Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-9-363/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-19
Bylos Nr.
II-9-363/2017
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00087-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pareiškėjas
G. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-9-363/2017
Proceso Nr. 4-33-3-00087-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.6
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 19 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,dalyvaujant pareiškėjui G. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovui Vaidui Kurmiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. skundą dėl 2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-92406268-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 14 d. G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. vasario 14 d., apie 7 val. 48 min., Plungės r. sav., kelio Šiauliai-Palanga, 82,00 km, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 109), lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.

2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 78ANN-92406268-17 G. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 200 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

2017 m. balandžio 18 d. Plungės rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo G. P. skundas dėl 2017 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį G. P. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis įvykdė minėtą nusižengimą. Pareiškėjui prašant susipažinti su bylos medžiaga, jam buvo nurodyta, kad byloje yra tik protokolas ir vaizdo įrašas. Iš vaizdo medžiagos matyti tik pareigūnas stabdantis pareiškėjo vairuojamą automobilį, tačiau nėra matyti nei lenkimo pradžios nei pabaigos, nei atstumų iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“. Policijos pareigūnai nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio normų, nes į bylą įrodymų neteikė. Be to pareiškėją sustabdęs policijos pareigūnas paaiškino, jog ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zona yra 150 m iki kelio ženklo. Pareiškėjas sankryžą privažiavo jau po lenkimo manevro. Pareiškėjas nurodė, jog net jei ir būtų lenkimo manevrą pabaigęs kelio „Šalutinis kelias iš dešinės“ veikimo zonoje, atsakomybė jam neturėtų būti taikoma, nes svarbus momentas yra lenkimo manevro pradžia, o pabaigti pareiškėjas galėjo ir minėto kelio ženklo veikimo zonoje.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su G. P. skundu nesutinka, kadangi G. P. lenkimo manevrą pradėjo esant horizontaliajam kelio ženklinimui „Artėjimo linija“ ir manevrą baiginėjo sankryžoje. Anksčiau G. P. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 8 kartus, nors jos nebegalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja G. P.. Prašo vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu palikti nutarimą nepakeistą ir G. P. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. P. papildomai paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą „Pagrindinio ir šalutinio kelio susikirtimas“, iki ženklo buvo likęs pakankamai didelis atstumas ir kelio horizontalus ženklinimas leido atlikti tą manevrą. Buvo lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė, kuri užstojo kelio ženklą, kurio laiku nepamatė, bet pagal horizontalųjį kelio ženklinimą tą manevrą galėjo pradėti ir pabaigti. Manevras buvo baigtas laiku, keletą metrų už ar prieš ženklą, o pareigūnai jį sustabdė toje pačioje sankryžoje, kurioje jie jį (pareiškėją) kaltina neva lenkusį kitą transporto priemonę. Be to, pareigūnas buvęs automobilyje, kuris net nematė įvykio, pareiškė, kad kelio ženklo galiojimas prasideda prieš ženklą ir prieš pamatydamas kelio ženklą, turėjo numanyti, kad daro pažeidimą. Prašo panaikinti nutarimą, nes visiškai nesutinka su tuo kas buvo surašyta protokole ir kas buvo teigta pareigūnų. Jis stengiasi elgtis atsakingai, pradėjo lenkti leidžiamoje vietoje, nesiginčija - gal keletą metrų užvažiavo už ženklo ir grįžo į savo pusę, bet tai priklauso nuo aplinkybių ir tai yra nedraudžiama pagal Kelių eismo taisykles. Taip pat nesutinka, kad pervažiavo ištisinę liniją ar baigė manevrą, nes tai neatitinka realios situacijos.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato atstovas parodė, jog byloje buvo nustatyti duomenys, kad vasario 14 d. 7:48 val. pareigūnas Martynas Beržonskas užfiksavo, jog automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Šiaulių pusės, t. y. kelyje Šiauliai-Palanga 82 kelio kilometre, lenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Konstatuotina, kad lenkimo manevras, kaip ir kalba pats atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo pradėtas esant artėjimo linijai, o manevras buvo baigtas sankryžoje. Minėtos aplinkybės nebuvo ginčijamos, bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas ar policijos pareigūnai turi asmeninių priežasčių apšmeižti ar kaltinti, asmuo nenurodė tokių priežasčių, pareigūnų patirtis ir eismo priežiūroje yra ilga, dirba daug metų. Asmens paaiškinimai suprantami, kaip siekis išvengti atsakomybės, nes ir bauda nemaža, taip pat taikytinas laikinas teisės vairuoti atėmimas nemažam laikui. Asmuo turi įsitikinti, kad vairuoja saugiai, turi būti atidus, rūpestingas ir nepažeisti Kelių eismo taisyklių. Buvo įvertinta priimant sprendimą, kad asmuo nepripažįsta pažeidimo padarymo, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam buvo paskirta artima vidurkiui administracinė nuobauda su specialiosios tesiės-vairuoti transporto priemones atėmimu. Mano, kad šis nutarimas yra priimtas pagrįstas ir nekeistinas, teismo prašytų palikti jį galioti ir nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. P. ginčija Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. kovo 28 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nesurinkus pakankamų jo kaltę patvirtinančių duomenų, taip pat nurodė, kad lenkimo manevrą pradėjo esant punktyriniam kelio horizontaliajam ženklinimui, o grįžo į savo eismo juostą būdamas kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonoje ar prieš jį, o tokiu atveju atsakomybė pareiškėjo atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad sutikti su G. P. argumentais nėra pagrindo.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. kovo 28 d. nutarimu konstatuota, kad G. P. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta administracinio nusižengimo protokole) kelio Šiauliai-Palanga, 82,00 km jis lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.

ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Pareiškėjas G. P. teigė, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimų, nes lenkimo manevrą baigė iki sankryžos. Administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno M. Beržonsko tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad G. P., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, o lenkimo manevrą baiginėjo sankryžoje, t. y. dešinės pusės automobilio ratams tik įvažiavus į pareiškėjo važiuojamos krypties eismo juostą. Be to, kelio ženklinimo linija Nr. 1.6 „Artėjimo linija“, taip pat įspėja vairuotoją apie artėjimą prie ištisinės linijos. Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais parodymais. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėjas, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuoto ir pažeidėjo anksčiau nepažinojusio pareigūno, atlikusio jam pavestas eismo priežiūros funkcijas parodymais užfiksuotais tarnybiniame pranešime, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.

Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad iki sankryžos jis jau buvo savo eismo juostoje paneigia ir vaizdo įrašas iš kurio, nors ir pats lenkimo manevras nematomas, tačiau matyti, jog G. P. vairuojamas automobilis “Toyota Avensis”, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja kiek toliau nuo dešinės važiuojamosios dalies krašto. G. P. nurodė, kad šis vaizdo įrašas yra neinformatyvus, nes aiškiai nesimato, nei lenkimo pradžios ir pabaigos, nei atstumo iki ženklo “Šalutinis kelias iš dešinės”. Nors su tuo būtų galima iš dalies sutikti, jeigu G. P. kaltė būtų grindžiama vien tik šiuo vaizdo įrašu, tačiau nagrinėjamu atveju šis vaizdo įrašas nėra vienintelis nusižengimo įrodymas.

Pareiškėjas G. P. taip pat nurodė, kad kelio ženklo Nr. 109 nepastebėjo, kadangi jį užstojo lenkiamas sunkiasvoris automobilis, tačiau pažymėtina, jog tiek ir pats pažeidėjas tiek ir policijos pareigūnas nurodė, kad lenkimo manevrą G. P. pradėjo esant horizontaliajam kelio ženklinimui “Artėjimo linija”, kuri įspėja vairuotoją apie artėjimą prie ištisinės linijos, tokiu atveju G. P. privalėjo vadovautis kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. nekirsti ištisinės linijos 1.1 (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta), kurią kirsti draudžiama bet kokiu atveju, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, o apie tai, kad jis artėjo prie ištisinės ženklinimo linijos, turėjo spręsti pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 punkte nurodytą artėjimo liniją (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), kuri įspėja apie abipusį arba vienpusį lenkimo, arba persirikiavimo ribojimą ir yra ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-82, 47, 70 punktai). Atidus vairuotojas, negali nepastebėti, kad artėja prie ištisinės linijos ir kelio ženklo Nr. 109, kuriuo pažymėtame kelyje sankryžoje lenkti draudžiama. Be to, kaip teisingai savo tarnybiniame pranešime pažymėjo policijos pareigūnas, vairuotojas, prieš pradėdamas lenkti kitą transporto priemonę privalo įsitikinti ar tai daryti yra saugu, ar kelio ženklai ir kelio ženklinimas leidžia tai daryti ir ar vairuotojas spės grįžti į savo eismo juostą. Tai, kad kelias buvo paženklintas siaura ištisine linija 1.1, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas „2017 04 26 sankryža važiuojant nuo Palangos link Šiauliu“, iš kurio matyti, kad kelias buvo pažymėtas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.6 punkte nurodytu kelio horizontaliuoju ženklinimu „artėjimo liniją“ (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), už kurios – „siaura ištisine linija“ 1.1 (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta).

G. P. skunde taip pat teigė, kad byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti, tačiau vis tik pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti G. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, į tai, kad pažeidimo pavojingumas nėra toks didelis, nesukėlęs neigiamų pasekmių, pažeidėjo asmenybę, t. y. tai, jog G. P. administracine tvarka už panašaus pobūdžio ar kitus itin šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, tai, kad jo atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti G. P. skiriant minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą kartu su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam šio straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vaido Kurmio 2017 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 78ANN-92406268-17 ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą G. P. paskirti administracinę nuobaudą – 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Kompaktines plokšteles 2 vnt. su vaizdo įrašais – nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė