- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- AN2-124-993/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- V. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovo advokato S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir skirti 2 200 Eur nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovui V. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, kad V. R. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o šios pareigos laiku neįvykdęs pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Už šį administracinį nusižengimą, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, V. R. teismas skyrė 500 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybės patraukto asmens V. R. atstovas advokatas S. A., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. R. atžvilgiu nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismas pateikė šabloninius argumentus, kurie neatitinka realios faktinės situacijos. V. R. pažymi, kad bendrovėje nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2021 metų lapkričio mėnesio dirbo tik vienas darbuotojas – bendrovės vadovas, jis. 2021 metų lapkričio mėnesį buvo įdarbintas dar vienas papildomas darbuotojas, kuris iniciavus bankroto procesą, buvo atleistas kartu su bendrovės vadovu. Bendrovės darbuotojai nebuvo atleidžiami, o 2022 m. rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu buvo nutrauktas socialinis draudimas. Darbuotojų skaičius iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad visi darbuotojai buvo atleisti ir tai rodė blogėjančią finansinę padėtį. Taip pat teismas konstatavo, kad V. R. savo veiksmais – nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino bendrovės skolą VMI. Bendrovės skola VMI nedidėjo dėl žemiau nurodytų priežasčių. (duomenys neskelbtini), nustojus mokėti už paslaugas bendrovei, neteikė jiems šildymo paslaugų, todėl jokios sąskaitos už suteikiamas paslaugas nebuvo išrašomos, todėl nebuvo jokio pagrindo mokėti mokesčius VMI už suteiktas paslaugas. Šios aplinkybės paneigia tiek VMI argumentus dėl didėjusios skolos, tiek teismo išvadą, kad skola augo ir jis apie tai žinojo.
3.2. 2022 metų pradžioje (duomenys neskelbtini), susidūrus su problemomis, mokėjimai Bendrovei pradėjo vėluoti. Nepaisant to, Bendrovei gaunant kad ir pavėluotai pajamas iš (duomenys neskelbtini), jos buvo nukreipiamos ir mokesčių VMI mokėjimui. V. R. su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartis, kurių pagrindu buvo atliekami periodiniai mokėjimai VMI. Kol (duomenys neskelbtini) sprendė finansinius sunkumus ir mokėjimų Bendrovei negalėjo atlikti, tuo laikotarpiu nebuvo išrašomos jokios sąskaitos. Atitinkamai nebuvo pareigos mokėti pridėtinės vertės mokestį VMI. Todėl skola VMI neaugo, nes tiesiog tam nebuvo jokio pagrindo. Vienintelė skola, kurią Bendrovė turėjo sumokėti VMI, tai buvo skola pagal su VMI sudarytas mokestinės paskolos sutartis. Teismo deklaratyvūs teiginiai dėl darbuotojų atleidimo ir VMI skolos didėjimo negali būti pagrindas V. R. taikyti atsakomybę ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu.
3.3. V. R. veiksmuose nėra kaltės, kuri yra būtina sąlyga taikyti atsakomybę ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu. Bendrovė turėjo du kreditorius - VMI ir (duomenys neskelbtini), kurie abu veikia išimtinai valstybės interesais, kurie buvo tinkamai informuoti apie Bendrovės finansinę situaciją. (duomenys neskelbtini) ieškojo išeičių, kaip išspręsti Bendrovės finansinius sunkumus neskelbiant bankroto, t. y. realizuojant katilinę ar parduodant bendrovės akcijas. Pagal maksimalaus sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini), yra pradėtas priverstinis išieškojimas iš Bendrovės hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai. (duomenys neskelbtini) norėjo išlaikyti veikiančią katilinę ir ją parduoti naujam valdytojui (t. y. parduoti veikiančią katilinę tolimesniam šilumos tiekimui), nes kitu atveju katilinė ilgainiui virs metalo laužu, kurį realizavus Bendrovė patirtų didžiulius finansinius nuostolius.
