Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-20 · Byla Nr. ATP-319-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
ATP-319-383/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-319-383/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06481-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-08-10, apie 23.39 val., prie (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus ir matomumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į tvoros betoninį stulpą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir stulpas. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015-02-20 nutarimu E. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir nubaudė 100 (vieno šimto) litų, t. y. 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda. Taip pat E. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubaudė 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskyrė 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šalies argumentai

E. S., nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, teismas šališkai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip tinkamus įrodymus pripažino tik apeliantą kaltinančius, o jį teisinančius įvertino neva tai kaip netinkamus. Teismas visiškai nevertino svarbių apelianto nurodytų aplinkybių, ko pasėkoje buvo netinkamai kvalifikuotas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino ir liudytojų parodymus ir padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Teismo argumentai, jog paties apelianto bei liudytojos E. S. pateikti paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija bei nurodyti tik todėl, kad tokiu būdu yra siekiama išvengti administracinės atsakomybės yra teisiškai nepagrįsti Tiek pareiškėjas, tiek E. S. (betarpiškai dalyvavusi liudytoja), tiek J. S. nurodė, jog įvykio dieną apeliantas buvo užpultas nenustatytų asmenų, todėl administracinį teisės pažeidimą padarė nesant jo tyčios. Teismas netinkamai įvertino ir policijos pareigūno R. K. paaiškinimus, kur jis nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą buvo neblaivių, agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie jį pamačius netgi lipo per antro aukšto langą, siekdami nuo jo pasislėpti, bėgo.

Skunde pažymima, kad pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo užpultas ir tokiu būdu siekė išvengti jo turto bei sveikatos sužalojimo, taip pat jis nemanė, kad padarė kokios tai žalos kažkam, o tik atsitrenkė į betono gabalą, todėl akivaizdu, jog jis negalėjo suvokti savo neteisėtų veiksmų, jog jis siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtina asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas išskirtinai vertino tik jo atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau šališkai vertino jo kaltę šalinančius įrodymus.

Skunde taip pat nurodyta, jog stulpas į kurį atsitrenkė pareiškėjas yra visiškai nusidėvėjęs, todėl apskritai jokia žala patirta nebuvo. Pareiškėjo nuomone jo atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. kilti, nėra vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, t. y. žalos. Pareiškėjo teigimu iš viso nėra nustatyta kaip buvo apgadintas stulpas, vieni liudytojai tvirtina, kad jis lūžo pusiau, kiti nurodo, kad buvo išverstas, o iš fotografijų matyti, kad tas stulpas kaip stovėjo taip ir stovi, todėl nėra iš viso nustatyta, kokia žala buvo padaryta ir kam. Draudimo kompanija, kreipdamasi į teismą dėl to, kad iš pareiškėjo būtų išieškota žala dėl šio įvykio, nurodė, kad buvo sugadinta tvora, o ne stulpas, tai dar viena nauja aplinkybė, kurios netyrė teismas, į ją nekreipė dėmesio. Taip pat apeliantui atsakomybė pagal nurodytą straipsnį kilti negalėjo ir todėl, kad nėra aišku, kam apskritai šis stulpas priklauso, ar jis yra teisėtas ir legalus statinys, kadangi kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, toks statinys VĮ „Registrų centras“ nėra apskritai įregistruotas, tokio statinio iš viso nėra, tačiau teismas, būdamas šališkas ir į tai dėmesio nekreipė.

Skunde taip pat nurodyta, kad jis išskirtinai veikė būtinosios ginties aplinkybėmis. Jis buvo užpultas netoli įvykio vietos, į jo automobilį buvo mėtoma akmenimis, jis buvo bandytas išlaipinti iš automobilio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašė skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą bei savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu (b. l. 3, 4), liudytojų J. S., V. Š., Ž. Š., O. Š., G. Š. paaiškinimais (b. l. 4 – 7, 44-49), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 8), BTA draudimo žalos nustatymo dokumentais (63 – 67, 75 – 86, 104 – 120), apgadinto betoninio stulpo fotonuotraukomis (b. l. 9, 76, 77, 88), apgadinto automobilio fotonuotraukomis (b. l. 12 - 14) ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl E. S. kaltės, todėl jų nekartoja.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad jo atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. kilti nėra vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio, t. y. žalos, kadangi stulpas į kurį atsitrenkė pareiškėjas yra visiškai nusidėvėjęs, todėl apskritai jokia žala patirta nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu atsakomybė pagal nurodytą straipsnį jam negalėjo kilti ir todėl, kad nėra aišku, kam apskritai šis stulpas priklauso, ar jis yra teisėtas ir legalus statinys.

