Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, A. T., A. D., Z. D. dėl leidimo ruošti pagalbiniam pastatui statyti projektą ir pagal supaprastintą projektą be bendraturčio sutikimo statyti ūkinį pastatą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškinys pagal supaprastintą projektą be bendraturčio sutikimo statyti ūkinį pastatą leidimo nėra tapatus ankstesniam – 2006-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu netenkintam ieškiniui dėl teisės pripažinimo statyti nesudėtingus statinius be bendrasavininkio sutikimo.

2. Statinio projektas parengtas, su kuriuo turėjo realią galimybę susipažinti atsakovas ir jo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius, bei, pačiam atsakovui nedalyvaujant, ir jo atstovės A. N. ir V. Ž., - ieškovės iniciatyva parengtas ir pateiktas teismui. Bylos nagrinėjimo metu pagrįstai nustatyta, kad į bendraturtį A. B. buvo ne kartą kreiptasi dėl statybai sutikimo davimo. Visi dokumentai, kurių pagrindu, įskaitant ir nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, buvo įregistruotas nuosavybėn žemės sklypas, kuriame bus statomas, nepažeidžiant atsakovo teisių, nesudėtingas statinys, teismui buvo pateikti kartu su ieškiniu, ir papildomai, atsakovo atstovių prašymu, duomenis pateikė VĮ Registrų Centro Šiaulių filialas. Pats atsakovas melagingai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neva nepateikė teismui duomenų apie jai priklausantį žemės sklypą.

3. Apeliaciniame skunde nurodytas statinys buvo nugriautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nes buvo avarinės būklės. Statinio nugriovimo faktas atsakovui A. B. buvo žinomas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovai apeliacinį skundą prašė tenkinti jame išdėstytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys E. B., A. T., Z. D., A. D. ir A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) esančią namų valdą ir žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1377 ha. Kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys bendroje nuosavybėje nustatytos 1995-07-31 bendraturčių susitarimu (b. l. 18) ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre (b. l. 8 – 11, 74 – 77, 85 – 91). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, leidžiantys spręsti kad ieškovei E. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „A“ buvęs medinis su karkasu pagalbinio ūkio pastatas (1951 m. statybos, pažymėtas plane 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nugriautas, paaiškėjus, jog jo būklė neatitinka statinio esminių reikalavimų ir kelia pavojų žmonių saugumui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir tai buvo žinoma A. B. (b. l. 181 – 185). 2008-10-02 Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas pastato 8I1/m sunaikinimo faktas ir suteiktas išregistruoto statinio statusas (b. l. 59, 85 – 91). Sunaikinus (nugriovus) nekilnojamąjį daiktą – pagalbinio ūkio statinį 8I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės turėtojai – šio statinio bendraturčiai A. B., E. B., Z. D., A. D. ir A. T. neteko daiktinių (nuosavybės) teisių į šį daiktą ir jų daiktinės teisės turi būti išregistruojamos (CK 4.254 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p.). Todėl visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai, susiję su tariamai pažeistomis jo nuosavybės teisėmis į bendrai valdomą objektą, nes viešajame registre yra įregistruotas juridinis faktas – daikto (ūkinio pastato 8I1/m) išnykimo faktas. Apeliantas neteisingai aiškina teisės normas, teigdamas, kad teisė atstatyti išnykusį daiktą garantuoja jam nuosavybės teisių į buvusį daiktą atstatymą. Toks CK 1.2 str. ir 4.93 str. 2 d. 2 p. nuostatų aiškinimas prieštarauja Daiktinės teisės instituto prigimčiai, nes kalbama apie nuosavybės teises į neegzistuojantį nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 str., 4.38 str., 4.47 str.). LR statybos įstatymo 2 str. 17 p. taip pat nurodoma, jog naujo statinio statybos sąvoka apima ir statybos rūšį, kai atstatomas buvęs (sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas) statinys, o tai reiškia, kad statytojo nuosavybės teisės įgyjamos CK 4.47 str. 4 p. pagrindu (pagaminant naują daiktą).

Buvusio statinio priežiūros, jo nugriovimo teisėtumo, atsakovo galimai patirtos žalos atlyginimo, statybos leidimo ir ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo teisėtumo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl su tuo susiję apelianto argumentai, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi ir atskirai neaptartini.

Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra apelianto nurodyti argumentai dėl jo teisės nesutikti, kad bendraturtė E. B. pasistatytų nesudėtingą medinį pastatą pagal supaprastinta tvarka parengtą statybos inžinieriaus J. Č. projektą jai naudoti paskirtoje žemės sklypo dalyje. Ieškovė E. B. siekia įgyvendinti Statybos įstatymu reglamentuotą teisę būti statytoju – pasistatyti ūkinį pastatą – sandėliuką malkoms ir namų apyvokos reikmenims susidėti vietoje nugriauto statinio 8I1/m. Visi sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovą A. B., davė sutikimą medinio ūkinio pastato statybai. Atsakovas neduoda sutikimo, nes mano, kad pažeista ne tik jo teisė bendrai atstatyti buvusį statinį, dėl kurios teisėjų kolegija jau pasisakė šioje nutartyje, bet ir teisė susipažinti su įstatymo reikalavimus atitinkančiu nesudėtingo statinio projektu.

