Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1. 1992-01-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

2. 1994-09-08 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, bausmė sumažinta 1/3;

3. 1995-01-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1994-09-08 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį, paskirta galutinė bausmė 2 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

4. 1996-07-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, dalinai prijungta neatlikta bausmė pagal 1995-01-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2001-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėn. su turto už 200 Lt konfiskavimu;

6. 2001-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu;

7. 2001-10-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-09-12 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu už 500 Lt. 2003-07-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK į 2000 m. BK, galutinė bausmė - 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo, panaikintas turto konfiskavimas;

8. 2004-09-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

9. 2006-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2004-09-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 2 metai 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2008-09-19;

10. 2008-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų, bausmę atlikęs 2009-04-24;

11. 2009-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2010-04-22 išbrauktas iš įskaitos Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos;

12. 2009-12-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. 2010-03-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 2009-10-12 ir 2009-12-09 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta 1 m. laisvės atėmimo. 2010-10-06 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

13. 2011-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

14. 2011-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

15. 2011-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2011-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. 2011-11-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 2011-08-26 ir 2011-05-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo, 2015-03-06 bausmę atlikęs;

16. 2018-03-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį ir paskirta 24 MGL (1200 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 MGL dydžio (800 Eur) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. T. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, tai yra:

A. T. laikotarpiu nuo 2019-08-10, laikotarpyje nuo 10.00 val. iki 11.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančio baro (duomenys neskelbtini) teritorijoje radęs pamestą moterišką piniginę išėmė iš jos 10 eurų grynųjų pinigų bei S. D. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ kortelę bei lapelį su PIN kodu ir laikė šią banko kortelę prie savęs iki 2019-08-10, 12:35 val., po ko kortelę išmetė. Tokiu būdu A. T. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, kaltinamasis A. T. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra:

A. T. 2019-08-10, 12.24.23 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Nordea“ priklausančiame bankomate, įdėjo S. D. vardu AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą, suvedė PIN kodą, patikrino sąskaitos likutį bei nuėmė nuo sąskaitos 50,00 eurų.

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 12.25.16 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Nordea“ priklausančiame bankomate, įdėjo S. D. vardu AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą, suvedė PIN kodą ir nuėmė nuo sąskaitos 10 eurų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 12.26.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Nordea“ priklausančiame bankomate, įdėjo S. D. vardu AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomatą, suvedė PIN kodą, tačiau pinigų nenuėmė, pamatęs, jog sąskaitoje yra mažas likutis.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, t.y. 2019-08-10, apie 12.35.38 val., Klaipėdoje, parduotuvėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas S. D. vardu AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už prekes sumokėdamas kortele 4,30 Eur.

