- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- I-8192-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus “Juventos”
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Džiolana Tarvainytė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, teisėjų L. Baltrūnaitės, E. Smalakienės, sekretoriaujant A. Klimovič, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Gedmantei Klenauskaitei, atsakovo atstovei Onutei Adulčikienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos atstovui Česlav Davidovič, Vilniaus “Juventos” gimnazijos atstovei Irinai Ignatavičienei, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos atstovėms Rozai Dimentovai ir advokatei Džiolanai Tarvainytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, Vilniaus “Juventos” gimnazijai, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 06 20 sprendimo Nr.1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” 1, 2 ir 3 punktus, kuriais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijai leista komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias, o Vilniaus “Juventos” gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias ir šeštąsias klases.
Paaiškino, kad ginčijamas 2007 06 20 sprendimas Nr. 1-88 prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie ribotai savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurias įgyvendindama savivaldybė turi ribotą sprendimų iniciatyvos, priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Pagal LR Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. 2 p. gimnazijoje gali būti vykdomos šios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Nei viena iš skundžiamame sprendime paminėtų gimnazijų neatitinka LR Vyriausybės 2004 06 14 nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 11 punkte nurodytų išimtinių atvejų, todėl jose negali būti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis. LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 05 14 įsakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog jau gavusias gimnazijos statusą vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigėjai ne vėliau kaip iki 2003 09 01 privalo reorganizuoti į keturmetes gimnazijas, o bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klasės) gali turėti tik atokios gimnazijos nedidelėse gyvenvietėse.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamas 2007 06 20 sprendimas Nr. 1-88 parengtas atsižvelgiant į tai, kad leidimas komplektuoti penktąsias klases Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje leistų užtikrintų tęstinio mokymo galimybes Vilniaus darželio mokyklos “Lokiukas” mokiniams, mokykla būtų šalia namų, sudarytų sąlygas mokiniams saugiai ir per trumpiausią laiką pasiekti ugdymo įstaigą, laiduotų galimybę ketvirtų klasių Karoliniškių ir greta esančių seniūnijų vaikams rinktis norimą ugdymo įstaigą: gimnaziją ar vidurinę mokyklą mokomąja rusų kalba, leistų gimnazijai dirbti pilnu pajėgumu ir pan. Leidimas komplektuoti penktąsias klases Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje duotas atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių prašymus, siekiant sudaryti galimybę Naujininkų ir gretimų seniūnijų ketvirtų klasių mokiniams rinktis norimą ugdymo įstaigą: gimnaziją, vidurinę ar pagrindinę mokyklas lenkų mokomąja kalba, padidėtų mokytojų darbo krūvis. Penktųjų ir šeštųjų klasių formavimu Vilniaus “Juventos” gimnazijoje siekta, kad mokykla būtų šalia moksleivių namų, vaikai galėtų saugiai ir per trumpiausią laiką pasiekti mokyklą, Naujininkų ir greta esančių seniūnijų vaikai galėtų pasirinkti norimą ugdymo įstaigą - gimnaziją ar vidurinę mokyklą rusų mokomąja kalba. Ginčijamas 2007 06 20 sprendimas Nr. 1-88 pradėtas įgyvendinti visose trijose gimnazijose, o penktų - šeštų klasių komplektai minėtose gimnazijose yra numatyti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 07 12 įsakymu Nr. 30-1366 patvirtintame Klasių komplektų skaičiuje 2007-2008 mokslo metams. Vertinant susidariusią situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu bei atsižvelgiant į Švietimo įstatyme įtvirtintą reikalavimą laiduoti optimalų švietimo tinklą, skundžiamo atsakovo sprendimo panaikinimas pažeistų didelio skaičiaus mokinių, jų tėvų (globėjų) ir mokytojų teises. LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 05 14 įsakymu Nr. 655 patvirtinta Gimnazijos koncepcija tik apibrėžia bendrąsias gaires tęsiant švietimo reformą, bet nereglamentuoja klasių formavimo gimnazijose tvarkos. Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. 2 p. nuostatos leidžia atskirais atvejais vykdyti akredituotas vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas gimnazijoje, tačiau nepateikia sąvokos “atskirais atvejais” išaiškinimo bei nenurodo, kokia institucija kokiu teisės aktu turėtų išaiškinti, kada gimnazijoje gali būti vykdoma pagrindinio ugdymo programa, todėl darytina išvada, kad mokyklos steigėjui suteikiama teisė pačiam spręsti šį klausimą. Pareiškėjas nenurodo imperatyvios teisės normos, draudžiančios gimnazijos steigėjui formuoti penktąsias - šeštąsias klases gimnazijose bei nenurodo, kokių neigiamų pasekmių galėtų turėti priimtas sprendimas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo LR Švietimo ir mokslo ministerija su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad skundžiamo 2007 06 20 atsakovo sprendimo Nr. 1-88 1, 2, 3 punktai prieštarauja Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 9, 11 ir 32 punktų reikalavimams. