Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. prašymą dėl nuosprendžiu priteistos žalos išdėstymo dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už atskirtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant – prie didesnės (70 MGL) baudos pridėta dalis baudos, paskirtos už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas pilna apimtimi ir iš K. B. civilinio ieškinio naudai priteista 43 417,80 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 17 d. gautas K. B. prašymas dėl valstybės naudai priteistos 43 417,80 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis, įpareigojant jį mokėti po 400 Eur kas mėnesį iki pilnai bus atlyginta žala. Prašyme nurodoma, jog neturi jokios galimybės iš karto sumokėti valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga. Gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 800 eurų. Šiuo metu ieško papildomo darbo, kad galėtų išgyventi ir dengti žalą, sumokėti baudą ir delspinigius. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Kas mėnesį turi mokėti už gyvenamojo ploto komunalines išlaidas, patarnavimus, pirkti maistą, kitus būtinus dalykus pragyvenimui. Gyvena santuokoje, tačiau jų šeimos gaunamos pajamos nesiekia nei 2000 eurų per mėnesį. Nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, kuriame gyvena su šeima, yra įkeistas bankui, nes turtas įgytas už paimtą banko paskolą. Taigi papildomai turi prievolę grąžinti banko suteiktą paskolą. Be to, nurodoma, jog 2021 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo yra priteista A. P. 20446,59 Eur žalos atlyginimo bei kitų išlaidų, kurie šiuo metu išieškomi priverstine tvarka ir kas mėnesį moka antstolių kontoroje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 bei 362 straipsnių nuostatos reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą bei su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio matyti, kad K. B. paskirtos galutinės 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudos sumokėjimui nustatytas 2 metų terminas. Taip pat minėtu nuosprendžiu Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas pilna apimtimi ir valstybės naudai iš K. B. priteista 43 417,80 Eur padarytai žalai atlyginti. Priteistai 43 417,80 Eur sumai sumokėti nuteistasis prašo išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 400 Eur, nes dėl finansinės padėties jos sumokėti greičiau neturi galimybės.

Teismas atkreipia dėmesį, jog BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismų praktikoje pažymima, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

Nagrinėjamu atveju šios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu civiliniu ieškiniu priteistinos sumos išdėstymo prašymas nebuvo pateiktas ir toks klausimas nebuvo nagrinėjamas bei teismas dėl to nuosprendyje nepasisakė. Nuteistasis prašymą dėl priteistos žalos išdėstymo dalimis pateikė jau įsiteisėjus nuosprendžiui. Be to, iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad minėtos sumos išieškojimui 2024 m. rugsėjo 16 d. jau yra išduotas vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, K. B., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteisto civilinio ieškinio dėl padarytos žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu ir kreditoriumi jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, K. B. prašymas dėl valstybės naudai priteistos 43 417,80 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis netenkintinas. Pastebėtina, kad analogišką praktiką nagrinėtinu klausimu formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (2023-01-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-93-626/2023).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. B. prašymo dėl valstybės naudai priteistos 43 417,80 Eur padarytos žalos išdėstymo dalimis netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.