- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-378-280/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-340-837/2021 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui G.M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A.M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur dydžio išmokomis nuo 2020 m. spalio 27 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ji mokysis (duomenys neskelbtini), arba mokysis pagal profesinio mokymo programą arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1450 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), paskutinėje 4 klasėje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, dirbti negali, nes turi ruoštis baigiamiesiems egzaminams. Ieškovei paramą teikia tik mama, dirbanti (duomenys neskelbtini) bei turtinti dar vieną išlaikytinį. Su tėvu santykių nepalaiko. Prašoma priteisti suma yra mažesnė nei ½ dalis minimalaus mėnesinio užmokesčio dydžio, ji reikalinga ieškovės būtiniausiems poreikiams patenkinti. Taip pat prašomas priteisti susidaręs įsiskolinimas už 9 mėnesius ir 10 dienų, paskaičiuotas nuo ieškovės pilnametystės iki ieškinio padavimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2020 m. spalio 27 d. iki M. M. mokysis (duomenys neskelbtini), arba mokysis pagal profesinio mokymo programą arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sukaks dvidešimt ketveri metai, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 1450 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Taip pat teismas iš atsakovo priteisė valstybei 201,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo dukra. 2020 m. sausio 8 d. ji tapo pilnametė. Mokosi (duomenys neskelbtini), 4 d klasėje, įgyja vidurinį išsilavinimą.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus, šios prievolės sąlygas. Nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ji gyvena būste, kurį jai suteikia trečiasis asmuo, neturi vertingo turto, negauna jokių pajamų, ieškovės teigimu, ją išlaiko mama. Pripažino, kad, mokydamasi gimnazijoje ir siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, ji neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti. Nustatė, kad ieškovės mokymosi rezultatai geri, 2019 – 2020 metų metinių pažymių vidurkis yra 8,14, 2020-2021 pirmo pusmečio vidurkis – 7,86. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimų apie jos užsiėmimų mokykloje tvarkaraštį, laiką, skirtiną namų darbams atlikti, sprendė, kad savarankiškai dirbti ir taip gauti pajamų savo išlaikymui ieškovė praktiškai neturi objektyvios galimybės dėl jos užimtumo mokymosi procese.
6. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nuosavybės teise turi 2/3 dalis 0,0581 ha žemės sklypo ir 2/3 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį. Be ieškovės trečiasis asmuo dar išlaiko vieną nepilnametį vaiką (b.l. 33).
7. Pažymėjo, kad atsakovas atsiliepimo, įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, kitus galimus išlaikytinius, sveikatos būklę, nepateikė. Nustatė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, turi kartu su kitais asmenimis paveldėto nekilnojamojo turto.
8. Teismas pripažino, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą ieškovei, yra visos būtinos sąlygos šiai pareigai vykdyti – ieškovės turtinė padėtis sunki, ji pažangiai ir sąžiningai mokydamasi siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo galimybes teikti ieškovei išlaikymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, o tėvai turi didesnę pareigą išlaikyti pilnametį moksleivį, siekiantį vidurinio išsilavinimo, nei pilnametį, siekiantį kitokio išsilavinimo (aukštojo ar profesinio). Sprendė, kad prie pilnametės vidurinio išsilavinimo siekiančios dukters poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ir atsakovas.
9. Vertino, kad ieškovės nurodytos išlaidos jos išlaikymui iš esmės yra realios ir pagrįstos. Atsižvelgdamas į išlaikymo reikalingo pilnamečio asmens poreikius, į aplinkybę, jog išlaikymo reikalingas šalių pilnametis vaikas siekia įgyti tik vidurinį išsilavinimą, į atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį (šalių turtinė padėtis yra panaši), teismas darė išvadą, kad galimas ieškovės tėvų teikti jai išlaikymas yra apie 300 Eur per mėnesį ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje prievolėje 150 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis, ir tai atitiks protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.
10. Teismas, spręsdamas dėl 1450 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo už devynis mėnesius ir 20 dienų iki ieškinio pateikimo dienos įsiskolinimo, vertino, kad ieškovė tapo pilnamete tuo metu, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) 3 klasėje, ji mokėsi pažangiai, o atsakovas išlaikymo, ieškovei tapus pilnamete, neteikė. Teismas pripažino, kad atsakovas privalėjo ieškovei teikti nurodytą išlaikymą ir jo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu.
11. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistas 73 Eur žyminis mokestis, 7,60 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 201,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti ar pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur, nuo 2020-10-27 d. iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) arba mokysis pagal profesinio mokymosi programą arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sukaks dvidešimt keturi metai, indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 450 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-01-08 iki 2020-10-27. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus.
13. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo ieškinį atsakovui nedalyvaujant, nepranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsakovas nebuvo gavęs pranešimo dėl mediacijos, nutarties, kuria nustatytas terminas atsiliepimams bei duomenims pateikti, pasiūlyta šalims sudaryti taikos sutartį, pasinaudoti teisminės mediacijos procedūra, nutarties, kuria paskirtas teismo posėdis. Atsakovas su žmona laikotarpyje nuo 2020-02-23 iki 2020-12-27 buvo išvykęs dirbti į užsienį, namie nieko nebuvo, ką patvirtina duomenys apie išvykimą bei atvykimą į Lietuvą, COVID testo atlikimas. Atsakovas norėtų pasinaudoti teisine pagalba, ginčą išspręsti taikiai, gal net su mediacijos pagalba. Todėl sprendimas turi būti panaikintinas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teigia, kad prieš išvykdamas į Angliją sausio mėnesį buvo nuvykęs į ieškovės namus, davė išlaikymo 80 eurų skolą už paskutinį mėnesį, nupirko striukę už 120 eurų ir atvežė maisto produktų (pateikia susirašinėjimus žinutėmis), ieškovei buvo žinoma, kur atsakovas yra, jo telefono numeris. Apie ieškinį sužinojo dabar, per atstovą, sprendimą gavo.
14. Nurodo, kad dukrai mokėjo išlaikymą iki pilnametystės, papildomai aprūpindavo darbužiais, avalyne, teikdavo maisto produktų iš kaimo, su dukra bendravo, nors tam ir trukdė jos mama. Abu tėvai yra atsakingi ir už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį.
15. Nesutinka, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė mokosi vidurinėje mokykloje, gyvena su motina jos nuosavame name. Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini), uždarbis siekia nuo 1000-1500 eurų į mėnesį, ji turi nekilnojamo turto ne tik 2/3 gyvenamojo namo, bet ir kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini). Motina išlaiko vieną nepilnametį, tačiau ji gauna išlaikymą papildomai iš jo tėvo. Skyrybų metu atsakovas paliko butą (duomenys neskelbtini), nereikalaudamas kompensacijos.
16. Teigia, kad, grįžęs iš Anglijos atsakovas su žmona neturi darbo, yra registruoti užimtumo tarnyboje, laukia iš Anglijos valstybinių institucijų rašto apie darbinę veiklą, be jo SODRA nedraudžia, atsakovas negali gauti nemokamos med. pagalbos. Atsakovui būtina odontologo skubi pagalba, kuri kainuoja 1500 eurų, pablogėjus sveikatai reikalingas stacionarinis gydymas. Pragyvenimui santaupų neturi, kadangi į Angliją vykdavo užsidirbti tik sezoninių darbų metu. Atsakovas gyvename žmonos nuosavame name, jo nekilnojamasis turtas sudaro 1/3 dalies gyvenamojo namo ir 0,19 ha ploto žemės sklypas, kuris priklauso 5-iems paveldėtojams, (duomenys neskelbtini).
17. Teigia, kad teismo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas 1450 Eur atsakovui yra per didelė našta. Teismas turėjo realiai nustatyti teisiškai reikšmingus faktus ir tada daryti teisingas išvadas apie atsakovo galimybes remti pilnametį, kuris dar mokosi vidurinėje mokykloje. Atsakovas galėtų mokėti išlaikymą kas mėnesį po 50 Eur ir 450 Eur įsiskolinimą.
