Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kranto švartavimo tarnyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovui A. O. (A. O.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 96775,36 Eur žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kranto švartavimo tarnyba“. Paskirta administratorė nustatė, jog nuo 2013 m. vasario 24 d. UAB „Kranto švartavimo tarnyba“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo atsakovas. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, nevykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t. y. jis neperdavė administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinio asmens registro tvarkytojui (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi skyrė atsakovui 1 300,00 Eur baudą už įpareigojimų pateikti įmonės turtą pagal balansą ir dokumentus nevykdymą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kranto švartavimo tarnyba“ kreditorių ir reikalavimų sąrašą 96 775,36 Eur sumai. Turimo įmonės turto neužtenka patenkinti šių kreditorių reikalavimus. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonei jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdat kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 96 775,36 Eur sumai.Nurodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdęs kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos.Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, esant Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytiems pagrindams.Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs ieškinį, nustatė atsakovui 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017 m. gruodžio 8 d. (CPK 130 straipsnis), todėl terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2017 m. gruodžio 28 d. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį negauta, atsakovas pateisinamų tokio neveikimo priežasčių nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.Ieškovė prašė taikyti atsakovui atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t. y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi UAB „Kranto švartavimo tarnyba“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-575-459/2018). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintas UAB „Kranto švartavimo tarnyba“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 96 775,36 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Minvesta“ v. L. N., M. N., D. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2015).Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad nuo 2013 m. vasario 24 d. UAB „Kranto švartavimo tarnyba“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo atsakovas. Jam už įmonės dokumentų ir turto balanso neperdavimą skirta bauda. Jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kranto švartavimo tarnyba“, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taip pat, byloje nustatyta, jog atsakovas nuo jo paskyrimo vadovu momentu neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinio asmens registro tvarkytojui.Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 96 775,36 Eur (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kranto švartavimo tarnyba“ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 96 775,36 Eur. Kreditinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti įmonės vadovas – atsakovas A. O.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio pirmąja dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 1 677,00 Eur žyminis mokestis.Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija), todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkini visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai bendrovei „Kranto švartavimo tarnyba“ iš atsakovo A. O. (A. O.) 96 775,36 Eur (devyniasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 36 centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (96 775,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. O. (A. O.) 1 677,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 00 centų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.