Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-112-253/2016

2016 m. kovo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Raimondos Andrulienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovui A. G., atsakovei G. Š., atsakovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, trečiojo asmens UAB „Kretingos būstas“ atstovei M. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. Š., trečiajam asmeniui UAB „Kretingos būstas“ dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir atmesti ieškinį. Atsakovė paaiškino, kad 1995 m. pasirašydama sutartį suprato, kad pasirašo neterminuotą sutartį, nurodė, jog kiekvieną mėnesį moka visus mokesčius ir nuomos mokestį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad 1995-06-07 sutartį Nr. 502 vertina kaip atsiskaitymo už komunalines paslaugas sutartį. Nurodė, kad tiek dabar galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek iki 2001 m. galiojusios nuostatos, numatė, jog savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos išnuomojamos administracinio akto pagrindu, byloje pateikti priimti trys administraciniai aktai, numatę, kad nuomos sutartis bus sudaryta terminuotai, tačiau tokia nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, kad ieškovė gauna trečiojo asmens surenkamą atsakovės mokamą nuomos mokestį. Nuomos mokesčio skaičiavimas reglamentuojamas atitinkamais teisės aktais. Nurodė, kad ragino atsakovę ateiti, pateikti dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė nurodė, kad atsakovė G. Š. savavališkai užėmė Kretingos rajono savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, ir prašė atsakovę iškeldinti taikant CK 6.612 str. nuostatas. CK 6.612 str., reglamentuoja iškeldinimą iš savavališkai užimtų patalpų, ir numato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai vertino 1995-06-07 sutarties Nr. 502 turinį ir nepagrįstai taikė CK 6.612 str. nuostatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – 19,50 kv.m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovė įsikėlė 1992-1993 m. savavališkai. Kita vertus, byloje nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1995-04-06 potvarkiu Nr. 132v atsakovei buvo leista laikinai iki 1996-04-07 prisiregistruoti ir gyventi vienerius metus manevriniame ginčo bute (b. l. 17). Taip pat 1995‑04‑11 Kretingos miesto mero potvarkiu Nr. 9 leista Valstybinei Kretingos komunalinių paslaugų įmonei sudaryti laikiną buto nuomos sutartį iki 1996-04-07 (vienerių metų laikotarpiui) su G. Š. ir laikinai priregistruoti manevriniame ginčo bute (b. l. 18). Valstybinė komunalinių paslaugų įmonė 1995-06-07 su G. Š. sudarė atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, liftą, vidaus šilumos tinklų ir įrengimų priežiūrą, eksploatavimo išlaidas buto nuomą sutartį Nr. 502 (b. l. 42). Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkiu Nr. 285 atsakovei buvo leista laikinai gyventi ginčo bute iki 1997-05-15 bei specialios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ įpareigota pratęsti nuomos sutartį su G. Š. iki nurodytos datos. 1996-05-21 atsakovei buvo pateikta ginčo buto rašytinė nuomos sutartis, parengta remiantis Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkiu Nr. 285, joje pažymėta, kad G. Š. atsisakė pasirašyti (b. l. 4). Iš Kretingos rajono apylinkės prokuratūros 1996-10-08 rašto Nr. 267 duomenų nustatyta, kad 1992-11-22 Kretingos rajono vyriausiojo prokuroro nutarimu sankcionuotas G. Š. iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau iki 1996‑10-08 G. Š. administracine tvarka neiškeldinta ir minėtame bute gyvena; atsižvelgus į tai, kad rajono savivaldybė leido G. Š. gyventi ir priregistravo minėtame bute, o Butų ūkis sudarė sutartis dėl komunalinių patarnavimų bei tai, kad G. Š. nuolat gyvena ir registruota minėtame bute, nebuvo iškeldinta, ir nuo nutarimo priėmimo praėjo beveik ketveri metai, nustatyta, kad netikslinga G. Š. iškeldinti administracine tvarka iš savavališkai užimto buto, todėl 1992-11-22 nutarimas dėl G. Š. iškeldinimo administracine tvarka laikytas negaliojančiu ir atšauktas (b. l. 171). 1997-05-21 Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 220, UAB „Kretingos komunalininkas“ įpareigota pratęsti sutartį su atsakove iki 1998-05-21 (b. l. 20). 2000-01-05 įspėjimu atsakovei pranešta, kad leidimas gyventi manevriniame ginčo bute baigėsi 1998-05-21, tačiau tiek šiame įspėjime, tiek kituose 2001 m., 2003 m., 2009 m. bei 2012-2013 m. atsakovei siųstuose pranešimuose bei raštuose pažymima nuomos sutarties sudarymo galimybė ir poreikis (b. l. 7-13).

