuletenių perskaičiavimo pagrindų, bet komisijos diskrecija priimti sprendimą perskaičiuoti biuletenius nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 str.). Biuletenių skaičiavimas ir pripažinimas galiojančiais/negaliojančiais vyksta pagal nustatytas procedūras, kurių rezultatai įforminami atitinkamos komisijos sprendimu ir sukelia rinkimų proceso dalyviams tam tikras teisines pasekmes bei teisėtus lūkesčius. Biuletenių perskaičiavimu iš esmės gali būti siekiama tik ištaisyti galbūt padarytas pirminio skaičiavimo klaidas, netikslumus, trūkumus, pažeidimus ar piktnaudžiavimus, turint pakankamai patikimų duomenų apie jų buvimą. Reikalavimas perskaičiuoti biuletenius negali būti grindžiamas prielaidomis arba tam tikro rezultato siekimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti prašymo perskaičiuoti biuletenius motyvai nėra pagrįsti patikimais faktiniais duomenimis apie galimus pažeidimus. Pabrėžia, jog pareiškėjų teiginiai apie atliktus skaičiavimus, kiek Lietuvos liaudies partija turėjo gauti balsų kai kuriose apylinkėse, apskritai negali būti tikrinami ir nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnis garantuoja rinkėjų balsavimo asmeniškumą ir slaptumą. Tai yra vienas kertinių demokratinių rinkimų principų. Niekas negali kontroliuoti rinkėjų valios balsavimo metu, o taip pat neturi teisėto pagrindo tikrinti ir klausinėti rinkėjų, kaip jie balsavo. Teiginiai apie tariamai pavėluotą balsavimo rezultatų perdavimą nesusiję su prašymu perskaičiuoti biuletenius. Nepatvirtintas joks esminis stebėtojų teisių pažeidimas. Paminėtas apylinkės rinkimų komisijos sprendimas pripažinti negaliojančiais 14 paštu gautų neantspauduotų biuletenių yra visiškai pagrįstas ir nėra pagrindas perskaičiuoti biuletenius. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl, pareiškėjų manymu, neteisingo rinkėjų balsų suskaičiavimo Švenčionių rajono rinkimų apygardoje Nr. 49 (Liepų rinkimų apylinkėje Nr. 20, Zadvarninkų rinkimų apylinkėje Nr. 9, Vidutinės rinkimų apylinkėje Nr. 29 bei abiejose Švenčionių rinkimų apylinkėse). Šio ginčo esmė – pareiškėjų reikalavimo perskaičiuoti rinkėjų balsus Švenčionių rajono rinkimų apygardoje Nr. 49 teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl byloje taikytinos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-968 redakcija) nuostatos, reglamentuojančios teisinius santykius dėl rinkėjų balsų (pasibaigus balsavimui) perskaičiavimo ir su tuo susijusių skundų nagrinėjimo. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnis, kuriame yra numatytos galimybės savivaldybės rinkimų komisijai perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (3 d.) ir Vyriausiajai rinkimų komisijai perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (4 d.). Kolegija pažymi, kad nurodytas galimybes perskaičiuoti rinkimų biuletenius suponuoja situacija, kai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais buvo paduoti atitinkami skundai dėl neteisingo rinkimų biuletenių suskaičiavimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo perskaičiuoti rinkimų biuletenius teisėtumo, išskirtinas procedūrinis aspektas tokiam veiksmui atlikti.
Pasisakydama dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnyje nustatytos skundų nagrinėjimo procedūros, kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas hierarchinio nuoseklumo laikymosi principas. Jis pasireiškia tuo, kad skundai dėl tariamai neteisingo rinkimų biuletenių suskaičiavimo šioje teisės normoje nustatytų subjektų turi būti paduodami pradedant nuo pirmosios pagal rinkimų komisijų hierarchiją grandies, o aukštesnės hierarchijos grandies komisijos nagrinėjimo dalyku turi (gali) būti žemesnės grandies komisijos pagal atitinkamą skundą priimtas sprendimas. Todėl darytina išvada, kad tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, turintis teisę paduoti skundą dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo teisingumo, nepadavė tokio skundo per 24 valandas nuo protokolų surašymo pirmojoje grandyje (savivaldybės rinkimų komisijai), jis praranda teisę paduoti skundą aukštesnės grandies rinkimų komisijai – atsakovui. Atitinkamai tai reiškia, kad Vyriausioji rinkimų komisija (atsakovas), gavusi tokį skundą, procedūros laikymosi aspektu neprivalo priimti atskiro Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje numatyto sprendimo dėl tokio skundo.