3.4. V. R. informavo (duomenys neskelbtini), kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos organizuoja planinį Bendrovės katilinės patikrinimą bei nurodė, kad ilgainiui katilinė virs metalo laužu, o bendrovei reikės skelbti bankrotą (V. R. 2024 m. kovo 18 d. atsiliepimo į VMI pareiškimą priedai 8 ir 9). Bendrovė ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, 2021 m. balandžio 9 d. pasirašė sutartinio maksimalaus įkeitimo sutartį (toliau – sutartis) (sutartis pridedama), kuria Bendrovė įkeitė turtinį kompleksą. Bendrovė sutarties pagrindu yra įsipareigojusi (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą, nes įkeitimas taikomas turtui ir gaunamoms lėšoms. Sutarties pagrindu Bendrovės gaunamos lėšos yra areštuotos ir mokėjimus iš jų buvo galima atlikti tik gavus hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) sutikimą. Bendrovė maksimalaus įkeitimo sutarties pagrindu yra įsipareigojusi (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą, nes įkeitimas taikomas turtui ir gaunamoms lėšoms, tačiau įmonės veikla turi būti sistemingai vykdoma. Bendrovė turėjo vienintelį pajamų šaltinį iš savo vykdomos veiklos, t. y. pajamas gaunamos tik už šilumos tiekimą (duomenys neskelbtini). V. R. informavo (duomenys neskelbtini), kad neatnaujinus bendrovės veiklos ar nesuradus akcijų arba katilinės pirkėjo, apeliantas bus priverstas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) ir toliau siekė išlaikyti Bendrovės veiklą ir informavo, kad rastas akcijų pirkėjas.
3.5. Bendrovės bankroto atveju vienintelis bendrovės turtas – katilinė, būtų parduotas kaip metalo laužas ir tokiu atveju nei vieno iš kreditorių (nei VMI, nei (duomenys neskelbtini)) nebūtų patenkinti. Atlikus katilinės vertinimą buvo nustatyta, kad jos vertė yra 853 000,00 Eur (vertinimo ataskaitos santrauka priedas Nr. 3). Rinkos vertė apskaičiuota laikant, kad katilinė veiks, teiks pajamas ir bus naudojama. Jeigu katilinė nebus eksploatuojama, t. y. neteiks šildymo, tai tokiu atveju ji bus parduodama tik kaip metalo laužas, o ne veikiantis įrenginys. Todėl V. R. ir kreditorius (duomenys neskelbtini) ieškojo kitų būdų, kaip išlaikyti bendrovės veiklą ir grąžinti finansinį stabilumą, kad nei vieno iš kreditorių interesai nebūtų pažeisti parduodant katilinę kaip veikiantį objektą, o ne kaip metalo laužą.
3.6. Didžiausiam Bendrovės kreditoriui nepritarus bankroto bylos iškėlimui V. R. negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tokiu savo veiksmu pažeistų kreditoriaus interesus. Minėto kreditoriaus interesas buvo išlaikyti veikiančią katilinę ir ją realizuoti ne bankroto procese. Kadangi tiek bendrovės (duomenys neskelbtini), tiek VMI vienintelis naudos gavėjas yra Lietuvos valstybė, tai vykdant didžiojo kreditoriaus reikalavimus kartu buvo apsaugomi ir VMI teisėti interesai. VMI neprieštaravo (duomenys neskelbtini)“ pozicijai dėl Bendrovės veiklos tęstinumo.
3.7. Dabar VMI pakeitė savo poziciją ir nusprendė, kad vienintelė išeitis yra bankroto bylos iškėlimas, už tokius kreditoriaus nuomonės pasikeitimus apeliantas nėra atsakingas. Jis veikė kreditorių interesais, t. y. teisėtai vykdė kreditoriaus (duomenys neskelbtini), kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 99 % bankroto byloje pareikštų reikalavimų bendros sumos, stengėsi išlaikyti bendrovės veiklą ir užtikrinti, kad pardavimo atveju katilinė būtų parduodama veikianti. Vieno iš kreditorių – VMI, nuomonės dėl bendrovės veiklos tęstinumo pasikeitimas negali būti sąlyga konstatuoti V. R. kaltę. Toks pripažinimas prieštarautų bendriesiems protingumo ir sąžiningumo principais.
