Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-485-204/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2YT-485-204/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Pareiškėjas
J. A.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-485-204/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14432-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1.; 3.2.7.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimo Nr. 4-CB2-35 ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017-10-20 nutarimo Nr. 13.12.79 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo J. A. atstovas advokatas K. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimą Nr. 4-CB2-35 ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017-10-20 nutarimą Nr. 13.12.79 ir įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartimi bei Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 nutartimi nustatytus įpareigojimus. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartį, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo perduota nagrinėti pareiškėjo J. A. prašymas, įpareigojant ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1, Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Prokuratūra 2016-04-12 rašte Nr. 4-5-10251 nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartyje keliami klausimai jau nagrinėti ir tikrinti teismine tvarka, todėl nėra pagrindo dar kartą atliki šio klausimo tyrimą. Pareiškėjas nesutiko su tokia Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-04-12 rašte išdėstyta pozicija, todėl pateikė skundą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuri 2016-06-14 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. J. A. pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūros 2016-06-14 nutarimo Nr.13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-04-12 sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-5-10251. Kretingos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjo J. A. skundą ir 2017-06-27 nutartimi jį patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2016-06-14 nutarimą Nr.13.12.-45 netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016-04-12 sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr.4-5-10251 ir įpareigojo Klaipėdos apygardos prokuratūrą įvykdyti 2016-03-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą - išnagrinėti pareiškėjo J. A. prašymą ir ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės 1, Klaipėda, detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus. Klaipėdos apygardos prokuratūra, įvykdžiusi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 nutartyje nurodytą įpareigojimą, 2017-08-16 priėmė nutarimą Nr. 4-CB2-35, kuriame, pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apygar­dos prokuratūra pakartojo anksčiau ruoštų ir surinktų doku­mentų turinį ir išvadas, tačiau jokių naujų tyrimo veiksmų, apart seniau surinktų dokumentų apžvalgos, Klaipėdos apygardos prokuratūra taip ir neatliko. J. A. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimo Nr. 4-CB2-35 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi skundą, 2017-10-20 nutarimu Nr. 13.12.-79 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimą Nr. 4-CB2-35 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nurodant, kad J. A. skunde keliami klausimai dėl Detaliojo plano sprendinių netikslumų ar pažeidimų viešąjį interesą galėtų suponuoti tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai pažeistų Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, suvaržytų galimybę įrengti C1 kategorijos viešojo naudojimo gatvę, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta, privataus žemės sklypo tvarkymo reglamentų, neprieštaraujančių Klaipėdos miesto bendrajam planui bei imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nustatymas yra susijęs tik su kaimyninių žemės sklypų savininkų interesais, bet nesuponuoja viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras, buvimo, todėl nėra pagrindo nustatytus netikslumus ar pažeidimus vertinti kaip turinčius viešojo intereso požymių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo nurodyti Detaliojo plano sprendiniai dėl užstatymo tankio padidinimo buvo žinomi pareiškėjo skundus nagrinėjantiems prokurorams ir įvertinti kaip neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Detaliojo plano sprendiniai jau buvo įvertinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-01-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-61-342/2009. Teismas konstatavo, kad „atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo priimtas 2008-06-02 įsakymas Nr. AD1-1062, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26 detalusis planas, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas“. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-147/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-01-23 sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas tyrimo nepilnumą grindžia tuo, kad nėra specialisto išvados dėl Detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Detaliojo plano atitikimas teisės aktų reikalavimams yra teisės taikymo klausimas, prokuroras yra teisininkas ir pats vertina ginčo santykių atitikimą teisės aktų nuostatoms, todėl pareiškėjo argumentas dėl specialisto išvados nurodytais klausimais yra nepagrįstas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo, tuo remiantis, prašo pareiškėjo skundą dėl prokurorų nutarimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo tvarkos. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prokurorų veiksmams dėl viešojo intereso gynimo priemonių apskųsti taikoma Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, numatanti, jog proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu procesiniu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalis nustato prokuroro įgalinimus ginant viešąjį interesą.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, tai yra, ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

Todėl pareiškėjos skundas nagrinėtinas, patikrinant, ar sprendžiant viešojo intereso gynimo tikslingumo klausimą buvo renkami įrodymai, ar jie buvo analizuojami bei tinkamai vertinami, ar buvo pateikta motyvuota išvada.