Atsiliepimas
18. Ieškovė M. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nesutinka, kad apeliacinis skunda būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kadangi atsakovas pateikė savo paaiškinimus raštu, bylai išspręsti pakanka pateiktos rašytinės medžiagos. Mano, kad nėra pagrindo priimti atsakovo naujai teikiamų įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, jie nesudarytų pagrindo mažinti priteistą sumą.
19. Nesutinka, kad atsakovui nebuvo pranešta apie vykstantį procesą. Ieškinyje buvo nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kurį jis pats nurodo apeliaciniame skunde. Atsakovas nebuvo deklaravęs savo išvykimo į užsienio šalį, nors tokią pareigą numato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai, po septynių dienų saugojimo pašte, 2020 m. lapkričio 16 d. grįžo į teismą kaip neįteikti. Teismas savo iniciatyva tikrino, ar būtų galimybė įteikti atsakovui dokumentus per darbovietę, bet tam tinkamo adreso nenustatė. 2020 m. gruodžio 30 d. į teismą grįžo atsakovui pakartotinai tuo pačiu siųsti procesiniai dokumentai, pašte saugoti 30 dienų. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį teismas turėjo pagrindą laikyti atsakovui siųstus procesinius dokumentus įteiktais, praėjus trisdešimčiai dienų po palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė pranešti atsakovui apie 2021 m. vasario 9 d. numatomą posėdį viešo paskelbimo būdu, kaip tą numato CPK 130 straipsnio 1 dalis. Teismas laikėsi įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Procesiniai dokumentai laikytini įteiktais atsakovui pagal CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, o apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Apeliaciniame skunde nepateikta motyvų, kodėl toks pranešimas apie teismo posėdį, šiuo atveju buvo neleistinas. Todėl, nėra pagrindo konstatuoti buvus esminį procesinį pažeidimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui.
20. Pažymi, kad atsakovas, grįžęs į Lietuvą 2020 m. gruodžio 27 d., pašto dėžutėje turėjo rasti pranešimą apie gautus dokumentus ir kaip rūpestingas, apdairus asmuo turėjo ir galėjo pasidomėti, kokie tai buvo dokumentai, iki teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kad jam buvo siųsti teismo procesiniai dokumentai, ir kad jam pareikštas ieškinys, net jeigu ir nebūtų faktiškai pastebėjęs skelbimo specialiame interneto tinklapyje.
21. Teigia, kad apeliantas pateikė fragmentiškus duomenis apie savo darbo užmokestį Jungtinėje Karalystėje. Neva tai per keturis kartus jis iš (duomenys neskelbtini) gavo bendrai apie vieną tūkstantį svarų. Tačiau, apeliaciniame skunde jis rašo, kad vyko dirbti pas ūkininką. Sunkiai tikėtina, kad tūkstantis svarų galėjo būti jo vienintelės pajamos Jungtinėje Karalystėje per dešimt ten praleistų mėnesių. Manytina, kad jis turėjo ir kitokių pajamų, apie kurias nutyli. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, nors tvirtina turintis sveikatos problemų, bet neįgalumas jam nenustatytas. Mano, kad 150 eurų/mėn. sumos mokėjimas nebūtų atsakovui per sunki materialinė našta.
22. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, o šiuo atveju teismas priteisė paramą ženkliai nukrypdamas nuo minimalios mėnesinės algos orientacinio dydžio atsakovo naudai. Atsisakymą priteisti tokią paramą galėtų pateisinti nebent išimtinės aplinkybės (pvz., sunkus neįgalumas, didelis išlaikytinių skaičius ir pan.), kurių nustatyta nebuvo.