Tokiu būdu A. T. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino, parodė, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini), būdelėje, joje gyventi jam leido baro (duomenys neskelbtini) savininkas. Už tai, kad jam ten leido gyventi, jis prižiūrėdavo baro lauko teritoriją, dirbdavo lauko darbus. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad banko kortelę panaudojo 2019-08-10, tai būtent tą pačią dieną, apie 10.00-11.00 val., jis tvarkydamas lauko teritoriją, (duomenys neskelbtini), tarp suoliukų, kur sėdėdavo baro klientai arba pertraukų metu darbuotojai, rado raudonos spalvos moterišką piniginę. Kuomet rado piniginę lauko teritorijoje, jis buvo vienas. Atidaręs piniginę pamatė joje 10 eurų kupiūrą, banko kortelę bei lapelį, kuriame buvo užrašyti 4 skaičiai, suprato, kad tai yra PIN kodas, dar buvo įvairių pirkimo čekių. Piniginę uždarė ir įsidėjo pas save į kišenę, toliau tvarkė lauko teritoriją. Piniginę įsidėjo su tikslu, kad pinigus pasisavins, nekilo mintis nunešti į barą ir paklausti gal kas pametė, nes jam trūko pinigų, todėl nusprendė juos pasisavinti. Baigęs darbus, apie 12.00 val., jis vienas nuėjo prie Senojo turgaus, nes žinojo, kad ten yra bankomatas. Eidamas prie bankomato iš piniginės išsiėmė banko kortelę, PIN kodą ir grynuosius 10 eurų, o piniginę išmetė į krūmus, tikslios vietos nežino. Bankomate įdėjo kortelę iš piniginės ir suvedė PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapelio, PIN kodas buvo teisingas, patikrino kiek kortelėje yra pinigų, kiek pamena buvo 65 eurai, todėl pasirinko paslaugą išgryninti 50 eurų. Pinigus bankomatas jam išdavė. Kadangi nemokėjo naudotis bankomatu, t.y. ranka įvesti reikiamos sumos, ištraukė kortelę ir vėl atliko tą patį veiksmą, t. y. įdėjo kortelę, suvedė PIN kodą ir išgrynino dar 10 eurų. Po to, patikrino likutį ir, pamatęs, kad liko maža suma, kortelę ištraukė ir pasiėmė su savimi. Kadangi žinojo, kad kortelėje yra pinigų, nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir joje nusipirko cigarečių, už kurias sumokėjo 4,30 eurų, mokėdamas kišo kortelę į skaitytuvą ir suvedė PIN kodą. Kadangi buvo neblaivus, jis neskaitė kas buvo parašyta ant banko kortelės, t.y. nežinojo kam ji priklauso. Atsiskaitęs parduotuvėje, kortelę su PIN kodu išmetė į šiukšlių dėžę turguje. Tik dabar sužinojo, kad piniginė ir kortelė priklausė S. D.. Ją žino, kadangi vasarą ji dirbo (duomenys neskelbtini) bare. Apie tai, kad jis buvo radęs piniginę ir banko kortelę, iš kurios išgrynino pinigus, niekas nežinojo, jis niekam nepasakojo, apie tai jo sugyventinė R. L. taip pat nežinojo. Pinigus, kuriuos išgrynino, jis išleido alkoholiui. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio, jam gėda. Padarytą žalą jis S. D. atlygino, jos atsiprašė, nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio. Yra nedirbantis, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam arešto bausmę. Taip pat jis supranta, kad baudas, kurios jam buvo paskirtos ankstesnėse teismo nutartyse, privalės sumokėti, t.y. suvokia, kad areštas jam skiriamas tik dėl įtarime nurodytų veikų, o paskirta bauda neišnyks atlikus arešto bausmę (1 t., b.l. 130-131, 139).

Nukentėjusioji S. D.parodė, kad savaitgaliais dirba užkandinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos pamaina prasideda 17.00 val., 19.00 val. arba 21.00 val., savaitgaliais dirba iki 06.00 val. ryto. Kai dingo jos piniginė, tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2019-08-09 arba 2019-08-10. Savo piniginę rankinėje matė prieš ateinant į darbo vietą, darbo metu netikrino, ar piniginė yra rankinėje, jos pasigedo tik baigusi darbą, tai yra ryte apie 06.00 val., tikslios dienos, kaip minėjo, nežino. Jos rankinė pamainos metu buvo pakabinta ant kabyklos, patalpoje, kurioje gali vaikščioti tik kolektyvas. Patalpos turi išėjimo duris, jos buvo atviros, tai reiškia, kad užeiti galėjo bet kas. Pamena, kad baigus pamainą dar sėdėjo su kolegomis, buvo ir A. su savo drauge R., pavardžių nežino, jie yra lauko darbuotojai. Ar piniginę paėmė A. su R., ji nematė. Piniginės pasigedo važiuodama autobusu. Piniginę su savimi nešiojasi retai, bet tuo metu joje buvo grynųjų pinigų, kiek tiksliai, nepamena, apie 20-30 eurų, banko ,,Swedbank“ kortelė, ar piniginėje buvo jos PIN kodas, ji nežino. Pinigai, kurie buvo piniginėje ir banko kortelėje yra jos asmeniniai, todėl ir turtinė žala padaryta jai. Kad A. pasinaudojo jos banko kortele, ji sužinojo tik iš banko nuotraukų, iki tol manė, kad piniginę yra pametusi, todėl užblokavo kortelę ir į policiją nesikreipė. Į policiją kreipėsi su mama tik po to, kai paaiškėjo, kad pinigai iš banko kortelės yra išgryninti. Iki 2019-10-29 A. dirba lauko darbus prie (duomenys neskelbtini) ir jie bendrauja draugiškai, jeigu jis grąžintų pinigus ir atlygintų žalą dėl piniginės, ji pretenzijų neturėtų (1t., b.l. 54-55).