Ieškovė pažymi, jog atsakovė G. Š. gyvenamąsias patalpas užėmė savavališkai, t. y. neturint teisinio pagrindo šiose patalpose gyventi (CK 6.577 str., 6.579 str.). Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.577 str. 1 d.). Taip pat CK 6.579 str. 1 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu; ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Iš esmės toks pat reglamentavimas buvo numatytas iki 2001-07-01 galiojusiose 1964 m. CK 320 str. bei 322 str. nuostatose. Kaip nustatyta anksčiau, remiantis Kretingos rajono mero 1996-05-15 potvarkiu Nr. 285 parengtoje 1996‑05‑21 nuomos sutartyje yra žyma, kad G. Š. atsisakė šią sutartį pasirašyti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad į bylą pateikta nuomos sutartis, kurią atsakovė yra atsisakiusi pasirašyti, yra tokia, kokia tuo metu turėjo būti pasirašyta terminuota nuomos sutartis. Nėra duomenų, kad tarp šalių vėliau sudaryta tokia, kaip ieškovės nurodyta, reikalaujama rašytinė sutartis dėl ginčo buto nuomos. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo priimti net keli administraciniai aktai dėl leidimo G. Š. apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose. Atsakovė G. Š. laikėsi pozicijos, kad 1995-06-07 sutarties Nr. 502 pagrindu susiklostė neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Tuo tarpu ieškovė pažymi, kad minėta atsakovės nurodoma sutartis yra atsiskaitymo už komunalines paslaugas sutartis.

Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbu įvertinti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nenustatytas ieškovės nurodytos formos rašytinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasirašymo su atsakove faktas, tačiau faktiškai nuo 1995-04-06 atsakovei G. Š. administraciniais aktais buvo leista ginčo patalpose laikinai gyventi bei išspręsti mokesčių mokėjimo klausimai bei dėl jų mokėjimo sudaryta sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant duomenims apie atsakovės atsisakymą pasirašyti 1996-05-21 buto rašytinę nuomos sutartį, net po to, t. y. 1997-05-21 Kretingos rajono mero potvarkiu Nr. 220, UAB „Kretingos komunalininkas“ įpareigota pratęsti sutartį su atsakove. Iš 1995‑06‑07 sutarties Nr. 502, sudarytos tarp Valstybinės Kretingos komunalinių pasaugų įmonės ir G. Š., turinio matyti, kad be kitų mokesčių atsakovei numatyta atsiskaityti ir už buto nuomą pagal bendrąjį plotą, taip pat nurodyta, jog sutartis neterminuota. Byloje nenustatyta kitų duomenų, kad atsakovė nemokėjo buto nuomos ar kitų mokesčių, išskyrus 2000-01-05 įspėjime nurodytą neženklią – 221,60 Lt sumą (vėlesniuose įspėjimuose atsakovės įsiskolinimų nenurodoma). Atsižvelgiant į Kretingos rajono mero 1996‑05‑15 potvarkį Nr. 285 terminas atsakovei gyventi bute baigėsi 1997‑05-15, o atsižvelgiant į 1997-05-21 Kretingos rajono mero potvarkio Nr. 220 esmę leidimas baigėsi 1998-05-21, tačiau tik 2000-01-05 ieškovė įspėta dėl būtinybės pasirašyti buto nuomos sutartį arba išsikėlimo iš buto. Ištyrusi ir įvertinusi rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei kitus faktinius duomenis byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių dar iki 2000 m. susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) nuomos santykiai. Tačiau ir po to atsakovės gyvenimas ginčo bute buvo toleruojamas, buvo informuojama apie nuomos sutarties sudarymo poreikį, tai patvirtina ieškovės ketinimą toliau faktiškai nuomoti atsakovei gyvenamąją patalpą.

Iš byloje esančių tarp Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kretingos būstas“ 2014‑08-01 sudarytų sutarčių Nr. 641 bei Nr. 642 matyti, kad UAB „Kretingos būstas“ apskaičiuoja ir nuomos mokesčio dalis – kaupiamųjų lėšų, nuolatinės priežiūros ir administravimo išlaidų dydį kiekvienam savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkui atskirai, proporcingai nuomojamų patalpų naudingam plotui. Trečiasis asmuo UAB „Kretingos būstas“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad pretenzijų atsakovei neturi, nes ji savo mokestinius įsipareigojimus vykdė laiku ir skolų neturi. Ieškovės atstovas paaiškino, kad trečiojo asmens surenkamas atsakovės mokamas nuomos mokestis atiduodamas ieškovei. Ieškovė duomenų, kad atsakovė G. Š. turi su gyvenimu ginčo bute susijusių įsiskolinimų ieškovei, nepateikė. Taigi atsakovė moka jai už ginčo gyvenamąją patalpą apskaičiuotus mokesčius, ieškovė šį atsakovės vykdymą priima, faktiškai susiklostę nuomos santykiai yra tapę tęstinio pobūdžio, atsakovė ginčo bute gyvena jau itin ilgą laiką, butą laiko savo faktiniu gyvenamuoju būstu, remontuoja. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad šiuo metu ginčo gyvenamosios patalpos yra nebe socialinis būstas, o savivaldybės gyvenamosios patalpos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, tokių asmenų aprūpinimas gyvenamuoju plotu yra viena iš savivaldybės funkcijų. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek ieškovės atstovui teismo posėdžio metu duodant paaiškinimus, nenurodyta kliūčių, dėl kurių nuomos sutarties sudarymas su atsakove, atsižvelgiant į šios finansinę padėtį, dėl ginčo patalpų iš esmės būtų objektyviai negalimas, t. y. neginčijama, kad atsakovė galėjo ir gali būti šio gyvenamojo būsto nuomos santykių subjektas.

Pažymėtina, kad iškeldinimas reiškia teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, todėl CK 6.612 str., reglamentuojantis iškeldinimą iš neteisėtai užimtų patalpų, turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su žmogaus teises (konkrečiai – teisę į būsto neliečiamybę) įtvirtinančiomis tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant šiuo atveju nustatytų faktinių aplinkybių visumai, kai iš esmės atsakovei administraciniais aktais buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi ginčo patalpose, nors šalių santykiai ir nebuvo reglamentuoti sudarant rašytinę konkretaus būsto nuomos sutartį, tačiau buvo išspręsti su gyvenamąją patalpa susijusių mokesčių mokėjimo klausimai ir dėl jų sudaryta sutartis, apimanti ir nuomos mokestį, bei faktiškai susiklostė būsto nuomos teisiniai santykiai, kurie yra tapę tęstinio pobūdžio ir iš esmės neginčijama, jog jie gali būti tęsiami, CK 6.612 str. nuostatos taikymas ir atsakovės, kaip faktinės nuomininkės, vertinimas kaip savavališkai užėmusios gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlusios į ją be nuomos sutarties, bei iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, neatsižvelgiant į gyvenamosios patalpos suteikimo aplinkybes, būtų neproporcinga atsakovės teisės į būstą apribojimo priemonė, lyginant su formalia ieškovės teise turėti raštu sudarytą ginčo būsto nuomos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju faktinėms aplinkybėms yra pagrindas taikyti CK 6.612 str. nuostatas dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.