Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) prašė teismo iš atsakovės A. M. priteisti 204,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteista 204,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 183,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kadangi neturėjo atstovo, taip pat buvo derinamos galimybės dėl taikos sutarties sudarymo su ieškove, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, tačiau nesutinka, kad dėl to paties įvykio buvo du kartus išmokėtos draudimo išmokos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino atsakovės A. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovės 140,18 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.Teismas pripažino, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių, nes atsakovei buvo net keletą kartų pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, sudaryta jai galimybė turėti byloje atstovą, tačiau atsiliepimo teismui nepateikė, o pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismui tai sukėlė abejonių dėl atsakovės sąžiningumo.Atsakovė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvavo tuo, kad dėl to paties įvykio buvo du kartus išmokėtos draudimo išmokos, kad įvykis įvyko prieš du metus bei, kad nustatant padarytos žalos mąstą atsakovė nedalyvavo, tačiau šių nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Aplinkybė, kad buvo derinamos taikos sutarties sudarymo galimybė su ieškove, patvirtina, jog atsakovė pripažino ieškinio pagrįstumą. Be to pati atsakovė nurodė, kad sutinka iš dalies padengti draudimo išlaidas ir neginčijo savo atsakomybės dėl draudiminių įvykių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir peržiūrėti sprendimą už akių iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė sprendimą už akių ir patenkino ieškovės ieškinį nedalyvaujant atsakovei, todėl šis sprendimas yra šališkas. Teismas tenkino ieškinį remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, visiškai neatsižvelgdamas, kad įrodymų yra nepakankamai. Tai yra, byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl atsakovės kaltės buvo užpiltas žemiau esantis butas. Tai buvo nustatyta pakvietus užpilto buto savininkę apžiūrėti faktiškai esamos padėties. Nebuvo tinkamai surašytas aktas, kad būtent iš atsakovės buto tekėjo vanduo. Teismui pateikta du analogiški aktai, kad atsakovė du kartus užpylė butą, kas iš esmės yra netiesa. Dėl antro užpylimo atsakovė nieko nežinojo. Apie tai jai tapo žinoma tik tada, kai byla pasiekė teismą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovei apie žalą nebuvo pranešta tinkamai ir kad būtina ją atlyginti.Apeliantės manymu, neaišku, kaip antrasis draudiminis įvykis, kaip nurodė ieškovė, yra susijęs su atsakove ir kokiais įrodymais tai paremta, kas nustatė, kad vanduo bėgo būtent iš atsakovės buto. Tai, kad vanduo bėgo būtent iš atsakovės buto, nebuvo nustatyta ir pirmojo draudiminio įvykio metu, kadangi atsakovės bute esančiose patalpose buvo sausa.Pažymi, kad blokinėse gyvenamojo namo konstrukcijose per esančius plyšius vanduo gali subėgti ir iš aukščiau esančiu aukštų, kas nebuvo tikrinta ir nustatinėjama, apsiribota tik prielaida, kad vanduo bėgo iš aukštu aukščiau esančio buto, t. y. iš atsakovės buto.Teismas iš esmės pažeidė atsakovės teises ir negynė atsakovės interesų (CPK 5 str. 1 ir 3 dalys) prieš pastatydamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, taip ir nepaaiškindamas, kuo jis šioje byloje pasireiškė. Priimdamas sprendimą už akių, teismas iš esmės užkirto kelią toliau siekti tinkamos teisminės gynybos ir nesudarė galimybės užbaigti bylą taikos sutartimi.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir iš atsakovės priteisti 140,18 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį, jai buvo nustatytas protingas terminas atstovui susirasti, tačiau to nepadarė, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. CPK 287 straipsnyje yra nustatyti aiškūs pagrindai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tik jiems esant sprendimas už akių gali būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas, ar kad teismo sprendimas yra šališkas.Byloje yra pateiktos dvi pretenzijos – dėl 2014 m. liepos 7 d. įvykio/užliejimo atsakovei pretenzija išsiųsta 2014 spalio 7 d., dėl 2014 