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tam tikrais atvejais gimnazijoje gali būti vykdoma vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 06 14 nutarimu Nr. 745, 11 p. nustato baigtinį atskirų atvejų, kada vykdomos pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime paminėtos gimnazijos į šį baigtinį sąrašą nepatenka. Pažymi, kad LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 05 14 įsakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje numatyta, jog jau gavusias gimnazijos statusą vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigėjai ne vėliau kaip iki 2003 09 01 privalo reorganizuoti į keturmetes gimnazijas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos atstovas su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad greta Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos nėra kitų mokyklų mokomąja lenkų kalba. Nurodė, kad pagrindinių mokyklų mokomąja lenkų kalba Vilniaus mieste trūksta ir jos perpildytos. Moksleiviai į jų gimnaziją atėjo iš šalia esančio darželio, dabar gimnazijoje yra dvi penktos klasės, kur mokosi 60 moksleivių, norinčių čia mokytis buvo moksleivių daugiau, bet jų nebuvo galimybės priimti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos atstovė su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad konkrečiu Kačalovo gimnazijos atveju, skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka sąlygas steigti penktas gimnazijos klases. Nurodė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu atsižvelgė į konkrečią situaciją, nes netoliese nėra mokyklos mokomąja rusų kalba, artimiausios mokyklos su šia mokomąja kalba yra tik Lazdynų ir Viršuliškių mikrorajonuose. Nepritaikius Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 11 punkte numatytos išimties, būtų pažeistos vaikų teisės lankyti vidurinę mokyklą su mokomąja gimtąja kalba. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl Taisyklėse numatyta teritorija turi būti tapatinama su vieno miesto teritorija ir nenurodė jokių priimant skundžiamą sprendimą atsakovo padarytų pažeidimų.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus “Juventos” gimnazijos atstovė su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į jų mokyklos poreikį ir į bendruomenės interesus. Nurodė, kad kitų tokių mokyklų mokomąja rusų kalba jų mikrorajone nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovas 2007 06 20 priėmė sprendimą Nr. 1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases”, kurio 1, 2 ir 3 punktais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijai leista komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias, o Vilniaus “Juventos” gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias ir šeštąsias klases (b. l. 6). Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovo priimto teisės akto 1, 2 ir 3 punktai prieštarauja LR Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. 2 p., Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 11 p. reikalavimams, LR Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka 2007 07 04 teikimu Nr. 1T-27 kreipėsi į atsakovą, siūlydamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, svarstyti 2007 06 20 sprendimo Nr. 1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” 1, 2 ir 3 punktų pakeitimo, suderinant su LR Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. 2 p., klausimą (b.l. 7-8). Atsakovas 2007 08 01 posėdyje apsvarstė pareiškėjo teikimą ir nusprendė nepritarti spendimo projekto “Dėl tarybos 2007 06 20 sprendimo Nr. 1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” pakeitimo”, kuriuo buvo siūloma pakeisti ginčijamą 2007 06 20 sprendimą Nr. 1-88, pateikimo procedūrai (b.l. 11-15, 116-119, 126).
Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo 2007 06 20 sprendimo Nr.1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” (toliau – Sprendimas) 1, 2 ir 3 punktų nuostatų atitikimo LR Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir LR Vyriausybės 2004 06 14 nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 11 punktų reikalavimams.
Pagal 1994 07 07 LR Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (nauja įstatymo redakcija nuo 2000 10 27) 7 str. 1 d. 1 p. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimas priskiriamas prie priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų, kurias atlikdama savivaldybė įgyvendina įstatymus ir jų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Savivaldybės tarybos funkcijos bendrojo lavinimo organizavimo srityje detaliau reglamentuojamos LR Švietimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2003 06 28) (toliau - Įstatymas) 59 str. 1 d., kurioje tarp kitų šiame straipsnyje paminėtų savivaldybės atstovaujamosios institucijos funkcijų, nurodoma, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija vykdo valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, formuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą, steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas. Pagal Įstatymo 60 str. 1 d. 1 p. mokyklos steigėjas užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje. Taigi atsakovas, organizuodamas vaikų bendrąjį lavinimą Vilniaus miesto savivaldybėje, turi ribotą sprendimų iniciatyvos, priėmimo bei įgyvendinimo laisvę, todėl privalo įgyvendinti teisės aktų, reglamentuojančių šių savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus.
