- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-754-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04603-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo J. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nubausta už tai, kad ji 2015 m. kovo 27 d., 17.47 val., Vilniuje, (duomens neskelbtini) sankryžoje, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,5 promilės girtumas, vairuodama automobilį „Volksawagen Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 127 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Volksawagen Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nustačius jos kaltę dėl kurio nors administracinio teisės pažeidimo, skirti švelnesnę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad būtent ji sukėlė eismo įvykį ir, kad automobilį vairavo neblaivi.
Teigia, kad apylinkės teismas grįsdamas jos kaltę išimtinai rėmėsi nukentėjusiojo V. R. bei jo draugų, t. y. suinteresuotų liudytojų A. N. bei D. S. parodymais apie įvykio aplinkybes. Tuo tarpu jos buvusio sutuoktinio G. J. parodymus atmetė, motyvuojant tuo, kad jis su apeliante yra susijęs artimais ryšiais. Pažymi, kad šie teiginiai nepagrįsti, nes ji su G. J. yra išsituokusi. Nurodo, kad jos įvykių versiją gali paliudyti D. C., nes eismo įvykis įvyko prieš jos namus ir ji jį matė, tačiau teismas atsisakė šią liudytoją iškviesti.
Vertindama liudytojų A. N. bei D. S. parodymus, teigia, kad jie buvo nelogiški. Iš jų parodymų seka, kad ji tyčia atsitrenkė į jų automobilį, juos taranavo nežinia dėl kokių priežasčių. Teismas jos kaltę grindė tuo, kad būdamas neblaivus asmuo iš esmės iškreiptai suvokia realybę, sumažėja dėmesingumas, jis pervertina savo jėgas ir netinkamai įvertina susiklosčiusią situaciją. Su šiais teismo argumentais taip pat nesutinka, nes eismo įvykio metu buvo visiškai blaivi.
Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo neblaivi, nes alkotesterio parodymus paneigia specialisto išvada, patvirtinanti, jog jos kraujyje etilo alkoholio nėra. Pažymi, kad eismo įvykis įvyko 17,47 val., policijos pareigūnai jos blaivumą tikrino apie 19,49 val., t. y. praėjus dviem valandoms po įvykio ir nusprendė, kad alkoholis vartotas iki įvykio, tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai. Kadangi buvo priversta dvi valandas laukti policijos, o šalia jos buvo agresyviai nusitekę trys jaunuoliai, kurie nuolat ją keikė, gąsdino, ji buvo susijaudinusi, todėl išgėrė rankinėje turėtų vaistų, skirtų širdies veiklos gerinimui – gudobelės ekstrakto. Nemanė, kad jie gali turėti kokį neigiamą poveikį alkotesterio rodmenims. Pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo neblaivi, o taip vadinamo nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai apie tariamą jos neblaivumą yra neobjektyvūs, susiję su tuo, kad jie tiek iki eismo įvykio, tiek po jo konfliktavo. Policijos pareigūnas taip pat nematė jokių jos neblaivumo požymių, neblaivumo nustatymą alkotesteriu atliko tik nukentėjusiajam ir jo draugams primygtinai to reikalaujant. Atsižvelgiant į tai, jos veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo).
Teismui nustačius jos kaltę dėl jai inkriminuojamų teisės pažeidimų, prašo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad pažeidimo metu buvo padaryta tik nežymi turtinė žala, nebuvo padaryta žala eismo dalyvių sveikatai. Ji yra neįgali, tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Taip pat prašo atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį, gauna tik 111,55 Eur nedarbingumo išmoką. Tam, kad pragyventų įsigijo kioską bei verslo liudijimą prekybai, tačiau veiklai vystyti reikalingas automobilis, kitaip nesuspėtų pristatyti prekių į kioską.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantė prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju konstatuojama, kad nėra pagrindų, kuriais remiantis galima būtų skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent dėl J. J. veiksmų kilo eismo įvykis. 2015 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnams nuvykus į eismo įvykio vietą abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo patrauktos ir abu vairuotojai papasakojo skirtingas versijas, abu eismo įvykio dalyviai liudininkų nenurodė. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, fotonuotraukų ir minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad J. J. vairuotam automobiliui eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis buferis, priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas, o V. R. vairuotam automobiliui – galinio bamperio dešinė pusė. V. R. 2015 m. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad užpakalinio vaizdo veidrodėlyje pamatė atvažiuojančią dideliu greičiu J. J., kuri dideliu greičiu norėjo jį lenkti, ėmė glaustis prie kairiojo šono ir trenkėsi į dešinės užpakalinės pusės bamperį. Šios nurodytos aplinkybės galimai prieštarauja nustatytiems V. R. vairuoto automobilio pažeidimams, nes neaišku kokiu būdu norint aplenkti ir glaudžiantis prie kairio šono, gali būti padaryti automobilio sužalojimai dešinėje pusėje. Teisme apklausti kartu su V. R. važiavę liudytojai D. S. nurodė, kad J. J. juos lenkdama atsitrenkė, A. N. paaiškino, kad J. J. tiesiog atsitrenkė į dešinę V. R. vairuojamo automobilio pusę. Taigi, eismo įvykio mechanizmas nustatytas remiantis prieštaringais duomenimis, kurie turi būti pakartotinai ištirti ir įvertinti, ir pateikti pagrįsti motyvai, dėl ko vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti atmetami ir, kodėl gali būti laikomi pakankamais kaltei pagrįsti.
Teismui nustačius, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas, o nesant galimybės nei eismo įvykio schema, nei įvykį mačiusių liudytojų parodymais, nei byloje esančių automobilių nuotraukomis nustatyti ir padaryti vienareikšmišką išvadą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, šiuo konkrečiu atveju siekiant išsiaiškinti teismui iškilusius klausimus, tikslinga spręsti klausimą dėl specialistų pasitelkimo šiems klausimams išsiaiškinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas naikintinas ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl J. J. veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į šį sprendimą, kiti skunde keliami klausimai aukštesnės instancijos teisme neanalizuojami, į juos turi atsižvelgti teismas nagrinėjantis bylą pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.