Iš bylos matyti, kad nei pareiškėjai, nei kiti asmenys, turintys teisę apskųsti paminėtų apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nebuvo padavę skundų Švenčionių rajono savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 49 dėl šių protokolų surašymo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tai reiškia, kad, priimdamas pareiškėjų skundžiamą sprendimą dėl rinkimų šioje savivaldybėje rezultatų patvirtinimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo (neprivalėjo) priimti sprendimą dėl jam paduoto pareiškėjų skundo.
Pasisakydama dėl atsakovo galimybės (teisės) perskaičiuoti nurodytos savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, kolegija pažymi, kad aukščiau pateikti argumentai bei padarytos išvados savaime nereiškia, kad atsakovas tokios teisės neturėjo. Priešingai, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo atsakovui nustatyti uždaviniai ir funkcijos, taip pat kaip ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga – jeigu „per 3 dienas po rinkimų nėra gauta nė vieno atstovo rinkimams skundo dėl šio įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų rezultatams“ – įpareigoja atsakovą apsvarstyti atstovų rinkimams gautus skundus ir, nustačius pakankamą pagrindą suabejoti teikimo patvirtinti rinkimų rezultatus teisingumu, atlikti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 84 straipsnio 4 dalyje numatytą savivaldybės rinkimų komisijos pateiktų rinkimų biuletenių perskaičiavimą. Tačiau kolegija pažymi ir pabrėžia, kad toks atsakovo sprendimas (atlikti biuletenių perskaičiavimą) turi būti priimtas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus jam pateiktus duomenis apie galimą biuletenių skaičiavimo neteisingumą jų patikimumo bei esminio reikšmingumo rinkimų rezultatams aspektais. Todėl nagrinėjamoje situacijoje yra būtina pateikti pareiškėjų teismui pateiktų įrodymų vertinimo šiais aspektais analizę.
Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjų nurodyti argumentai ir jų pateikti įrodymai, kad jų (jų manymu, iš patikimų šaltinių) gauti duomenys apie kitokius, negu balsų skaičiavimo protokoluose nurodyti, balsavimo rezultatus, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio požiūriu negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie (jų reikšmingumas tokio pobūdžio byloms) iš esmės įteisintų galimybę vykdyti slapto balsavimo kontrolę. O tai yra absoliučiai draudžiama. Todėl šie pareiškėjų argumentai kolegijos pripažintini nereikšmingais bylai. Iš byloje esančio Liepų rinkimų apylinkės Nr. 20 2011 m. vasario 27 d. balsų skaičiavimo protokolo matyti, kad jis yra surašytas šios dienos 23 val. 59 min. ir pasirašytas rinkimų stebėtojų be kokių nors protestų ar pastabų. Rinkimų šioje apylinkėje stebėtojų statusą turėję liudytojai D. B. (nuo Lietuvos liaudies partijos) ir V. R. (nuo Naujosios sąjungos (Socialliberalų)) parodė, kad jie pasišalino iš rinkimų apylinkės iki šio protokolo surašymo. Šių stebėtojų (liudytojų) kokių nors pastabų protokole taip pat nėra. Nurodytų liudytojų parodymai apie apsunkinimą iš arti stebėti skaičiuojamus biuletenius, nesant šiuo klausimu protestų ar pastabų balsų skaičiavimo protokole, kolegijos negali būti vertinami patikimais įrodymais apie rinkimų stebėtojų teisių pažeidimą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo taikymo prasme. Byloje iš esmės nekvestionuojamas faktas, kad pareiškėjų nurodyti 14 paštu gauti Zadvarninkų rinkimų apylinkėje Nr. 9 rinkimų biuleteniai iš tikrųjų buvo neantspauduoti. Todėl šie biuleteniai pagrįstai buvo laikomi negaliojančiais (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 75 str.). Aplinkybė, kodėl taip atsitiko, nėra reikšminga šiai administracinei bylai, nes, kaip pažymėta aukščiau, nagrinėjamo ginčo esmė - rinkimų rezultatų nustatymo teisingumas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, jog pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jų skundžiamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas iš esmės.
Taigi tenkinti pareiškėjų skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 120 ir 121 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Lietuvos liaudies partijos, L. Š., A. R., E. P., A. N. ir R. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. Sp.-229 atmesti.
Sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.