Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (anksčiau buvę teistumai išnykę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis, 6 dalis),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. A. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 16.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl alkoholio vartojimo, tyčia rankomis sugriebė už abiejų rankų žastų, juos suspaudė ir pastumdamas pargriovė ant lovos šeimos narį – sugyventinę K. L., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis D. A. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, paleistas iš laikino sulaikymo atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja visiškai susitaikę ir toliau kartu (šeimoje) gyvenantys, auginantys tris mažamečius nukentėjusios vaikus. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio popietę į namus apie 16.00 val. sugrįžo girtokas, buvo išgėręs maždaug 3 litrus stipraus alaus. Namuose rado blaivią nukentėjusiąją (savo sugyventinę), kuri jam ėmė priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, jie susipykę, kilęs triukšmas, konflikto metu sugyventinė sudavusi jam rankos delnu per veidą (skausmo dėl to nejautęs ir pretenzijų dėl to jai neturintis), dėl to supykęs, nesusilaikęs, sugriebęs savo rankomis nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, juos suspaudęs ir pastūmęs nuo savęs ant lovos, po ko išėjęs iš namų, neginčijantis, kad nukentėjusiajai skaudėję. Tai pirmas kartas per jų pažintį ir bendrą gyvenimą (apie 1 m. 2 mėn.) kad jis smurtavo prieš sugyventinę, šiai įsipareigojęs (susitarę) nepiktnaudžiauti alkoholiu ir nesmurtauti, - priešingu atveju sugyventinė nutrauks jų bendrą gyvenimą ir jį iškeldins. Nuo nusikaltimo įvykio alkoholio nebevartojantis, nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. pradėjo dirbti, lig tol (po bausmės atlikimo ir iki bendro gyvenimo su nukentėjusia pradžios) laikinai gyveno ir dirbo užsienyje.

3. Nukentėjusioji K. L. teisiamajame posėdyje patvirtino tokias pačias nagrinėjamo nusikaltimo įvykio eigos, pavartoto prieš ją apsvaigusio nuo alkoholio kaltinamojo asmenyje fizinio smurto pobūdžio, smurtinių poveikių skaičiaus bei kaltinamojo (jos sugyventinio) smurtinio elgesio priežasties aplinkybes, kaip jas teisme nurodė ir pats kaltinamasis (punktas 2). Nukentėjusioji teismui taip pat patvirtino, jog fizinį skausmą nuo kaltinamojo smurto jautusi trumpai (kelias sekundes), kaltinamasis, grįžęs iš laikino sulaikymo, ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie visiškai susitaikę ir toliau gyvenantys šeimos gyvenimą, kartu auginantys jos tris mažamečius vaikus, kaltinamasis jai prisižadėjęs alkoholį vartoti tik minimaliai ir nebesmurtauti, priešingu atveju abu sutarę, jog ji bendrą jų gyvenimą nutrauks ir kaltinamąjį iš savo būsto iškeldins.

4. 2021 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios faktinės šeimos namai (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame penkių aukštų bendrabučio tipo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Butas penktame namo aukšte. Įėjimas iš bendros laiptinės, iš buto koridoriaus yra įėjimai į abu kambarius, kairiau yra virtuvės-suaugusiųjų miegojo kambario patalpa, ji apstatyta baldais (tarp jų ir sofa-lova), buitine įranga, aplinka iš esmės tvarkinga (b. l. 16-23).

5. 2021 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusios K. L. asmens (kūno) apžiūra šviežių sumušimo ar kt. fizinio smurto poveikio žymių, tame tarpe abiejų rankų žastuose, kuriuos nukentėjusi pati nurodė kaip patirto smurtinio poveikio ir fizinio skausmo vietas, nefiksuota (b. l. 30-34).

6. 2021 m. rugpjūčio 21 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš kaltinamojo ir nukentėjusios buto kaimynės informaciją apie kaltinamojo smurtavimą prieš nukentėjusiąją, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto dėl alkoholio vartojimo metu neblaivus sugyventinis (kaltinamasis) sugriebęs nukentėjusiąją už abiejų rankų žastų, juos suspaudęs ir pargriovęs šią ant lovos, dėl ko nukentėjusioji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusioji rasta visiškai blaivi (0,00 prom.), tačiau smarkiai susijaudinusi, kaltinamasis – akivaizdžiai neblaivus (2,07 prom.) bei agresyviai nusiteikęs (b. l. 9-13).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d., 16.41 val. laiku nusikaltimo įvykio vietoje kaltinamajam D. A. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 2,07 prom. girtumas, nukentėjusi K. L. buvusi visiškai blaivi (0,00 prom.) (b. l. 49, 50).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamojo D. A. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.

