- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- TS-64-506/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-07-19 nutarimo Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2017-07-19 priėmė nutarimą Nr. 59-130 (skunde nurodytas protokolo Nr. 58-25) netaikyti J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad J. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nutarime nurodo, kad J. G. lygtiniam paleidimui pristatomas pirmą kartą. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu 20 metų. Asmuo anksčiau teistas 8 kartus. Nusikaltimai nesunkėja, nusikaltimams yra būdingas modelis. Asmuo kaltę pripažino, nusikaltimą padarė grupėje, gali pasiduoti draugų įtakai. Nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą, apie vartojimą duomenų nėra, nefiksuoti atvejai ir pataisos namuose bausmės atlikimo metu. J. G. pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra žalingas, tačiau nėra bandęs alkoholio vartojimą visiškai nutraukti, nors paskutinė jo veika padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Pataisos namuose nefiksuota alkoholio vartojimo atvejų. Nuteistasis nėra lankęs AA užsiėmimų, nedalyvavo psichoedukacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, planuoja gydytis po bausmės atlikimo. Jo sveikatos istorijoje rastas įrašas apie diagnozuotą priklausomą alkoholio vartojimą ir dėl to kylančius psichikos ir elgesio sutrikimus. Alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistajam nebūdingas savitvardos, emocinės kontrolės praradimas, smurtinis, agresyvus elgesys, tačiau jis stokoja problemų sprendimo, tai yra, savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžių, jam sunku savarankiškai brandžiai pasirūpinti savo poreikiais; problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas frigidiška taktika – jų neigimu, pasitraukimu nuo jų sprendimo į alkoholio vartojimą ir impulsyviu, neapgalvotu veikimu. J. G. išsako norą daugiau nebenusikalsti, turi matymą, kaip jis galėtų išvengti pakartotinio nusikalstamumo – tai darbas griežto prižiūrėjimo sąlygomis, laisvalaikis su alkoholio nevartojančiais asmenimis. Nuteistasis neigia vadovavimąsi kriminaline subkultūra, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Linkęs nuvertinti ir pateisinti savo nusikaltimus nepadaryta žala. Jis taikosi su priežiūros sąlygomis – adaptacijos periodu Lukiškių TI turėjo drausminę nuobaudą už turto gadinimą, prieš 10 metų yra pažeidęs ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygas. Įstatymų svarbą supranta kaip baudimo priemonę, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam sunku jomis nuolat vadovautis. Šiuo metu stebimi nuteistojo daromi pokyčiai, siekis išsilaikyti pataisos namuose be nuobaudų, pastangos greičiau pradėti norimą gyvenimą prosocialioje aplinkoje. J. G. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017-02-27 paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu žiūri televizijos laidas, skaito spaudą. Režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą – už turto gadinimą nubaustas draudimu iki 15 parų pirkti maisto produktus, nuobauda tebegalioja šiuo metu; neskatintas. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. Turi 10 klasių išsilavinimą, mokosi 11 klasėje, turi staliaus specialybę, apie dviejų metų darbo stažą, dirbo statybininko padėjėju. Motyvuotas dirbti laisvėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka įdarbinti plataus profilio statybininku. Nuteistasis gauna perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms, neturi vykdomųjų raštų. Ryšiai su artimaisiais išlikę, bendrauja su tėvais telefonu, laiškais, pasimatymų metu nelankomas. Turi pastovią gyvenamąją vietą, planuoja paleistas apsistoti gyventi pas motiną (duomenys neskelbtini) r. 2017-05-08 gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-4409 dėl apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad priklauso vidutinei rizikos grupei (59 balai), iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai – 39 balus. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką 59 balus, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių laisvėje, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas, kurių nebandė spręsti pataisos namuose, nelankė AA užsiėmimų, į emocinę gerovę – jausmų slopinimą, galios jausmo palaikymą asocialia veikla, mąstymą ir elgesį, problemų sprendimo įgūdžių stoką, neigiamų savo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmių nenumatymą, elgesį bausmės atlikimo metu- turi galiojančią nuobaudą, neskatintas, pasyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, komisija padarė išvadą, jog nuteistojo J. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principų įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. G. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2017-07-19 nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kad jis gali nusikalsti, daryti naujus nusikaltimus. Taip pat skunde atkreipė dėmesį, kad „LR BK 140 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama, jog: Abejotina yra nuostata, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus. Šis įtarimas bet kokiu atveju turi remtis konkrečiais patikimais faktais ar duomenimis, o ne neigiama asmenų charakteristika, todėl komisijos motyvai dėl asmens tolimesnių veiksmų jį paleidžiant lygtinai nėra pagrįsti faktais, o vadovaujamasi tik prielaidom“. Pažymi, kad pataisos namai yra gavę raštą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog jį sutinka priimti į darbą po lygtinio paleidimo. Prašo atsižvelgti į jo jauną darbingą amžių, vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi leisti jam likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, bei įpareigoti jį per savaitę nuo lygtinio paleidimo įsidarbinti ir tęsti darbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir/ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Susipažinus su J. G. asmens bylos nustatyta, kad jam pagal 2016-11-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir pagal 2016-12-29 to paties teismo nuosprendį už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; šiais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos 2017-03-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams, kurią nuteistasis šiuo metu atlieka.