Pareiškėjo J. A. atstovas advokatas K. G. skundė nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimas Nr. 4-CB2-35 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl galimų pažeidimų, susijusių su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26 detaliojo plano patvirtinimo“, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, prokuratūra priėmė formalų nutarimą, jokių tyrimo veiksmų neatliko bei netinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad suformavus žemės sklypą adresu Plytinės g. 1, Klaipėda, dėl jo šiaurinės ribos vietos faktiškai nelieka vietos suformuoti C1 kategorijos Panevėžio gatvę, nes kitoje pusėje šios gatvės jau anksčiau buvo suformuoti žemės sklypai ir automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal pareiškėjo prokuratūrai pateiktą suvestinį situacijos planą, Panevėžio gatvei likęs laisvos žemės koridorius siauriausioje vietoje yra kiek daugiau nei 17 metrų, nors pagal statybos techninį reglamentą Panevėžio gatvės plotis tarp raudonųjų linijų turi būti ne mažesnis nei 20 metrų. Prokuratūros nutarime nurodyti pažeidimai, formuojant minėtą žemės sklypą, kurie įvertinti kaip neesminiai, tačiau nepateikti motyvai, kodėl šie pažeidimai pripažinti neesminiais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su prokuratūros nutarime išreikšta nuostata, kad konkrečiu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatytas 2 metų naikinamasis senaties terminas.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-03 nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūrai perdavė ištirti klausimą, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymas Nr. AD 1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26 detaliojo plano patvirtinimo“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintam Klaipėdos miesto bendrajam planui ir ar šio detaliojo plano sprendiniai atitinka 2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 punkto imperatyvius reikalavimus.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje tyrimai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymo Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1 /Panevėžio g. 26 detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumo buvo atliekami 2010 bei 2011 metais. 2017-08-16 prokurorė, priimdama nutarimą Nr. 4-CB2-35, pasinaudojo ankstesnių tyrimų metu surinktais dokumentais. Nutarime išskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-06-27 nutartyje bei pareiškėjo J. A. nurodyta aplinkybė, kad 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinus žemės sklypo Plytinės g. 1, Klaipėda šiaurinę ribą galimai nelieka vietos formuoti bendrajame plane nurodytą Cl kategorijos Panevėžio gatvę. Nutarime atkreiptas dėmesys, kad analizuojamo detaliojo plano sprendiniais nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, žemės naudojimo būdas (G) - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis (GI) - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklype numatyta 2 aukštų daugiabučio (5 butų) gyvenamojo pastato, kurio aukštis 8 m, statyba. Sklypo užstatymo tankis - 35 proc., sklypo užstatymo intensyvumas - 61 proc. Panevėžio g. teritorija nepatenka į minėto detaliojo plano sprendinius, nes detalusis planas yra parengtas tik nurodytam konkrečiam žemės sklypui Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26, ir privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai nustatyti tik planuojamam žemės sklypui. Detaliojo plano brėžinyje nustatyta, jog teritorija Zl, Z2 - tai tvarkoma teritorija už sklypo ribų. Tai reiškia, kad planavimo organizatoriai detaliuoju planu numato šios teritorijos, esančios už planuojamo sklypo ribų, sutvarkymą ir būtent ši teritorija, kuri ir ribojasi su Bendrajame plane numatyta C1 kategorijos gatve yra suplanuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymu Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, Plytinės g.1, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, pagal kurį žemės sklypo rengimo tikslas ir buvo pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarime Nr. 4-CB2-35 taip pat nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintame žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26 detaliajame plane esančiame teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų brėžinyje yra nurodyta Panevėžio gatvės kategorija - D. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110, šios gatvės kategorija yra numatyta Cl. Detaliajame plane D kategorijos nurodymas Panevėžio gatvei įvertintas kaip netikslumas, neteisingas gretimybės įvardijimas, neturintis įtakos Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir šio bendrojo plano sprendinių nepažeidžiantis, nes Panevėžio gatvės kategorijos nurodymas aptariamame detaliajame plane nėra detaliojo plano sprendinys, detaliojo plano sprendiniais neužkertama galimybė įgyvendinti bendrojo plano sprendinius, numatant Panevėžio gatvės teritorijoje atstumus tarp raudonųjų linijų 20 - 40 m.

2006-09-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 4.4 papunktyje nurodyta, kad detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmėjas įsipareigoja „organizuoti ir finansuoti detaliojo plano rengimą, tokios apimties infrastruktūros suplanavimą ir įrengimą, kuri galėtų visiškai aptarnauti numatomą bendrą statinių plotą sklypuose pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus“. Detalusis planas parengtas, suderintas, patikrintas ir patvirtintas, neatsižvelgus į tai, kad jo sprendiniai neatitinka Sutarties 4.4 papunkčio, kuriame buvo nurodyta detalųjį planą rengti pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“. Detalusis planas parengtas vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, nustatančiomis reikalavimus daugiabučių, o ne vienbučių gyvenamųjų pastatų statybai. Šis detaliojo plano sprendinių neatitikimas Sutarties 4.4 papunkčiui įvertintas kaip neesminis šalių įsipareigojimų pažeidimas, nes pagal Bendrojo plano sprendinius miesto dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, galima daugiaaukščių ir mažaaukščių daugiabučių gyvenamųjų pastatų statyba.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarime konstatuota, kad 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 „Dėl žemės sklypo Plytinės g. 1/Panevėžio g. 26, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai neįtakoja Bendrajame plane numatytos Cl kategorijos gatvės įgyvendinimo. Nenustačius viešojo intereso pažeidimų, priimant ginčijamą administracinį aktą, prokurorui nėra teisinio pagrindo inicijuoti teisminį procesą dėl administracinio akto panaikinimo ar taikyti kitas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

Pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarime Nr. 4-CB2-35, tiek suinteresuoto asmens Generalinės prokuratūros 2017-10-20 nutarime Nr. 13.12.-79 nurodyta pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Be to, sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjas skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodė, o visi pareiškėjo argumentai dėl Detaliojo plano teisėtumo yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti prokurorų nutarimuose.

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) išnagrinėjimo rezultatų negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus, nėra pažeistos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimas Nr. 4-CB2-35 ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2017-10-20 nutarimas Nr. 13.12.79, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017-08-16 nutarimas Nr. 4-CB2-35, yra pagrįsti, teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė