- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- ATP-70-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00425-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio įgaliotas pareigūnas, 2011 m. birželio 8 d., K. K., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. birželio 8 d., 16.35 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 5, Plungės mieste buvo sulaikytas vairavęs automobilį „VW Passat“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė nusistatyti girtumą, bei nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo ir valstybinės techninės apžiūros talono, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 18 punktų reikalavimus, taip padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino K. K. padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 126 str. 4 d. paskyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. paskyrė 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda K. K. paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas K. K. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, priimdamas skundžiamą nutarimą pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, kas nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamu nutarimu priimtą sprendimą. Pasak apelianto, jis automobilio nevairavo. Apelianto teigimu, tą dieną buvo garaže pas B. S., kur visą dieną vartojo alkoholį. Po pietų, apie 16.00 val. į garažą atvažiavo sūnus O. K. su draugu V. Š. ir apeliantas paprašė sūnaus pinigų. Kadangi pinigai buvo palikti automobilyje „VW Passat“, stovėjusiame aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis paprašė V. Š., kad jį nuvežtų iki jo, nes norėjo pasiimti pinigų. Keturiese susėdo į jo automobilį ir nuvažiavo prie automobilio. Pasak apelianto, sūnus atrakino automobilį ir jis atsisėdo į jį, norėdamas pasiimti pinigų, o tuo metu iš kažkur atsirado policijos pareigūnai. Apeliantas atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes policijos pareigūnai prie jo priėjo be jokio pagrindo. Automobilio dokumentų nepateikė, nes su savimi jų neturėjo. Apeliantas nesutinka su teismo konstatavimu, kad „pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų parodymais nėra“. Pasak apelianto, policijos pareigūnų parodymai iš esmės nesutampa ir sudaro pagrindą abejoti šių parodymų tikrumu. Pareigūnas D. B., liudydamas teisme, nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad yra uždaryta geležinkelio pervaža, o už pervažos eilėje laukia ir nurodytas automobilis. Pareigūnas taip pat nurodė, kad iš karto automobilio nestabdė, nes už pervažos kelias gerai matėsi ir vairuotojas pamatęs policijos pareigūnus, būtų nuvažiavęs. Todėl pasitraukė į šoną ir stebėjo atvažiuojančius automobilius. Taigi, iš pareigūno parodymų matyti, kad jie atpažino automobilį ir laukė, kol atsidarys pervaža ir automobilis pravažiuos pro juos, kad galėtų jį sustabdyti. Kitas pareigūnas G. T. liudydamas teisme nurodė, kad „kai pamatė automobilį, maždaug už pusės minutės jį ir sustabdė. Iš karto nestabdė, nes norėjo įsitikinti, kad tikrai tas automobilis. Taigi iš pareigūno G. T. parodymų aišku, kad patruliuojantys pareigūnai iš karto nestabdė ne todėl, kad vairuotojas būtų nuvažiavęs, bet todėl, kad norėjo įsitikinti, kad tai tikrai tas automobilis. Apeliantui neaišku, ar pareigūnai atpažino iškarto automobilį, stovintį eilėje prie pervažos, ar ne iš karto. Jei jie automobilį pastebėjo stovintį eilėje už pervažos ir laukė, kol jis pasirodys, kodėl, kaip liudijo patrulis G. T., jie iškarto jo nesustabdė ir jiems reikėjo dar pusės minutės, kad įsitikintų, jog tai tikrai tas automobilis. Be to, apelianto teigimu, byloje yra nustatyta, kad jis buvo sustabdytas 16.35 val., o prieš tai pareigūnai, važiuodami Salantų gatve, pamatė, kad yra uždaryta automobilio pervaža ir teigė, jog jis neva stovi automobilių eilėje, tačiau apelianto teigimu tai neįmanoma. AB „Lietuvos Geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus Plungės geležinkelio stoties pateiktoje 2011 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. 3 (GS)-82 dėl geležinkelio pervažos veikimo Salantų gatvėje nurodyta, kad 2011 m. birželio 8 d. tarpstotyje Plungė - Šateikiai, pervaža, esanti Salantų gatvėje, Plungės mieste, veikė be sutrikimų. Traukinių eismas nuo 16.00 val. iki 17.30 val. veikė sekančiai: 1) iš Šateikių stoties traukinys Nr. 628 išvyko 16.33 val., į Plungės stotį atvyko 16.45 val.; 2) iš Plungės traukinys Nr. 627 išvyko 17.24 val. į Šateikius nuvyko 17.34 val. Iš minėtos pažymos, matyti, jog laikotarpiu tarp 16.00 val. ir 16.35 val., kuomet policijos pareigūnai tariamai sustabdė jo vairuojamąjį automobilį, traukinių eismas nevyko, todėl pervaža buvo atidaryta. Akivaizdu, kad pareigūnai, nurodydami, jog pervaža buvo uždaryta, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Skunde pažymima ir tai, jog vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2 punktu, policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, o 49 punkte numatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Taigi atsižvelgiant į šias nuostatas aišku, kad tarnybinį pranešimą turi pateikti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, t. y. arba policijos patrulio pareigūnai teikia tarnybinius pranešimus atskirai, arba teikia vieną, tačiau ant tarnybinio pranešimo privalo būti visų pareigūnų, sudariusių patrulį, parašai. Kaip matyti šioje byloje, buvo pateiktas tik patrulio G. T. tarnybinis pranešimas dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Kitas patrulį sudaręs pareigūnas D. B. nepateikė