3.8. V. R. taikant atsakomybę ANK 120 straipsnio 1 dalies pagrindu nebuvo įvertintas veikos mažareikšmiškumas ir pavojingumas. Iš teismo išvados seka, kad V. R. dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., tačiau kodėl nustatė tokį terminą išsamaus paaiškinimo nepateikė. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 18 d. V. R. tapo Bendrovės vadovu, tai tik tapęs vadovu jis iškart turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Toks vertinimas ir nustatytas terminas yra nelogiškas ir teisiškai bei faktiškai nepagrįstas. Tuo tarpu VMI pareiškime nurodo, kad Bendrovė tapo nemokia nuo 2022 m. birželio 20 d. ir tuomet V. R. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo:
3.9. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų apelianto atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, išimtinai vertino tik jo kaltę pagrindžiančius duomenis, net nepasisakydamas dėl apelianto pateiktų duomenų ir žodinių paaiškinimų. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, keliu lengvinančiu atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
3.10. Iš VMI pareiškime nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kurių pagrindu apeliantą prašoma traukti administracinėn atsakomybėn, neįmanoma nustatyti pažeidimo padarymo laikotarpio, konkrečių jo veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Taikant administracinę atsakomybę svarbu įvertinti, ką konkrečia ANK nuostata siekiama apginti. Šiuo konkrečiu atveju ANK 120 straipsnio 1 dalimi siekiama apsaugoti kreditorių teisėtus interesus, kad bendrovės vadovas nepiktnaudžiautų ir esant prastai finansinei situacijai laiku kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, svarbu nustatyti kreditorių teisių pažeidimą konkrečiu atveju.
Atsiliepimas
4. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. pateikė atsiliepimą į V. R. atstovo advokato S. A. skundą, kuriame prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Tai, kad Bendrovėje nėra darbuotojų (paskutinis darbuotojas buvo atleistas dar 2023 m. rugsėjo 1 d.) yra vienas, tačiau ne vienintelis požymis, rodantis, kad Bendrovėje veikla nevykdoma ir sąlygojantis Bendrovės nemokumą. Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
4.2. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės nemokumas įrodytas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1276-1060/2023, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla. Nutartis nebuvo skundžiama, ji įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 9 d. Kaip minėta, vienas iš požymių (bet ne vienintelis), rodančių, kad Bendrovė nėra gyvybinga, įsiteisėjusioje nutartyje nurodyta tai, kad Bendrovėje neliko darbuotojų. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad „byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė gan ilgą laikotarpį (nuo 2022 m. birželio mėn., t. y. daugiau kaip pusantrų metų) faktiškai negavo jokių pajamų, atsakovės įsiskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams tik didėjo, atsakovė negali vykdyti mokestinių prievolių ir prievolių kitiems kreditoriams, įskaitant ir atsakovės darbuotojams, įmonėje neliko darbuotojų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės gyvybingumą ar ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo pagrindą – atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, ji nėra gyvybinga įmonė, todėl teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas Bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ir reikalingumo įrodinėti faktus, kurie yra nustatyti ir patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantas nesutinka su teiginiu, kad jis, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino Bendrovės skolą VMI. Nurodo, kad Bendrovės skola nedidėjo, nes (duomenys neskelbtini) nustojus mokėti už paslaugas, Bendrovė jai nebeteikė šildymo paslaugų, todėl sąskaitos už suteikiamas paslaugas nebuvo išrašomos, todėl nebuvo jokio pagrindo mokėti pridėtinės vertės mokestį VMI už suteiktas paslaugas. VMI pažymi, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka (deklaruota mokesčių mokėtojo nuo 2022 m. vasario 26 d. – 2023 m. birželio 16 d.) susidarė: Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 32 853,44 Eur (nuo 2022 m. vasario 26 d., pagal pateiktas deklaracijas už 2022 m. sausio, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio rugsėjo mėn.); taip pat buvo skaičiuojami ir šio mokesčio delspinigiai; Pelno mokesčio (toliau – PLN) – 34 274,19 Eur (nuo 2022 m. birželio 16 d., pagal pateiktas deklaracijas už 2021 ir 2022 metus); taip pat buvo skaičiuojami ir nuolat didėjo šio mokesčio delspinigiai; PLN avansas – 24 196,00 Eur (nuo 2022 m. rugsėjo 16 d., pagal pateiktas deklaracijas už 2022 m. III, IV ketv., ir 2023 m. I, II ketv.).
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1276- 1060/2023 (kuria Bendrovei iškelta bankroto byla), konstatuota, kad „atsakovės mokestinė nepriemoka (24 202,00 Eur) ieškovei atsirado 2022 m. vasario 26 d. Nuo 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėtas priverstinis nepriemokos išieškojimas ir iki 2023 m. vasario 21 d. priverstinai išieškota 307,81 Eur. Atsakovė jokių įmokų į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas neatliko.<«...»> 2023 m. vasario 21 d. atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 71 628,36 Eur, o iki 2023 m. rugsėjo 14 d. mokestinė nepriemoka padidėjo iki 95 664,50 Eur. Iš atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad be skolų ieškovei, atsakovė yra skolinga 12-ai kreditorių, tarp jų ir įmonės darbuotojams, o bendra atsakovės skola kreditoriams iš viso sudaro 811 522,39 Eur. Iš viešai skelbiamų internetinio portalo duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad ieškovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsirado 2022 m. birželio 16 d. ir nuo 455,40 Eur padidėjo iki 1 919,96 Eur. 2021 m. lapkričio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2 darbuotojai, o nuo 2022 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialiniu draudimu apdraustų asmenų neliko. Taigi, Bendrovė turėjo nuolatinę ir ilgalaikę mokestinę nepriemoką (ne tik PVM, bet ir PLN, taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai, todėl augo ir bendra mokestinės nepriemokos suma). Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1276-1060/2023 konstatuoti faktai patvirtina, kad mokestinė nepriemoka nuolat didėjo ir paneigia Apelianto teiginį apie tai, kad įsiskolinimas neaugo.
4.5. VMI sutinka su teiginiu, kad Bendrovė su VMI buvo sudariusi tris mokestinės paskolos sutartis: 2022 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau visos mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos VMI sprendimais, nes Bendrovė jų nevykdė.
Šalies argumentai
4.6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jo kaltės dėl ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Teigia, kad Bendrovei priklausanti katilinė buvo įkeista (duomenys neskelbtini), o pastaroji, norėdama išlaikyti veikiančią katilinę ir parduoti ją tolimesniam šilumos tiekimui, nepritarė bankroto bylos Bendrovei iškėlimui. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Apeliantas ieškojo būdų, kaip išspręsti kilusius sunkumus neskelbiant bankroto, t. y. realizuojant katilinę ar parduodant Bendrovės akcijas. VMI nesutinka su aukščiau nurodytais argumentais. Apelianto pridedamas susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) atstovais dėl galimo Bendrovės akcijų pirkėjo ir pan., vyko 2022 metais, t. y. likus maždaug metams iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, jis yra gana abstraktaus pobūdžio. Apeliantas, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) nepritarė bankroto bylos Bendrovei iškėlimui, netinkamai interpretuoja (duomenys neskelbtini) poziciją dėl bankroto bylos Bendrovei kėlimo tikslingumo. Apeliantas, kreipdamasis į (duomenys neskelbtini), svarstė galimybę kelti Bendrovei neteisminę bankroto bylą. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu siųstame laiške teisingai pažymėjo, kad neteisminio bankroto proceso vykdymui yra keliami atitinkami JANĮ 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai, t. y. turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Šiuo metu yra pradėtas katilinės, priklausančios Jūsų įmonei, varžytynių procesas, todėl neteisminio bankroto bylos pradėjimas nėra galimas. Taigi, (duomenys neskelbtini), būdamas Bendrovės kreditoriumi nesutiko su neteisminio bankroto proceso vykdymu, nes nėra tenkinamos visos JANĮ 11 straipsnyje numatytos sąlygos.