Šie skundo argumentai aukštesniojo teismo vertinimu yra nepagrįsti, todėl atmestini. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pažeidimo faktas ir E. S. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, neginčytinai nustatyta išanalizavus visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis ir surinktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nutarime pats pažeidėjas E. S. neginčijo ir pripažino, kad 2014-08-10, apie 23.39 val., prie (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus ir matomumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į tvoros betoninį stulpą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir stulpas. Minėtas pažeidimas įrodytas ir teisme apklaustų liudytojų J. S., V. Š., R. K., Ž. Š., O. Š., G. Š. paaiškinimais bei kitais byloje surinktais duomenimis. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apskritai jokia žala patirta nebuvo, kadangi stulpas buvo visiškai nusidėvėjęs ir nėra aišku, kam apskritai šis stulpas priklauso, tačiau šie jo skundo argumentai yra paneigti byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tai, kad buvo apgadintas betoninis tvoros stulpas patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta O. Š., kuri nurodė, kad betoninis stulpas į kurį atsitrenkė mašina yra jos. Betoninis stulpas yra nuo vartų, kurie jau nebenaudojami. Padarytos žalos dydžio tiksliai įvardinti negali, kiek žino draudimas įvertins padarytą žalą (b. l. 48). Tai, kad tvoros betoninis stulpas apgadintas patvirtina ir fotonuotraukos esančios byloje (b. l. 9, 76, 77), BTA draudimo žalos nustatymo dokumentai (63 – 67, 75 – 86, 104 – 120). Tai, kad nekilnojamojo turto registre betoninio tvoros stulpo nuosavybė nėra atskirai registruojama pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime. E. S. apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo padaryta jokia žala, todėl atsakomybė pagal nurodytą straipsnį jam negalėjo kilti, aukštesniojo teismo vertinamas kaip deklaratyvus teiginys, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. S., daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad E. S. padarė jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Nors E. S. teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kuri yra būtina asmenį pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, kadangi jis iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo užpultas ir tokiu būdu siekė išvengti jo turto bei sveikatos sužalojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog E. S., suprasdamas, jog padarė autoįvykį atsitrenkdamas į betoninį tvoros stulpą bei jį apgadindamas ir neva tai netikėtai užpultas dviejų girtų vyrų, kurie mėtė į jį akmenimis, turėjo ir privalėjo kviesti policiją į įvykio vietą bei informuoti pareigūnus apie autoįvykį ir apie galimai prieš jį panaudotą smurtą, tačiau taip nesielgė, o priešingai iš įvykio vietos pasišalino policijai apie tai nepranešė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. S. negalėjo konkrečiai nurodyti dėl kokių priežasčių nekvietė policijos, nors žinojo, kad po eismo įvykio reikia sustoti ir iškviesti policiją (b. l. 24-25). Taip pat pažymėtina, jog nei vienas iš apklaustų liudytojų V. Š., Ž. Š., O. Š., G. Š. nepatvirtino tos aplinkybės, jog būtų matę įvykio vietoje kokius tai asmenis, kurie būtų neva tai užpuolę E. S. ir mėtę į jį akmenimis. Liudytoja O. Š. paaiškino, kad pamatė pro langą šviesas. Mašina apsisuko ir trenkėsi į stulpą. Po smūgio išėjo, mašina jau nuvažiavo. Liudytojas G. Š. taip pat nurodė, jog kažkas atlėkė, stulpą išvertė ir viskas. Išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė nuvažiuojančią mašiną iš kiemo. Policijai paskambino tėvas, policija už 1 val. atvažiavo. Tai, kad apklaustas policijos pareigūnas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atvykus policijai įvykio vietoje buvo keletas neblaivių asmenų, kurie vėliau pasišalino, nepatvirtina pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog būtent tie neblaivūs asmenys neva tai užpuolė E. S.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. S. pateiktos fotonuotraukos, kuriose matomi jo mašinos apgadinimai neva tai padaryti akmenimis, aukštesniojo teismo vertinimu taip pat nepatvirtina tų aplinkybių, jog E. S. buvo užpultas neblaivių asmenų, kadangi nustatyti ar apgadinimai buvo padaryti būtent nagrinėjamo įvykio metu, nėra galimybės. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų E. S. nurodomas aplinkybes dėl jo užpuolimo, byloje nenustatyta.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos E. S. paaiškinimus dėl galimo užpuolimo po autoįvykio vertino kritiškai kaip siekį padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, todėl remtis E. S. parodymais nėra objektyvaus pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valdas Vitunskas