Ieškovė, gindama savo ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, pateikė teismui statybos inžinieriaus J. Č. parengtą nesudėtingo statinio – ūkinio pastato projektą (b. l. 92). Šiame supaprastintame projekte esantys ūkio pastato techniniai rodikliai (bendrasis plotas - 7,38 m²; užstatymo plotas - 8,13 m²; pastato tūris - 21,0 m³, pastato aukštis – 2,8 m) leidžia spręsti, jog planuojamas statyti ūkio pastatas pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. ir 3 str. nuostatas yra nesudėtingas statinys, o supaprastintą tokio statinio projektavimo tvarką nustato statybos techniniai reglamentai, kurių ieškovė, pateikdama byloje supaprastintą statinio projektą, nepažeidė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės parengtas ir teismui pateiktas supaprastinto statinio projektas atitinka Statybos įstatymo bei statybos techninių reglamentų reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės pateikta projektine dokumentacija, jos trūkumais ir atsakovo, kaip sklypo bendraturčio, teisių pažeidimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos iškėlimo stadijoje ieškovė neturėjo statinio projekto, todėl ieškinyje buvo nurodyti preliminarūs planuojamo statinio duomenys ir išmatavimai. Tik 2009-06-23 parengiamojo posėdžio metu buvo pateiktas projektas, o 2009-09-14 posėdžio metu sutikslinti ieškovės reikalavimai. Teismas bylą nagrinėjo ieškovės sutikslintų ieškininių reikalavimų ribos, todėl negalima sutikti ir su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, išėjo už ieškinio ribų.

CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (nagrinėjamu atveju žemės sklypą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje pasistatyti ūkinį pastatą žemės sklype, kuris yra bendroji dalinė ginčo šalių nuosavybė, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas pažeistų jų teises į bendrą žemės sklypą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad naujo statinio statyba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Ė. V. v. A. M., J. J., A. P., S. D., bylos Nr. 3K-3-1064/2003). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė tokių įrodymų. Priešingai, byloje nustatyta, jog planuojamas statinys jokios įtakos A. B. gyvenimo ir veiklos sąlygoms neturės, nes statinys projektuojamas ant E. B. priklausančio sklypo dalies, kuri ribojasi tik su trečiojo asmens A. T. sklypo dalimi ir su bendru kiemu (42 m), kurio dalis (21 m²) priklauso ieškovei. Ginčo šalių paaiškinimai ir bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. B. niekada nesinaudojo ieškovei E. B. priklausančia sklypo dalimi, net negalėjo į tą sklypo dalį patekti, nes ši sklypo dalis atskirta tvora (b. l. 183, 185). Todėl apelianto argumentai dėl interesų derinimo principo pažeidimo atmestini, o jo nesutikimas vertintinas kaip neteisėtas kliūčių sudarymas ieškovei E. B. įgyvendinant įstatymu reglamentuotą statybos teisę. Toks atsakovo elgesys prieštarauja CK 4.37 str., CK 4.75 str. 1 d. nuostatoms, jog bendrą daiktą (nagrinėjamu atveju žemės sklypą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu, nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

Apeliantas, analizuodamas Statybos techninių reglamentų nuostatas, kolegijos vertinimu, perėmė statybos priežiūros funkcijas, kurias Statybos įstatymo 17 str. 1 d. deleguoja Apskrities viršininko administracijai (nuo 2010-01-01 šias funkcijas perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Tačiau teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens atstovas Vladas Markevičius paaiškino, jog pažeidimų projektuojant nebuvo padaryta ir netikėti šio asmens parodymais nėra pagrindo.

Dėl šių aplinkybių kolegija konstatuoja, kad pripažinimas ieškovei teisės statytis ginčo pastatą be atsakovo sutikimo neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazėje esančius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ir Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2006-04-05 sprendimas) išnagrinėti ieškiniai nėra tapatūs. Todėl visiškai nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog byla buvo nagrinėjama, pažeidžiant CPK 137 str. 2 d. 4 p. nuostatas.

Šios kategorijos byloms nėra nustatyta išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės pareiga įrodyti, jog iki bylos iškėlimo ji tinkamai informavo atsakovą apie savo veiksmus realizuojant statybas, įvertinus ieškovės ir atsakovo sudėtingus tarpusavio santykius, kolegijos atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių turinį, savininko teisių įgyvendinimą ir nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos išaiškinimų šios kategorijos bylose.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta, tačiau papildo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad byla ieškinio reikalavimo dalyje dėl leidimo daryti projektą nutraukiama. 2009-09-14 teismo posėdžio protokole yra duomenys, kad ieškovė atsisakė ieškininio reikalavimo leisti ūkinio pastato statybai statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, ruošti projektą, teismas šį atsisakymą priėmė, tačiau bylos nenutraukė (b. l. 142) Iš esmės teisingas ir pagrįstas sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Todėl kolegija mano esant galimu papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nutraukiant bylą minėtoje reikalavimo dalyje CPK 293 str. 4 p. pagrindu ir ištaisyti rašymo apsirikimą, pašalinant iš aprašomosios sprendimo dalies antros pastraipos su byla nesusijusį tekstą „ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ atstovai neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas byla nagrinėti, jiems nedalyvaujant. Pateiktame rašte nurodoma, jog mokėjimai, atlikti M. Š. vardu, užskaityti 2009-06-05 kaip jai už suteiktas paslaugas“ (CPK 276 str. 2 d., 302 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos (50 procentų) pašto išlaidos valstybei - 4,83 Lt (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio antra dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d sprendimą palikti nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį ir bylą ieškinio reikalavimo dalyje dėl leidimo daryti projektą nutraukti.

Pašalinti iš aprašomosios sprendimo dalies antros pastraipos su byla nesusijusį tekstą „ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ atstovai neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas byla nagrinėti, jiems nedalyvaujant. Pateiktame rašte nurodoma, jog mokėjimai, atlikti M. Š. vardu, užskaityti 2009-06-05 kaip jai už suteiktas paslaugas.“

Priteisti iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4,83 Lt (keturis litus 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.