Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos teikimą dėl Rusijos Federacijos piliečiui E. Č. gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Gautas Rusijos Federacijos piliečio E. Č. gimusio (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame Užsienietis nurodo, kad su teikimu sutinka, taip pat sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2024 m. balandžio 14 d. Užsienietis VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Panemunės mstl. ribose pėsčiomis per geležinkelio tiltą iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo Užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

4.2. 2024 m. balandžio 15 d. Užsienietis, būdamas sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui buvo atlikti pirminiai veiksmai susiję su prieglobsčio prašymu ir Migracijos departamento (toliau – Migracijos departamentas) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Užsieniečio prašymas buvo pradėtas nagrinėti. Tačiau tą pačią diena Užsienietis pateikė prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymą ir išreiškė norą sugrįžti atgal į kilmės šalį. Migracijos departamentas atsižvelgęs į Užsieniečio prašymą priėmė sprendimą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

4.3. 2024 m. balandžio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 str. 1 d. – 30 parų arešto bausme.

4.4. 2024 m. gegužės 3 d. Užsienietis Migracijos departamentui pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas.

4.5. 2024 m. gegužės 15 d. Užsienietis atlikęs bausmę buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo.

4.6. 2024 m., gegužės 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė- apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024-08-15.

4.7. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė- apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024-11-16.

4.8. 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė- apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-02-15.

4.9. 2025 m. sausio 30 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė- apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-05-15.

4.10. 2025 m. gegužės 7 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė- apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025-08-15.

4.11. 2025 m. gegužės 11 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 25S111350, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę bei uždrausti asmeniui atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tuo pagrindu įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui.

4.12. 2025 m. liepos 3 d. Regionų administracinis teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas dar nėra išnagrinėtas.

5. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

4. Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Be to, Užsienietė įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

5. Įvertinus visumą byloje esančių aplinkybių: Užsienietis į Lietuvos Respublika atvyko neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų kurie jam leistų atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje; prieglobsčio prašymą pateikė sulaikymo metu, jo prieglobsčio nagrinėjimas buvo pradėtas, tačiau vėliau Užsienietis atsisakė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Būdamas jau nuteistas Užsienietis pateikė pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir nuo to momento jis įgavo prieglobsčio prašytojo statusą. Prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas, priimtas neigiamas sprendimas užsieniečio atžvilgiu, sprendimas yra apskųstas ir neišnagrinėtas. Taip pat Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis su savimi turi asmens pasą, nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Minėtas Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šiais atvejais: 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, bei įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti arba išvykti iš Lietuvos Respublikos.

6. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs jam paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepateikta, bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti Užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

7. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas Užsieniečiui yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl vertinama, kad yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą iki 2025 m. lapkričio 15 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi, 117 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Pratęsti Rusijos Federacijos piliečiui E. Č. gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų - 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. lapkričio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.