Šalies argumentai
23. Ieškovė prašo paramą priteisti nuo datos, kada sulaukė pilnametystės, todėl aplinkybės, kaip atsakovas vykdė išlaikymo pareigą iki pilnametystės, tuo labiau, jo bendravimas su ieškove ir trečiuoju asmeniu, neturi įtakos sprendžiant dėl paramos pilnametei priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Nors apeliantas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą), kuri būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nėra pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad nebuvo informuotas tinkamai apie bylos nagrinėjimą, su tuo sutikti negalima. Priimtas ieškinys, kiti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo į teismą kaip neįteikti. Atsakovas nebuvo deklaravęs išvykimo į užsienį (2020 m. gruodžio 22 d. paskutinio tikrinimo registruose metu nustatyta, kad deklaruota gyvenamoji vieta aukščiau nurodytu adresu), teismas nustatė, kad SODRA duomenų bazėje nėra duomenų apie jo darbovietę. 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovui pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2020 m. gruodžio 31 d. į teismą grįžo atsakovui pakartotinai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai, pašte saugoti 30 dienų (gavimo pašte data 2020 m. lapkričio 20 d.). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi teismas turėjo pagrindą laikyti atsakovui siųstus procesinius dokumentus įteiktais, praėjus trisdešimčiai dienų po palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė pranešti atsakovui apie 2021 m. vasario 9 d. numatomą posėdį viešo paskelbimo būdu, kaip tą numato CPK 130 straipsnio 1 dalis, pranešime nurodė, jog atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t.y. 2021 m. sausio 7 d. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tiek ieškinys, tiek šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti laikantis įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, ieškovė žinojo faktinę tėvo gyvenimo vietą, su juo palaikė epizodiškai ryšius, tačiau apie tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl paramos priteisimo laiku ir sąžiningai tėvui nepranešė, dėl ko atsakovas negalėjo teismui pateikti įrodymų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. CPK 8 str. įtvirtintas kooperacijos( bendradarbiavimo) principas į pareigoja imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, o CPk 42 str. 5 d. įpareigoja šalis priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.
27. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašo juos priimti. Su skundu pateikė atsakovo paso, sutuoktuvių liudijimo kopijas (naujos santuokos) , duomenis apie išvykimo iš Lietuvos, grįžimo į Lietuvą, datas, COVID testo rezultatus, darbo užmokestį Anglijoje, pažymas apie įskaitą užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) pažymą, išrašą iš med. dokumentų, duomenis apie susirašinėjimus žinutėmis su ieškove, kopijas apie išlaikymo pervedimus dukrai į motinos sąskaitą, 2005-11-30 teismo sprendimo kopiją, VĮ Registrų centro išrašus, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi byloje yra duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, 2005-11-30 teismo sprendimo kopija, taip pat teismas vertino aplinkybę, kad atsakovas su kitais asmenimis turi paveldėjęs turto, nėra pagrindo priimti naujai teikiamų minėtų dokumentų bei VĮ Registrų centro išrašo. Kadangi skunde keliamas klausimas dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo, teisėjų kolegija priima duomenis apie darbo užmokestį, pažymas apie įskaitą užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) pažymą, išrašą iš med. dokumentų, kiti pateikti duomenys apie atsakovo išvykimą, grįžimą į Lietuvą, susirašinėjimą su ieškove, jai teiktą išlaikymą iki pilnametystės.
29. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės (pilnametės atsakovo dukters) ieškinys dėl paramos bei susidariusio įsiskolinimo priteisimo iš tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
32. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl dviejų grupių sąlygų egzistavimo, t. y.: 1) turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; 2) įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su nustatytu kasmėnesiniu paramos dydžiu bei įsiskolinimo dydžiu. Apeliantas nurodo sutinkantis teikti ieškovei paramą po 50 Eur (vietoje priteistų 150 Eur) kas mėnesį nuo 2020-10-27 iki ji mokysis (duomenys neskelbtini) arba mokysis pagal profesinio mokymosi programą arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sukaks dvidešimt keturi metai, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat sutinka, kad iš jo būtų priteistas 450 Eur (vietoje 1450 Eur) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-01-08 iki 2020-10-27.
34. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės, jo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo ieškovei paramą, kurios jis neišgalės teikti.