Vadovaujantis Įstatymo 10 str. 3 d., pagrindinio ugdymo programos I dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą, II dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą. Pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės, pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos. Baigtinis galimų vykdyti gimnazijoje ugdymo programų sąrašas nurodomas Įstatymo 41 str. 7 d. 2 p., pagal kurį gimnazijoje gali būti vykdomos šios ugdymo programos: akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais - akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos. Įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina Vyriausybė.
LR Vyriausybės 2004 06 14 nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 9.5 punkte nurodoma, kad gimnazijose vykdoma vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos II dalis arba vidurinio ugdymo, pagrindinio ugdymo II dalies ir tarptautinio bakalaureato programos, o šių taisyklių 11 punkte nurodomi išimtiniai atvejai, kuriems esant gimnazijoje gali būti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klasės): 1) gimnazijose, skirtose specifinių gabumų mokiniams iš visos šalies mokyti (Taisyklių 11.2 punktas); 2) gimnazijose, kuriose yra vykdoma vidurinio ugdymo programa su profesinės mokyklos įvertintu ir pripažintu profesinio mokymo programos moduliu (...) (Taisyklių 11.3 punktas); 3) gimnazijose, jeigu gyvenamojoje vietoje nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių arba tautinės mažumos kalba vykdančių mokyklų, savivaldybės gimnazijose, įsteigtose kartu su tradicine religine bendruomene ar bendrija, jeigu pagal steigimo sandorį susitarta, kad pritrūkus iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gimnazijai skiriamų mokymo lėšų (...) tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija prideda savo lėšų (Taisyklių 11.4 punktas).
Sisteminė Įstatymo10 str. 3 d., 28 str. 9 d., 41 str. 7 d. 2 p., 59 str. 1 d. ir 60 str. 1 d. 1 p. ir Taisyklių 9.5, 11 p. nuostatų analizė leidžia teismui padaryti išvadą, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija turi teisę formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį teikiančių gimnazijų tinklą ne savo nuožiūra, o tik esant tam tikriems išimtiniams atvejams, kuriuos nustato LR Vyriausybė. Todėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje ir Vilniaus “Juventos” gimnazijoje pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5-8 klasės) gali būti vykdoma tik esant nors vienam Taisyklių 11 punkte nurodytam atvejui.
Nustatyta, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje mokymas vyksta mokomąja lenkų kalba, o Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje ir Vilniaus “Juventos” gimnazijoje - mokomąja rusų kalba (b.l. 121). Iš atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų - Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Vilniaus “Juventos” gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos atstovų paaiškinimų (b.l. 111-114, 158-160) ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus 2007 06 07 aiškinamojo rašto “Dėl pagrindinio ugdymo pakopos bendrojo lavinimo skyriaus klasių komplektavimo 2007–2008 m.m.” Nr. A121-8741-(2.2-KSD-1) (toliau – Aiškinamasis raštas) (b. l. 33-47) turinio nustatyta, kad atsakovas, leisdamas 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje ir Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias klases, o Vilniaus “Juventos” gimnazijoje - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias ir šeštąsias klases, siekė patenkinti gyventojų poreikius, sudaryti galimybes šalia Sprendime nurodytų gimnazijų gyvenantiems vaikams pasirinkti norimą ugdymo įstaigą - gimnaziją ar vidurinę (pagrindinę) mokyklą rusų (lenkų) mokomąja kalba ir mokytis artimiausioje gimnazijoje. Tarp Taisyklių 11 punkte paminėtų išimtinių atvejų, kuriems esant gimnazijose gali būti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, toks pagrindas (atvejis) - siekis sudaryti moksleiviams galimybę pasirinkti jų pageidaujamą ugdymo įstaigą su tam tikros tautinės mažumos mokomąja kalba ir/arba mokytis artimiausioje gimnazijoje – nėra numatytas.
LR Švietimo ir mokslo ministro 1999 05 14 įsakymu Nr. 655 patvirtintoje Gimnazijos koncepcijoje nurodoma, jog gimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinio koncentrus (išskyrus menų gimnazijas), nuo 2003 m. gimnazijos bus steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetės mokyklos (išskyrus menų gimnazijas), apimančios III ir IV ugdymo turinio koncentrus (I-IV gimnazijos klases), arba kaip autonomiški profesinių ar aukštesniųjų mokyklų skyriai, o jau gavusias gimnazijos statusą vidurines mokyklas, išskyrus kaimo gimnazijas, steigėjai ne vėliau kaip iki 2003 09 01 privalo reorganizuoti į keturmetes gimnazijas. Šioje koncepcijoje taip pat nurodoma, kad bendrojo lavinimo skyrius (I-VIII arba V-VIII bendrojo lavinimo klasės) gali turėti tik atokios gimnazijos nedidelėse gyvenvietėse.