Bausmės vykdymo pradžia 2016-09-19. Bausmės vykdymo pabaiga 2017-11-17. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017-02-06. Neatliktos bausmės dalis 2017-07-13 buvo 4 mėnesiai 4 dienos.
Teismas laiko nepagrįstais nuteistojo J. G. teiginius, kad komisija nesivadovavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, nepagrįstai vadovavosi nuostata, kad jis gali nusikalsti, daryti naujus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad komisija nenurodė, jog vienintelis pagrindas netaikyti J. G. lygtinio paleidimo yra tas, jog jis „gali nusikalsti, daryti naujus nusikaltimus“. Iš komisijos nutarimo matyti, kad komisija vertino tiek įstatyme nustatytus kriterijus, tiek nuteistojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, pagrindai, kodėl komisija jam netaikė lygtinio paleidimo, yra išdėstyti nutarime, kuris cituotas aukščiau, todėl tie pagrindai nebekartojami. Pažymėtina, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymui turi atitikti visų privalomų BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų visumą, o ne tik tam tikras iš jų pasirinktinai. J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, todėl jo lygtiniam paleidimui taikyti turi būti nustatyta šių keturių sąlygų visuma:
jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals,šiai dienai yra atlikęs ne mažiau kaip 1/3 paskirtos bausmės.
Teismo vertinimu, J. G. lygtiniam paleidimui taikyti nėra nustatytos pirmoji ir trečioji sąlygos. J. G. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama 59 balais, artėja link aukštos rizikos (vidutinė rizika nuo 41 iki 99 balų, aukšta – nuo 100 iki 168 balų). Atitinkamai vertinant jo elgesį pataisos namuose turi būti neginčijamai nustatyta, kad ši rizika yra linkusi mažėti. Nustatyta, kad yra šiuo metu stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau ryškios pažangos vis dėlto nėra. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. G. asmenybės charakteristikos nėra teigiamos, pažymima daug nuteistojo elgesio laisvėje perspektyvos vertinimui neigiamų aspektų: nedirba bausmės atlikimo metu (2017-05-04 buvo paskirtas dirbti 0,5 etato teritorijos tvarkiniu, tačiau nuo 2017-05-18 iš pareigų atleistas paties prašymu), mąstymas stokoja lankstumo, problemų sprendimo, savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo įgūdžių, turi sunkumų identifikuoti problemas, savo nusikalstamą elgesį linkęs pateisinti, akcentuoja, kad jo veiksmais nepadaryta žala, linkęs atsakomybes perkelti kitiems asmenims, susiklosčiusioms aplinkybėms, laisvėje pasirinkdavo netinkamas kompanijas, įtraukiančias jį į nusikalstamą veiką, linkęs vengti atsakomybės už save ir savo elgesį, negeba brandžiai pasirūpinti savimi, jam būdingas galios jausmo palaikymas asocialia veikla. Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ir kelia galimos rimtos žalos riziką. Jo išsakomos nuostatos keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus vertinamos kaip deklaratyvios, o išsikelti ateities tikslai – kaip abstraktūs, sunkiai konkretizuojami ir įgyvendinami. Kadangi nuteistasis lygtiniam paleidimui pristatomas pirmą kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika anksčiau vertinama nebuvo, daryti palyginimų su nustatyta išvadoje galimybės nėra. Tačiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad padaryta pažanga jai mažinti.
Lygtinio paleidimo svarstymui reikšminga ir ta aplinkybė, kad nuteistasis praeityje nesugebėjo laikytis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. J. G. teistas 8 kartus, dalis teistumų galiojantys, neišnyko dėl sistemingai darytų naujų nusikalstamų veikų, nors ankstesnės visos bausmės atliktos. J. G. ankstesni teistumai savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau neabejotinai yra reikšmingi jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui. Iš nuteistojo teistumo pažymos matyti, kad jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nauji nusikaltimai būdavo daromi ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir neišnykus praeities teistumams. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.
Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nusikaltimai, už kuriuos J. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, padaryti bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio. Atlikdamas bausmę ir pripažinęs psichiką veikiančių medžiagų vartojimo žalą, J. G. visgi nedalyvavo siūlomose tokių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims programose, nors jam diagnozuotas priklausomas alkoholio vartojimas, keliantis psichikos ir elgesio sutrikimus.
Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos išvada, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-07-19 nutarime Nr. 59-130 netaikyti nuteistajam J. G. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. G. skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-07-19 nutarimą Nr. 59-130 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J. G..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.