4.7. JANĮ 6 straipsnyje išdėstyta, kokių veiksmų privalo imtis juridinio asmens vadovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiu. Įstatymas įtvirtina, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos procedūros buvo atliktos. JANĮ 8 straipsnyje išsamiai numatyti veiksmai, kuriuos turi atlikti juridinio asmens vadovas, inicijuodamas nemokumo procesą. JANĮ nenumatyta, kad juridinio asmens vadovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo gauti kreditorių pritarimą.
4.8. Pagal suformuotą teismų praktiką yra aiškiai pasisakyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo įstatymu nemokumo procesas apibrėžiamas kaip juridinio asmens restruktūrizavimas arba bankroto bylos iškėlimas. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tai alternatyvios sąlygos ir esant bent vienai iš jų juridinis asmuo laikomas nemokiu. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, kad priemonės bendrovės mokumui atkurti tori rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti bendrovės mokumą, atitikti esamą bendrovės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas - realus bendrovės finansinės padėties pagerėjimas.
4.9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Apeliantas ne kartą akcentuoja, jog VMI pozicija dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo keitėsi. VMI nesutinka su šiuo argumentu, nes nepateikiami jokie įrodymai, patvirtinantys, kad VMI būtų prieštaravusi bankroto bylos iškėlimui teisme. VMI 2022 m. liepos 8 d. gavo Bendrovės pranešimą apie Bendrovės nemokumo proceso inicijavimą ir siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos. VMI 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susitarimo dėl pagalbos“ paaiškino, kad negali sudaryti susitarimo dėl pagalbos, pateikdama išsamius tokio sprendimo motyvus. VMI nėra pasisakiusi, kad nepritaria, jog Bendrovei būtų inicijuojama bankroto byla.
4.10. Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kada tiksliai V. R. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas teigia, kad teismas, padarė išvadą, kad V. R. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. Apelianto teigimu, tokia teismo nuostata prieštarauja VMI pareiškime išdėstytai nuostatai, kad Bendrovė nemokia tapo nuo 2022 m. birželio 20 d. ir tik tuomet atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI nesutinka su tokiu teiginiu, nes apeliantas netinkamai lingvistiškai suvokia cituojamą teismo nuostatą. Teismas nurodydamas, kad „V. R. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu....“ akcentavo laikotarpį, kuriuo Bendrovės vadovu buvo apeliantas.
4.11. VMI tiek 2024 m. sausio 4 d. pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. R., tiek papildomuose paaiškinimuose administracinio nusižengimo byloje pažymėjo, kad „vėliausiai, kada V. R. privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. birželio 20 d., t. y. VMI 2022 m. birželio 20 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Atitinkamai V. R. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“. Taip pat aukščiau minėtuose dokumentuose nurodyta, kad „2023-09-15 VMI parengė pareiškimą, kuriuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė V. R. vykdomą trunkamą pažeidimą.“ Teismo Nutarime yra aiškiai įvardyta, kada VMI priėmė pirmąjį nurodymą nurašyti 24 202,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (t. y. 2022 m. birželio 20 d.) (kaip, beje, ir vėlesnius nurodymus ir sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo), ir konstatuota, kad „Gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. R. jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“. Taigi, pareiga imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, susijusių su nemokumo Bendrovei proceso inicijavimu, atsirado 2022 m. birželio 20 d. Jokio prieštaravimo dėl to nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovo advokato S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
6. ANK 120 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur (ANK 120 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021, Nr. 2AT-36-495/2023). Šios nuostatos išaiškintos ir teismų praktikoje civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020, 3K-3-130/2011). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žaloą, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
8. Nagrinėjamu atveju, VMI kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo Bendrovės vadovui V. R.. VMI pareiškime nurodoma, kad V. R. Bendrovės vadovu buvo nuo 2016 m. lapkričio 18 d. VMI iniciatyva Bendrovei 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 9 d. VMI duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 107 767,43 Eur, iš jų: pridėtinės vertės mokestis – 32 853,44 Eur; delspinigiai – 1 754,54 Eur; pelno mokestis – 34 274,19 Eur; delspinigiai – 3 109,26 Eur; mokesčio avansas – 35 776,00 Eur. 2023 m. rugsėjo 14 d. VMI teikiant Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 95 664,50 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, VMI nuo 2022 m. birželio mėnesio vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 1) 2022 m. birželio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 24 202,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2022 