Įvertinus Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos ir Vilniaus “Juventos” gimnazijos ir kitų Vilniaus miesto mokyklų, kuriose 5-8 klasėse mokymas vyksta lenkų - rusų kalbomis, dislokaciją Vilniaus mieste, nustatyta - artimiausios Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijai, esančiai adresu A.J.Povilaičio g. 1, Vilnius, mokyklos su mokomąja rusų kalba yra S.Kovalevskajos vidurinė mokykla, esanti adresu Dūkštų g. 30, Vilnius (atstumas iki Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos – apie 1, 83 km), ir L.Karsavino vidurinė mokykla, esanti adresu Justiniškių g. 43, Vilnius (atstumas iki Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos - apie 2,13 km), Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, esančiai adresu Kruopų g. 11, Vilnius, artimiausios mokyklos su mokomąja lenkų kalba yra Simono Konarskio vidurinė mokykla, adresu Statybininkų g. 5, Vilnius (atstumas nuo Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos – apie 1,44 km) ir Liepkalnio pagrindinė mokykla, adresu Liepkalnio g. 18, Vilnius (atstumas nuo Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos – apie 1,39 km), o Vilniaus “Juventos” gimnazijai, adresu Kapsų g. 4, Vilnius, artimiausia mokykla su mokomąja rusų kalba – Saulėtekio vidurinė mokykla, adresu Kaminkelio g. 10, Vilnius, (randasi priešais Vilniaus “Juventos” gimnaziją), kita šiai gimnazijai artimiausia mokykla su mokomąja rusų kalba – Liepkalnio pagrindinė mokykla, adresu Liepkalnio g. 18, Vilnius, nutolusi nuo Vilniaus “Juventos” gimnazijos apie 1,63 km atstumu. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalia Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos ir Vilniaus “Juventos” gimnazijos gyvenantys 5-6 klasių moksleiviai neabejotinai turi galimybę pasirinkti kitas, netoli nuo šių gimnazijų nutolusias ir esančias toje pačioje gyvenamojoje vietovėje bei pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį rusų bei lenkų kalba vykdančias mokyklas. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi pačiame Aiškinamajame rašte pripažįstama, jog šalia Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos ir Vilniaus “Juventos” gimnazijos yra kitos mokymo įstaigos su mokomąja lenkų ir rusų kalba, kuriose vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirma dalis, taip pat pripažįstama, kad šalia paminėtų gimnazijų gyvenantys moksleiviai turi galimybę pasirinkti mokymo įstaigą, kurioje jiems būtų suteiktas nurodytas išsilavinimas (b. l. 33-47). Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog panaikinus Sprendimo 1, 2 ir 3 punktus bus apribotos Įstatymo moksleiviui suteiktos teisės – teisė pasirinkti švietimo programą vykdančią mokyklą (Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis), teisė mokytis gimtąja kalba (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis) ir pan.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad nei viena iš Sprendime paminėtų gimnazijų neatitinka Taisyklių 11 punkte nurodytų išimtinių atvejų, todėl šiose gimnazijose negali būti vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis, t.y. jose negali būti komplektuojamos bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktosios – šeštosios klasės.
Kadangi vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 9 dalies, 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 59 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis savivaldybės taryba turi teisę formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį teikiančių gimnazijų tinklą tik Taisyklių 11 punkte numatytais atvejais, o nagrinėjamu atveju tokie atvejai nenustatyti, ir nei Įstatymas, nei Vietos savivaldos įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia savivaldybės tarybai teisės savivaldybės teritorijoje savo nuožiūra formuoti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį teikiančių gimnazijų tinklą, darytina išvada, kad atsakovas, Sprendimo 1, 2 ir 3 punktais 2007-2008 mokslo metais Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai ir Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijai leidęs komplektuoti bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias, o Vilniaus “Juventos” gimnazijai - bendrojo lavinimo skyriaus pagrindinio ugdymo pakopos penktąsias ir šeštąsias klases, pažeidė LR Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 2 punkto ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 11 punktų reikalavimus. Todėl atsakovo 2007 06 20 sprendimo Nr.1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” (toliau – Sprendimas) 1, 2 ir 3 punktai naikintini ABTĮ 89 str. 1d. 1p. pagrindu, kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1d. 1p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 06 20 sprendimo Nr.1-88 “Dėl leidimo komplektuoti klases” 1, 2 ir 3 punktus.
Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.