Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui A. Z. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. Z., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo, bei gavus byloje dalyvaujančių asmenų rašytinius sutikimus dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškinį pripažįsta visiškai, kas reiškia, kad byloje nebeliko ginčo, teismas sprendime surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VI skyriaus „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ antrojo skirsnio „Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ normos taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise nustatinėjamas ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VI skyriaus „Sutuoktinių turto teisinis režimas“ antrojo skirsnio „Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006).

9. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parrodomais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

10. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė penkias nagrinėjamam dalykui aktualias faktines aplinkybes. Pirma, pagal į bylą pateiktą sutartį ieškovės motina V. Z. 1992 m. balandžio 30 d. notarine sutartimi nusipirko iš bendros Lietuvos – JAV įmonės „Grigiškės“ butą, esantį adresu esantį adresu (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta, kad V. Z. už butą atsiskaitė visiškai, dalį kainos sumokėdama grynaisiais pinigais, o dalį kainos – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Antra, Nekilnojamojo turto registre buto savininke nurodyta V. Z., įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 30 d. Pirkimo – pardavimo sutartį. Trečia, pagal į bylą pateiktą santuokos liudijimą buto įsigijimo metu V. Z. buvo susituokusi su atsakovu A. Z., santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Ketvirta, pagal ieškovės ir trečiųjų asmenų (kurie yra ieškovės broliai) rašytinius paaiškinimus, A. Z. nuo 1992 m. buvo dingęs ir su ieškovės motina nebendravo, bute nebegyveno ir jo privatizuoti iki savo dingimo nepageidavo; visą laiką bute gyveno ir jį kaip savo valdė tik V. Z.. Penkta, pagal į bylą pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ raštus, laikotarpyje nuo 2010 m. visus klausimus, susijusius su šalto ir karšto vandens tiekimu į butą bei nuotekų tvarkymu, sprendė tik ieškovės motina V. Z..

11. Teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2YT-26919-845/2016, nustatė nagrinėjamai bylai aktualų prejudicinį faktą, kurio iš naujo įrodinėti nereikia, kad A. Z. bute negyvena nuo 1992 m. (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad nors ieškovės motina butą ir įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai už asmenines ieškovės motinos lėšas bei valstybines vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas; buto privatizavimo – pirkimo procese dalyvavo išskirtinai tik ieškovės motina; buto privatizavimo – pirkimo metu ieškovės motina su A. Z. santuokinio gyvenimo faktiškai nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė; A. Z. nėra prisidėjęs prie buto išlaikymo ir pretenzijų dėl buto/jo dalies įgijimo nuosavybės teise nereiškė (CPK 177 straipsnio 1-3 straipsniai, 185 straipsnis).

13. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovę paneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindus faktą, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės motinos V. Z. asmeninė nuosavybė iki jos mirties (duomenys neskelbtini).

14. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 8-13 punktus), teismas ieškinį tenkina ir pripažįsta, kad 1992 m. balandžio 30 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė V. Z. nuosavybė iki jos mirties (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 straipsnio 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.