9. Nukentėjusios K. L. liudijimas procese taip buvo iš esmės nuoseklus, išskyrus ikiteisminiame tyrime nenurodytą aplinkybę, jog konflikto metu ji rankos delnu sudavusi kaltinamajam per veidą, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusios didelį susijaudinimą ir nusiskundimą fiziniu skausmu patirto kaltinamojo fizinio smurto vietose (rankų žastuose), taip pat kaltinamojo agresyvią laikyseną, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų padarinių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, dėl girtumo ir nukentėjusios jam antausio, supykęs tyčia smurtu puolė nukentėjusiąją, savo sugyventinę, sugriebdamas ją už abiejų rankų žastų srityse, jas suspausdamas ir nugriaudamas ant lovos, sukėlė jai trumpalaikį fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas už abiejų rankų žastų, juos suspausdamas ir pastumdamas ant lovos) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, sugriebimas abiejų nukentėjusios rankų žastų srityse, jų staigus suspaudimas ir nugriovimas ant lovos, sukėlęs nukentėjusiajai kurį laiką (jos tvirtinimu – nuo kelių iki keliolikos sekundžių) trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens (nukentėjusios) sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, skundėsi patirtu fiziniu skausmu), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015 ir kt.). Bylos duomenimis kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja nuolat kartu gyvena pastarosios (šeimos) namuose maždaug 3 mėnesiai (visumoje artimus draugiškus santykius palaiko daugiau nei metai laiko), visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu vykdo tėvų valdžią bendrai auginamiems mažamečiams nukentėjusios vaikams iš pirmos santuokos, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie abu yra vienos faktinės šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Šešta, teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatyta faktinė nusikaltimo įvykio situacija visumoje neatitinka baudžiamąją atsakomybę šalinančios būtinosios ginties aplinkybės sampratos ir visų jos būtinųjų požymių, apibrėžtų BK 28 straipsnio 1-3 dalyse bei suformuotų teismų praktikoje, todėl konstatuojama, jog kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta (BK V skyrius).

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

11. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis D. A. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo poelgio ir juo nukentėjusiajai sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleistas iš policijos įstaigos) pats savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja visiškai susitaikė ir toliau kartu (šeimos namuose) gyvena, tvarko bendrą ūkį, augina nukentėjusios vaikus, ką teismui patvirtino ir pati nukentėjusioji K. L. Kaltinamasis pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys) turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (teistumai kaltinamajam išnyko 20021 m. liepos 24 d., t. y. beveik prieš mėnesį iki nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos įvykdymo) (b. l. 80-91), kaltinamasis iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo taip pat niekada nebuvo ir nėra baustas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 92), grįžęs iš užsienio ir apsigyvenęs pas nukentėjusiąją registravosi ieškančiu darbo bedarbiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 93) ir nuo 2021 m. rugsėjo 3 d. pradėjo legaliai dirbti, yra motyvuotas dirbti nuolatinį ir pastovias pajamas laiduojantį darbą, lig šiol pragyveno taip pat iš savo darbo (po bausmės atlikimo dirbo užsienyje), kaltinamasis taip pat motyvuotas minimalizuoti alkoholio vartojimą ar visiškai jo atsisakyti, po nusikaltimo įvykio alkoholio nevartoja - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei praktiškai minimalių neigiamų pasekmių nukentėjusios sveikatai įvertindamas ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens; pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, tai kad : a) jis visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei b) jo nusikalstamos veikos padarymui tiesioginės įtakos turėjo teismo pripažįstamas rizikingu bei kartu ir reikšminga dalimi provokavusiu kaltinamojo smurtą pačios nukentėjusios elgesys suduodant kaltinamajam per veidą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); taip pat atsižvelgdamas į dar patenkinama teismo vertinamą kaltinamojo asmenybę, ypač jo elgesį po nusikaltimo įvykdymo (atsiprašė nukentėjusiąją ir su ja visiškai susitaikė, toliau gyvena šeimos gyvenimą, atsisakė alkoholio, įsidarbino nuolatiniam darbui, visiškai pripažįsta savo kaltę ir reiškia gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio), teismas sprendžia kaltinamojo gynėjo prašymą, kuriam nei nukentėjusioji, nei prokuroras prieštaravimų nepareiškė, patenkinti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktai 11 ir 12), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, tačiau kartu atsižvelgdamas ir į aplinkybę, kad teigiami kaltinamojo mąstymo ir elgesio pokyčiai visgi apima santykinai dar neilgą laikotarpį (kiek daugiau nei 3 metus po bausmių atlikimo) ir dar būtini atitinkamos stebėsenos ir stiprinimo, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam paskirti jo asmeninę bei turtinę padėtis, o taip pat ir užimtumą atitinkančias baudžiamojo poveikio priemones : a) 40 val. nemokamų darbų per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, b) 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 70 ir 72² straipsniai). Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir (ar) 72 straipsniai) kaltinamajam neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

13. Kaltinamajam D. A. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ši kardomoji priemonė panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų nėra. Pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam bylą nagrinėjant teisme jo sutikimu teiktos antrinės valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo sudaro 184,44 Eur. Pripažindamas kaltinamojo turtinę padėtį sunkia (neturi turto, taip pat dar negauna ir pajamų iš darbo santykių), teismas sprendžia, kad aptariamų išlaidų priteisimas ir išieškojimas iš tokios padėties kaltinamojo neatitiktų teisingumo principo, todėl šios išlaidos iš atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 1, 2, 7 dalys, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. tokias baudžiamojo poveikio priemones : 1) 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; b) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 70 ir 72² straipsniai).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.

Proceso (valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos) išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, bylą nagrinėjant teisme, iš D. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.