35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera vien dėl to, kad ji turi kur gyventi (su ją išlaikančia mama). Minėta aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad ieškovės, kuri yra pilnametis asmuo, turtinė padėtis dėl to yra pagerėjusi, kadangi joks nekilnojamasis turtas jau nuosavybės teise nepriklauso. Byloje nustatyta ir to apeliantas neginčija, kad ieškovė neturi vertingo turto, negauna jokių pajamų, mokydamasi gimnazijoje ir siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog ieškinys reiškiamas dėl išlaikymo priteisimo nuo 2020 m. spalio 27 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki ji mokysis (duomenys neskelbtini), arba mokysis pagal profesinio mokymo programą arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai, todėl byloje turėtų būti aiškinamasi, ar po gimnazijos baigimo ieškovė tęsia mokslus kitoje mokymosi įstaigoje, atitinkamai, kokios yra jos galimybės dirbti gavus vidurinį išsilavinimą, ar spręstina tik dėl išlaikymo priteisimo iki mokslų gimnazijoje užbaigimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertintos realios tėvų galimybės prašomą priteisti išlaikymą teikti. Nagrinėjamu atveju nebuvo išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės dėl ieškovės tėvų (atsakovo bei trečiojo asmens) turtinės padėties, jų galimybių prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo.
37. Apeliantas teigia, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), uždarbis siekia nuo 1000-1500 eurų į mėnesį, turi nekilnojamo turto ne tik 2/3 gyvenamojo namo, bet ir kolektyvinį sodą (duomenys neskelbtini), nors ji išlaiko vieną nepilnametį, tačiau gauna išlaikymą papildomai iš jo tėvo. Pažymi, kad skyrybų metu atsakovas paliko butą, nereikalaudamas kompensacijos. Tuo tarpu atsakovas su sutuoktine, grįžę iš Anglijos, neturi darbo, yra registruoti užimtumo tarnyboje, SODRAI jo nedraudžiant, atsakovas negali gauti nemokamos med. pagalbos, nors jam būtina odontologo skubi pagalba, kuri kainuoja 1500 eurų, pablogėjus sveikatai reikalingas stacionarinis gydymas. Pragyvenimui santaupų neturi, kadangi į Angliją vykdavo užsidirbti tik sezoninių darbų metu. Atsakovas gyvena žmonos nuosavame name, jo nekilnojamasis turtas sudaro 1/3 dalies gyvenamojo namo ir 0,19 ha ploto žemės sklypas, kuris priklauso 5 paveldėtojams, (duomenys neskelbtini).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti apelianto motyvai turėtų būti vertinami bei aiškinamasi dėl jo nurodomų aplinkybių. Pripažintina, kad šiuo atveju nebuvo aiškiai nustatyta, kokia yra tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis, kas turi reikšmės sprendžiant, kokia dalimi jie turėtų prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo.
39. Sutiktina, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiams vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, esmingai nepablogindamas savo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, turi kartu su kitais asmenimis paveldėto nekilnojamojo turto bei sprendė, kad nėra duomenų, paneigiančių atsakovo galimybes teikti ieškovei išlaikymą.
40. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis, kad jis šiuo metu niekur nedirba, duomenis apie užsienyje gautas pajamas, nurodė, kad Anglijoje dirbo sezoninius darbus pas ūkininką, taip pat pateikė duomenis, kad jam reikalinga gydytis dantis, galimai juos protezuoti privačioje klinikoje, turi problemų su stuburu.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo tiek nepilnamečius, tiek pilnamečius vaikus, esant paramos reikalingumui, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, taip pat turėtų ypač atidžiai ir rūpestingai planuoti savo išlaidas ir pajamas. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas minimaliomis pajamomis, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, neatsakingumu, ar nesąžiningu elgesiu. Svarstytina, ar pakanka byloje atsakovo pateiktų duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, gautas užsienyje pajamas, kai jis yra pateikęs duomenis tik už keturis mėnesius, apie iš (duomenys neskelbtini) gautas pajamas. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog vyko dirbti sezoninius darbus pas ūkininką, pirmosios instancijos teisme turėtų būti aiškinamasi, kokias pajamas jis gavo dirbdamas šiuos darbus. Pažymėtina, kad konkrečias išvadas bus galima padaryti tik ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių, kai teismas turi pareigą įvertinti CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygą – atsakovo galimybes teikti paramą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą.
43. Apeliacijos proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.
44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (nenustatytų faktinių aplinkybių), bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes bei išreikalauti atitinkamus rašytinius įrodymus, būtinus byloje pareikštiems reikalavimams tinkamai išnagrinėti, ir tik tada spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prašoma apimtimi pagrįstumo.
45. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.