Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) grupės vadovu, Lietuvoje gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs Didžioje Britanijoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.30 val., Vilniuje, Kauno g. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW 3CC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 1,95 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais S. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tuo metu jis turėjo suplanuotas atostogas, todėl automobiliu „VW 3CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš Anglijos. Susitikimo proga Lietuvoje atšventė, suvalgė šašlyką, išgėrė alkoholio. Po to jis susipyko su svainiu ir išvažiavo pas savo seserį, kur norėjo pernakvoti, tačiau pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. žmonos tuo metu su juo nebuvo, ji buvo išėjusi. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, anksčiau niekada nesėsdavo už vairo išgėręs. Automobilį „VW 3CC“ pirko Anglijoje lizingo būdu. Pagal Didžiosios Britanijos įstatymus, jis nėra šio automobilio savininkas, kol neišmokėjo jo vertės. Šiuo metu tas automobilis stovi, jis tas nevairuoja, į darbą jį vežioja draugai. Šį automobilį galėtų parduoti tik po dvejų metų, kai išmokėtų lizingą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą žmonai. Prižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti N. Ž. paaiškino, kad yra S. Ž. žmona, santuokoje jie gyvena 8 metus, yra pažįstami 9 metus. N. Ž. paaiškino, kad santykiai jų šeimoje yra geri, Saulius yra geras, ramus vyras, išlaiko du vaikus iš pirmosios santuokos. Jie bendrų vaikų neturi, Didžiojoje Britanijoje gyvena jau 7 metus. Jos išsilavinimas yra vidurinis, ji Didžiojoje Britanijoje dirba fabrike, Lietuvoje dirbo vyriausiąja virėja. Nagrinėjamo įvykio dieną ji kartu su vyru buvo svečiuose ir vienu metu išėjusi į lauką pamatė, kad nėra vyro ir automobilio. Ji tuo metu buvo šoko būsenoje, nemanė, kad vyras galėjo išgėręs kažkur važiuoti, bandė jam skambinti telefonu, tačiau jis neatsiliepė. Sekančią dieną sužinojo, kad vyras buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kitą dieną ji kalbėjosi su vyru, jis labai gailėjosi, vos neverkė, sakė, kad daugiau tai nepasikartos. Vyras suprato, kad jeigu jis bus realiai nuteistas, tai bus sužlugdytas finansiškai, nes liktų visos paskolos, jis negalėtų išlaikyti šeimos. Savo sūnums jis taip pat prižadėjo, kad daugiau taip niekada nesielgs. Jų finansiniai įsipareigojimai Didžiojoje Britanijoje siekia apie 1000 svarų per mėnesį, taip pat jie nuomoja kambarį, už kurį kas mėnesį moka po 400 svarų, į svečius atvažiuoja vyro sūnūs. N. Ž. prašo atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją laiduotoja, nes ji galinti daryti teigiamą įtaką savo vyrui, jis jos klauso.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, S. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. vartojo alkoholinius gėrimus, po to jam priklausančiu automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Vilniaus r., Medininkų kaimo į Vilniaus miestą, norėjo nuvažiuoti pas seserį. Vilniuje, Kauno g., jį sulaikė policijos pareigūnai. Nori papildyti, kad jis nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą atvyko atostogauti. Turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Didžiojoje Britanijoje, tiksliau jo lietuviškas vairuotojo pažymėjimas buvo pakeistas į dabar turimą Didžiosios Britanijos (b.l. 43).

Papildomos apklausos metu S. Ž. paaiškino, kad alkoholio apskritai nevartoja. Į Lietuvą atvyko trumpam atostogauti. 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., su giminaičiais atvykimo proga išgėrė apie 300 gramų degtinės, buvo vaišės, šašlykas. Atostogos jam suteiktos iki rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 17 d. planavo grįžti atgal į Jungtinę Karalystę, kur gyvena ir dirba, turi išlaikyti 2 nepilnamečius vaikus, todėl visada elgiasi atsakingai. Į Lietuvą atvažiavo automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Jungtinės Karalystės). Minėtą automobilį pirko 2016 m. vasario 28 d. Jungtinėje Karalystėje išsimokėtinai. Automobilio vertė 16678,01 svarų. Pagal sutartį jis turiu mokėti po 270,83 - 280,83 svarų kas mėnesį 60 mėnesių, t.y. visą sumą turės sumokėti iki 2021 m. sausio 28 d. Šiam momentui už automobilį atsiskaitęs nedaug, dar 3,5 metų turi mokėti lizingą, nes gyvena kukliai, lėšų neturi. 2017 m. rugpjūčio 12 d. sustabdytas pareigūnų elgėsi pagarbiai, be ginčų vykdė visus nurodymus. Jo paprašė papūsti į alkotesterį, pripūtė 2,00 promiles. Po to jį nuvežė į narkologinį, kur jis pridavė kraują. Į jokias priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, jose niekada negydytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Už vairavimą išgėrus niekada baustas nebuvo. Jungtinėje karalystėje buvo baustas už greičio viršijimą, tačiau 2011 m. per klaidą buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo išsiaiškinta, kad kitam asmeniui ta pačia pavarde ir vardu - S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta bauda už vairavimą išgėrus. Tačiau jis paaiškino, kad jo gimimo metai yra (duomenys neskelbtini). Jo atsiprašė ir paleido. Nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl šio įvykio, kuris gali iš esmės sužlugdyti jo gyvenimą ir padaryti didelę žalą artimiesiems. Jo šeimai pastaruoju metu nesiseka, sudegė jo tėvo namas (b.l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. D.. Apie 22.29 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Sodų g. 14, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodami Kauno g. ties pastatu Nr. 7 pastebėjo važiuojantį automobilį VW, kurį nedelsdami sustabdė. Vairuotojo vietoje sėdėjo S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. S. Ž. pateikė visus reikalingus automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). S. Ž. atrodė neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. S. Ž. teigė, kad su draugais vakare vartojo alkoholį, o vėliau susipyko su draugais ir išvažiavo į miestą. Patikrinus alkotesteriu S. Ž. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas. S. Ž. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, o iš ten pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. (b.l. 33).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d., 22.29 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Kauno g.7, prie viešbučio „Panorama“ važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu VW, UK Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0152 rodmenų matyti, kad S. Ž. 2017 m. rugpjūčio 12 d., 22.40 val., buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. gruodžio 9 d. (b.l. 6, 7);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8249/2017(01) konstatuota, jog S. Ž. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 12 d., 23.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (b.l. 9).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio VW CC 2.0 CR TDI DSG (2013 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 16 450 eurų (b.l. 11, 12);