jokios ataskaitos iš įvykio vietos, todėl teismas privalėjo nustatyti, kodėl iš karto po tariamo administracinio teisės pažeidimo apie jį pranešė tik vienas iš patrulį sudariusių pareigūnų, kadangi ši aplinkybė galėjo lemti policijos pareigūnų parodymų objektyvumą bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi teismas privalėjo išsiaiškinti ir išsamiai ištirti visas aplinkybes šioje byloje, o ne konstatuoti, kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, nes minėti pareigūnai padarė ne tik procesinių pažeidimų, bet vien iš pareigūnų teisme nurodytų automobilio sustabdymo aplinkybių aišku, kad jie teikia skirtingas įvykio versijas, kai tuo tarpu tiek jo, tiek kitų liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir vienas kitam neprieštarauja. Apeliantas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
Pasak apelianto, šioje byloje iš esmės nesutapo pareigūnų išdėstytos pažeidimo aplinkybės ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens versija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas - visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija turi būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų versijai, ir visame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese versija nekito (kaip ir yra šiuo atveju)“. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, prioritetą teikė vienas kitam prieštaraujančių pareigūnų parodymams, visapusiškai neištyrė visų byloje esančių aplinkybių, todėl akivaizdžiai pažeidė ne tik įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, bet kartu pažeidė nekaltumo prezumpciją, kuri yra užtikrinta aukščiausią galią turinčiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštarauja įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančioms teisės normoms, Lietuvos administracinio teismo formuojamai teismų praktikai bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija dėl to, jog teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, priimdamas skundžiamą nutarimą pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teises normas. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia apelianto pozicija iš dalies sutinka ir štai dėl ko.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti K. K. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Nutarime nurodoma, jog pažeidimų padarymo faktą ir K. K. kaltę įrodo policijos pareigūnų parodymai duoti teismo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms. Taigi, apylinkės teismas pripažindamas, jog K. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, kaip vienu iš pagrindiniu įrodymu pripažino policijos pareigūnų duotus parodymus teismo posėdžio metu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, to nepakanka, siekiant įrodyti K. K. kaltę.
Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą sprendžia, jog nors policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir esminėse aplinkybėse sutampa, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog byloje kilo prieštaravimų. Visų pirma, apeliantas jam inkriminuotą pažeidimą nuo pat pradžių neigė iš esmės teigdamas, jog automobilio nevairavo. Liudytojai O. K., B. S. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apeliantas ir tai patvirtino teismo posėdžio metu. Policijos pareigūnas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog važiuodami Salantų gatve pamatė, kad uždaryta geležinkelio pervaža, o už pervažos, eilėje laukia ir tariamo pažeidėjo automobilis, todėl jie sustojo prie UAB „duomenys neskelbtini“ esančios aikštelės ir pravažiavus apelianto vairuojamam automobiliui jį stabdė iš karto sekdami iš paskos ir duodami garsinius ir vaizdinius signalus vairuotojui. Tiek apeliantas, tiek liudytojai neigė šias aplinkybes. Be to, iš byloje esančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ rašto matyti, jog 2011 m. birželio 8 d. tarpstotyje Plungė - Šiauliai, pervaža, esanti Plungės mieste, Salantų gatvėje veikė be sutrikimų. Pateiktas ir traukinių grafikas, kuris kelia abejonių policijos pareigūnų parodymų teisingumu. Taigi policijos pareigūnų parodymais, jie sekė iš paskos K. K. vairuojamam automobiliui, ir jo iš akių paleidę nebuvo, apelianto ir liudytojų O. K., B. S. teigimu automobilis „VW Passat“ visą laiką stovėjo aikštelėje ir jo niekas nevairavo, taigi teismas kilusius prieštaravimus turėjo pašalinti, išreikalaudamas iš policijos pareigūnų navigacinės sistemos duomenis, kuriais butų galima patvirtinti arba paneigti faktą, jog policijos pareigūnų automobilis su įjungtais garsiniais ir vaizdiniais signalais važiavo pagal apelianto vairuojamą automobilį. Juolab, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojas policijos pareigūnas D. B. nurodė, jog policijos pareigūnai turi navigacinę sistemą ir būtent tai gali patvirtinti apelianto kaltę ir paneigti jo keliamą versiją (t. 1., b. l. 43). Pažymėtina, jog remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Apygardos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Dėl to, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais duotais teismo posėdžio metu, neišreikalavo svarbių duomenų, kurie neabejotinai galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, byloje esant prieštaravimų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad K. K. pažeidė KET 16, 18 punktų reikalavimus, ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Nesant paminėtų įrodymų viseto, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
K. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Nutartis neskundžiama.