m. liepos 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 195,70 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 3) 2022 m. rugpjūčio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 888,46 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) 2022 m. rugpjūčio 19 d. priimtas sprendimas išieškoti 24 417,93 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 5) 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 227,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 6) 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 335,42 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 7) 2022 m. rugsėjo 22 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 051,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 8) 2022 m. rugsėjo 29 d. priimtas nurodymas nurašyti 251,84 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 9) 2022 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas išieškoti 8 215,26 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 10) 2022 m. spalio 24 d. priminimas dėl išieškotinos 64 521,33 Eur sumos; 11) 2022 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 31 988,12 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 12) 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas nurodymas nurašyti 1 022,14 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 13) 2022 m. gruodžio 1 d. priimtas nurodymas nurašyti 229,52 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 14) 2022 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti 782,68 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 15) 2023 m. sausio 5 d. priimtas nurodymas nurašyti 37 544,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 16) 2023 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 402,87 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 17) 2023 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 302,52 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 18) 2023 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,68 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 19) 2023 m. kovo 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 6 189,99 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 20) 2023 m. balandžio 6 d. priimtas nurodymas nurašyti 28,96 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 21) 2023 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti 6 347,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 22) 2023 m. balandžio 20 d. priimtas nurodymas nurašyti 53,12 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 23) 2023 m. gegužės 31 d. priimtas nurodymas nurašyti 108,55 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 24) 2023 m. birželio 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 17 108,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 25) 2023 m. liepos 3 d. priimtas nurodymas nurašyti 74,40 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 26) 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas išieškoti 17 665,25 Eur mokestinę nepriemoką iš turto.
9. Taigi, įvertinus tai, kad V. R. buvo Bendrovės vadovas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. Jis vėliausiai 2022 m. birželio 20 d. VMI priėmus nurodymą nurašyti 24 202 Eur, sužinojo, kad Bendrovė nesumoka mokesčių. Gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau Bendrovės vadovas to nedarė, tai rodo, kad veikė tyčia. Jam neabejotinai buvo žinoma, kad skola augo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini), kuri buvo vienintelis Bendrovės pajamų šaltinis nevykdė mokėjimų ir tai V. R. buvo žinoma.
10. Apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai, kad Bendrovės abu kreditoriai veikiantys išimtinai valstybės interesais buvo tinkamai informuoti apie Bendrovės finansinę situaciją, nepanaikina bendrovės vadovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent vadovui tenka pareiga kreiptis į teismą. Apelianto skunde nurodomi teiginiai ir pridedami dokumentai nepatvirtina, kad kreditoriai nesutiko su bankroto bylos iškėlimu Bendrovei. Aplinkybė, kad Bendrovė su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis (kaip nurodo VMI 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. sutartys), taip pat nepaneigia Bendrovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto ir nepatvirtina, kad įmonė buvo moki, o jos finansinė padėtis stabili, sudaranti pagrindą nesikreipti dėl bankroto. Kaip pažymi VMI, visos mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos VMI sprendimais, nes Bendrovė jų nevykdė. Duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus, kad V. R. su VMI sudarytas mokestinių paskolų sutartis vykdė, t. y. kaip teigia apeliaciniame skunde, jog buvo atliekami periodiniai mokėjimai, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad VMI ar kita kreditorė sutiko dėl bankroto bylos nekėlimo ar tam nepritarė. Be to, įvertinus teisinį reglamentavimą, t. y. JANĮ, matyti, jog jame nenumatyta, kad juridinio asmens vadovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi/privalo gauti kreditorių pritarimą ar sutikimą. Skunde pateikiamas subjektyvus dokumentų vertinimas niekuo nepagrįstas. Nustatyta, kad finansinė Bendrovės padėtis vadovui buvo žinoma ir Bendrovės skola didėjo.
11. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Bendrovės nemokumas įrodytas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1276-1060/2023, kuri yra įsiteisėjusi ir joje nustatyti faktai nekvestionuojami. Apelianto teigimu apylinkės teismas neteisingai pažymėjo, kad darbuotojai buvo atleisti ir tai rodė blogėjančią finansinę padėtį. Būtent minėtoje 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodyta tai, kad Bendrovėje neliko darbuotojų, konstatuota, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė gan ilgą laikotarpį (nuo 2022 m. birželio mėn., t. y. daugiau kaip pusantrų metų) faktiškai negavo jokių pajamų, atsakovės įsiskolinimas valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetams tik didėjo, atsakovė negali vykdyti mokestinių prievolių ir prievolių kitiems kreditoriams, įskaitant ir atsakovės darbuotojams, įmonėje neliko darbuotojų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių įmonės gyvybingumą ar ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Apygardos teismas pažymi, kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės rodė blogėjančią finansinę padėtį ir Bendrovės vadovas tai suprato, tačiau realių veiksmų nesiėmė.
12. Apelianto teigimu Bendrovės skola VMI nedidėjo, nes (duomenys neskelbtini) nustojus mokėti už paslaugas bendrovei, Bendrovė neteikė jiems šildymo paslaugų, sąskaitos už suteikiamas paslaugas nebuvo išrašomos, todėl nebuvo jokio pagrindo mokėti mokesčius VMI už suteiktas paslaugas. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Minėtoje įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatuota, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka (24 202,00 Eur) ieškovei atsirado 2022 m. vasario 26 d. Nuo 2022 m. birželio 20 d. buvo pradėtas priverstinis nepriemokos išieškojimas ir iki 2023 m. vasario 21 d. priverstinai išieškota 307,81 Eur. Bendrovė jokių įmokų į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas neatliko, sudarytos trys mokestinių paskolų sutartys buvo nutrauktos VMI sprendimais, nes atsakovė jų nevykdė. 2023 m. vasario 21 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 71 628,36 Eur, o iki 2023 m. rugsėjo 14 d. mokestinė nepriemoka padidėjo iki 95 664,50 Eur. Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties matyti, kad patvirtintas kreditorių sąrašas, kuriame 13 kreditorių. Apygardos teismo vertinimu, šioje nutartyje konstatuoti faktai patvirtina, kad mokestinė nepriemoka nuolat didėjo. Be to ir VMI savo atsiliepime, kartu su paaiškinimais nurodo, kad Bendrovė turėjo nuolatinę ir ilgalaikę mokestinę nepriemoką (ne tik PVM, bet ir PLN, taip pat buvo skaičiuojami delspinigiai, todėl augo ir bendra mokestinės nepriemokos suma).
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra aiškus nusižengimo padarymo laikotarpis. Iš aptartų motyvų ir argumentų seka, kad nusižengimo padarymo laikotarpis yra nuo 2022 m. birželio 20 d., kai VMI priėmė sprendimą nurašyti mokestinę nepriemoką, o pabaiga 2023 m. rugsėjo 15 d., kai VMI nutraukė nusižengimo darymą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apylinkės teismas, nurodydamas laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., konstatavo tik V. R. vadovavimo Bendrovei laikotarpį, o ne pažeidimo padarymo laikotarpį.
14. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ir (ar) nedidelio pavojingumo. Nors byloje pateikiamas susirašinėjimas su Bendrovės pagrindiniais kreditoriais, tačiau juos įvertinus nenustatyta, kad Bendrovės vadovas dėjo realias pastangas atkurti Bendrovės mokumą. Kaip jau buvo minėta, net ir sudarius sutartis su VMI, jos buvo nutrauktos, nes Bendrovė mokėjimų pagal sutartis neatliko. Taigi, vien susirašinėjimas su Kreditoriais nepatvirtina realių veiksmų ir nemažina nusižengimo pavojingumo. Apylinkės teismas, įvertinęs nusižengimo aplinkybes, ekonominę ir verslo logiką ir etiką, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo principais skyrė mažesnę baudą nei nustatyta minimali. Paskirta nuobauda nėra per griežta, todėl apygardos teismas neturi pagrindo ją dar labiau mažinti.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovo advokato S. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.