Byloje esantys dokumentai pagrindžia, kad automobilį VW 3CC, valstybinis Nr. UK Nr. (duomenys neskelbtini), S. Ž. įsigijo lizingo būdu Didžiojoje Britanijoje (b.l. 20-31, 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad S. Ž. 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.30 val., Vilniuje, Kauno g. 7, vairavo automobilį „VW 3CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 1,95 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklaustos policijos pareigūnės E. K. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada Nr. T-A 8249/2017(01), kurioje konstatuota, kad S. Ž. kraujyje, paimtame tą dieną, 23.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais S. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad S. Ž. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,95 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl S. Ž. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 59-61), vieną kartą 2011 metais buvo baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 62), gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip nepriekaištingas ir patikimas darbuotojas (b. l. 93). Iš teismui pateikto V. V. rašto teismui matyti, kad ji su S. Ž. turi sūnų A. Ž., gim. 2003 m. spalio 13 d., kuris gyvena kartu su motina, tačiau vaiko tėvas S. Ž. visada laiku moka alimentus sūnaus išlaikymui, dažnai pasiima vaiką pas save, organizuoja vaiko laisvalaikį ir vasaros atostogas. Vaikas labai prisirišęs prie tėčio ir visada apie jį atsiliepia labai gerai, noriai važiuoja pas jį į namus. V. V. S. Ž. vertina kaip atsakingą tėvą ir patikimą draugą (b.l. 110-111).

Teismui pateiktas N. Ž. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti S. Ž. jos, t. y. N. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad ji santuoką su S. Ž. sudarė 2010 m. liepos 16 d., jau daug metų jie gyvena kartu, jų šeima yra draugiškai ir tvirta. S. Ž. labai brangina šeimos vertybes, yra puikus tėvas, nuolat rūpestingai teikia išlaikymą dviem savo nepilnamečiams vaikams. Ji sutinka laiduoti už savo vyrą S. Ž. ir mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi nebuvo teista ir bausta administracine tvarka, turi vidurinį išsilavinimą, dirba, kolektyve yra gerbiama. Jie su vyru kartu gyvena Anglijoje, nuo 2011 m. dirba toje pačioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ji darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (b.l. 95). Su vyru bendrauja visais gyvenimo klausimais, vyras jos klauso, ji turi autoritetą, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Po šio įvykio ji su S. daug kalbėjosi, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, supranta padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Ji tvirtai mano, kad vyras laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę S. Ž. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi minėto straipsnio 2 dalies 3 punktas nėra aktualus.

Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju S. Ž. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, per visą laikotarpį, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones jis tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairuotojų naudojimosi saugaus diržais tvarkos pažeidimą), nuobauda nebegalioja, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog S. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie N. Ž., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui S. Ž. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl ilgametės santuokos su kaltinamuoju.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad N. Ž. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina S. Ž. laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti S. Ž. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o N. Ž. gali būti paskirta S. Ž. laiduotoja. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo S. Ž. bei jo laiduotoja skirtinos N. Ž. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė S. Ž.. Taigi S. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

S. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,95 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 p.). Pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalį (aktualios nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusi redakcija), teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad siekiant teigiamai paveikti kaltinamąjį, tikslinga S. Ž. skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant maksimalų nurodytos galimos skirti įmokos dydį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kuria buvo padarytas nusikaltimas, vertę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi – nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje; iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, taip pat – 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nuspręsta S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įvertinus aplinkybę, jog, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaip jau minėta, kaltinamajam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams (pabrėžtina, jog būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė yra betarpiškai skirta užtikrinti, jog asmuo per nurodytą terminą, kuriam ši priemonė skirta, tinkamai įvertintų savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir šiurkštumą, ir, atitinkamai, padarytų išvadas dėl savo įstatymus pažeidusio elgesio) bei maksimali įstatyme numatyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi įvertinęs minėtus argumentus, jog kaltinamajam skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės bei kad, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pažymint pateiktus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, teismo nuomone, skirti dar ir trečiąją baudžiamojo poveikio priemonę (transporto priemonės, kuria naudojantis buvo padarytas nusikaltimas, vertės konfiskavimą, kadangi pagal pateiktus dokumentus minėta transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam, kadangi ji yra įgyta išsimokėtinai, b. l. 100-105), būtų akivaizdžiai neproporcinga.

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017-05-20 Didžiojoje Britanijoje) – paėmimas (b. l. 46-48). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta 2017 m. rugpjūčio 18 d. prokuroro nutarimu (b.l. 44-45; 69-70).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti S. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (941,50 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Ž. išaiškinti, kad, vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti S. Ž., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti N. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.