m. rugpjūčio 30 d. įvykio/užliejimo atsakovei pretenzija išsiųsta 2014 m. rugsėjo 30 d. Byloje yra pateiki įrodymai, kurie patvirtina, kad įvyko du įvykiai. Ieškovas draudėjui išmokėjo dvi draudimo išmokas dėl skirtingų draudiminių įvykių. Šie įrodymai yra pateikti byloje, todėl atsakovės teiginys, kad jai nebuvo tinkamai pranešta, yra nepagrįstas.Atsakovės teiginius, kad nėra nustatyta, jog vanduo bėgo iš jos buto paneigia turto apžiūros aktai. Jie patvirtina, kad būtent atsakovė užliejo butą esantį, Kaštonų g. 44-77, Alytus. Nors atsakovė nesutinka, kad ji esanti atsakinga dėl užliejimų, tačiau to taip pat nepagrindė jokiais įrodymais.Atsakovės teiginys, jog buvo derinamos galimybės dėl taikos sutarties sudarymo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi į pretenzijas atsakovė nereagavo, jokių pasiūlymų ar derybų iš atsakovės pusės nebuvo.Atsakovės teiginys, jog iš dalies sutinka su ieškiniu ir sutinka padengti dalinai draudimo išmokas, įrodo, kad ji pripažįsta, jog yra atsakinga už 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. įvykių/užliejimų padaryta žalą. Tačiau visiškai priešinga atsakovės pozicija pasireiškia jos atskirajame skunde, kuriame ginčija savo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą už akių.Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).Nustatyta, jog atsakovei jos prašymu teismas tris kartus pratęsė terminą atsiliepimui pateikti, sudarė atsakovei galimybę turėti byloje atstovą, tačiau iki pratęsto termino pabaigos, t. y. iki 2016 m. kovo 15 d., atsakovė teismui nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei antrinės teisinės pagalbos sutarties, nei jokio kito procesinio dokumento. Todėl teismas, esant ieškovės ieškinyje prašymui dėl galimybės priimti sprendimą už akių, turėjo pakankamą pagrindą šioje byloje priimti sprendimą už akių.Atsakovė nepateikė įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, kas ir kodėl jai realiai sutrukdė pateikti atsiliepimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nėra pagrįstos CPK 287 straipsnio antrosios dalies trečiojo punkto aplinkybės ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio antrosios dalies ketvirtajame punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012). Todėl plačiau pasisakoma ir dėl pirmosios instancijos teismo argumentų vertinant šią aplinkybių grupę.Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį grindė argumentais, kad pagal su draudėju A. N. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, ir du kartus šį butą apliejus vandeniu – 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. iš viršuje esančio 82 buto, kurio savininkė yra atsakovė A. M., ieškovė išmokėjo 204,48 Eur dydžio draudimo išmokas, todėl įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą išmokėtai sumai.Teismui, priėmusiam sprendimą už akių, buvo pateikti įrodymai, jog ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. N. laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo polisas Nr. PZULT 1242548. Ieškovė 2014 m. liepos 9 d. užregistravo draudiminį įvykį, kuriame nurodyta, kad kaimynai iš viršaus 2014 m. liepos 7 d. užpylė apdraustą butą. Draudiko atstovas 2014 m. liepos 11 d. 18 val. apžiūrėjo draudėjo butą ir sudarė Turto apžiūros aktą Nr. 207838, kuriame nurodyta, kad apdraustas butas aplietas kaimynų iš viršuje esančio 82 buto. Dėl šio draudiminio įvykio A. N. 2014 m. liepos 28 d. buvo išmokėta 133,51 Eur.Taip pat teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovei A. M. dėl prieš tai minėto draudiminio įvykio metu ieškovės patirtos 133,51 Eur žalos atlyginimo pretenzija išsiųsta 2014 m. spalio 7 d., žalos bylos Nr. 2014/160447.Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 1 d. užregistravo dar vieną pranešimą dėl įvykio, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. vėl buvo užlietas vandeniu draudėjui A. N. priklausantis tas pats butas iš viršuje esančio 82 buto. Draudiko darbuotojas 2014 m. rugsėjo 2 d. 14 val. apžiūrėjo butą ir sudarė Turto apžiūros aktą Nr. 216854, kuriame nurodyta, kad apdraustas butas aplietas kaimynų iš viršuje esančio to paties 82 buto. Dėl šio draudiminio įvykio A. N. 2014 m. spalio 2 d. buvo išmokėta 70,96 Eur.Vėlgi yra įrodymai, jog atsakovei A. M. dėl antro draudiminio įvykio metu ieškovės patirtos 70,96 Eur žalos atlyginimo pretenzija išsiųsta 2014 m. rugsėjo 30 d., žalos bylos Nr. 2014/215682.Atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodė, kad dalinai sutinka padengti draudimo išlaidas, tačiau nesutinka, kad už tą patį draudiminį įvykį du kartus buvo išmokėta draudimo išmoka.Apeliantės argumentus, kad jai buvo žinoma tik apie vieną draudiminį įvykį, paneigia jos pačios 2014 m. lapkričio 18 d. draudimo bendrovės darbuotojui rašytas elektroninis laiškas, kuriame ji teikia paaiškinimus ir nurodo abiejų žalos bylų numerius – Nr. 2014/160477 ir Nr. 2014/215682. Tai reiškia, kad abi prieš tai minėtos pretenzijos, kuriose nurodyti skirtingi draudiminiai įvykiai, atsakovei buvo žinomos, tačiau ji pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas su minėtais įvykiais susijusias aplinkybes. Atsakovė savo elektroniniame laiške informavo, jog dėl vonios kambaryje lašančio vandens kreipėsi į UAB „Dzūkijos vandenys“, tačiau dėl gedimo jie pas atsakovę nevažiavo, atsakovės bute gedimą sutvarkė santechnikas. Šis įrodymas, beje, taip pat buvo pateiktas teismui, ir vertintas priimant sprendimą už akių.UAB „Dzūkijos vandenys“ 2014 m. lapkričio 20 d. raštu informavo ieškovę, kad namo (buto) vidaus tinklai, tame tarpe ir ventiliai, įmonei nepriklauso ir jų neeksploatuoja, už juos yra atsakingi patys butų savininkai. Po šio rašto ieškovė pakartotinai 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 204,47 Eur žalos atlyginimo už du draudiminius įvykius, kurie, kaip minėta, įvyko 2014 m. liepos 7 d. ir 2014 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė atsakovei nurodė, kad ši suma ieškovei turi būti sumokėta iki 2014 m. gruodžio 9 d. arba pateiktas išsamus raštiškas atsakymas dėl nesutikimo sumokėti skolą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 204,47 Eur žalos atlyginimą ar raštu informavo draudimo bendrovę, jog nesutinka sumokėti prašomos žalos atlyginimo sumos, ar siekia spręsti ginčą taikiai. Ieškovė iki nustatyto termino nesulaukusi jokio atsakymo iš atsakovės, 2016 m. sausio 11 d. pateikė teismui ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo.Apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog 77 butas buvo aplietas dėl atsakovės kaltės. Tačiau CPK 287 straipsnio antrosios dalies 4 punktas įpareigojo atsakovę nurodyti ne tik aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, taip pat visus kitus šalies reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla. Pareiškime turi būti nurodyti (ir kartu pateikti) tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Ir šie įrodymai turi būti tokie, kurie galėtų būti pagrindu kitokiam sprendimui priimti.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 25 nutarties punkte nurodytos pareigos apeliantė neįvykdė, t. y. jos nurodytas priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ar kitų jos argumentus patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Jų nepateikta ir su atskiruoju skundu.Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad teismas užkirto jai kelią į teisminę gynybą ir galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių atsakovės aktyvių veiksmų, bendradarbiavimo su ieškove, tikslu byloje sudaryti taikos sutartį. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė praėjus daugiau kaip metams po pretenzijų atsakovei įteikimo, tačiau taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė per tuos metus bandė iškilusias problemas išspręsti ne teismine tvarka. Taip pat tokie apeliantės argumentai yra ir teisiškai ydingi, kadangi taikos sutartis gali būti sudaroma bet kokioje proceso stadijoje, t. y. net ir teismui priėmus sprendimą už akių. Vėlgi konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktų įrodymų apie realius apeliantės veiksmus, siekiant sudaryti taikos sutartį.Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis šioje byloje galėtų būti pagrindas priimti kitokį sprendimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėjo 140,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismui nusprendus atmesti atsakovės atskirąjį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 140,18 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 18 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.