Liudytoja J. D.parodė, kad 2019-08-11 jos dukrai S. D. būnant darbe (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), apie 06.00 val., ši pastebėjo, kad iš jos rankinės yra dingusi šviesi, medžiaginė piniginė, kurios vertė 20 Eur. Dukra minėjo, kad piniginėje buvo 20 eurų grynais ir „Swedbank“ kortelė. Piniginė iš rankinės dingo nuo 2019-08-10, 18.00 val., iki 2019-08-11, 06.00 val. Rankinę dukra buvo palikusi darbo kambaryje, į kurį gali patekti tik kolegos darbuotojai, tačiau tuo metu, kai ten dukra buvo palikusi rankinę, durys į vidinį kiemelį, pro kurias gali patekti bet kas, buvo atidarytos. Rankinė darbo kambaryje buvo padėta ant stalo matomoje vietoje ir palikta be priežiūros. Darbiniame kambarėlyje, kur buvo rankinė, vaizdo kamerų nėra. Tuo metu į policiją dukra nesikreipė, kadangi negalvojo, kad kažkas nuo kortelės gali nuimti pinigus. 2019-09-03, apie 14.30 val., nuvykus į „Swedbank“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pakalbėjus su banko konsultante, ši jai pateikė dukros S. D. banko sąskaitos išrašą ir tuomet ji pamatė, kad nuo dukros sąskaitos yra nuimta iš viso 65 Eur. Šie pinigai nuimti be jos ir be jos dukros žinios, dukros banko kortele buvo pasinaudota be leidimo. Iš tyrėjos pateiktų nuotraukų, kuriuose matomas asmuo, nuimantis bankomate pinigus, nuo jos dukros Samantos banko kortelės, yra jai žinomas, tas asmuo dažnai padeda savo žmonai ar draugei tvarkyti baro (duomenys neskelbtini) aplinką. Tačiau jokių anketinių ir kontaktinių duomenų to asmens nežino, kiek dukra pasakojo, jai žinoma, kad to vyriškio vardas galimai A., o jo žmonos ar draugės - R. Minėti asmenys kasdien tvarko aplinką minėtoje teritorijoje (1 t., b.l. 2, 45).

Iš 2019-11-20 S. D. pareiškimo matyti, jog A. T. atlygino jai žalą ir ji civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų A. T. neturi (1 t., b.l. 69).

Iš AB „Šiaulių banko“ pateikto 2019-08-10 bankomate atliktų finansinių operacijų vaizdo įrašo bei iš jo darytų fotonuotraukų matyti, kad pinigų nuėmimo iš S. D. banko sąskaitos momentu prie bankomato buvo būtent įtariamasis A. T. (1 t., b.l. 35-40).

Iš AB ,,Swedbank“ pateikto mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų sąrašo matyti, kad 2019-08-10, 12:22:58, tinklo ATM (duomenys neskelbtini), atlikta balanso peržiūra, 2019-08-10, 12:24:23, tinklo ATM (duomenys neskelbtini), 50 eurų grynųjų išėmimas, 2019-08-10, 12:25:16, tinklo ATM (duomenys neskelbtini), 10 eurų grynųjų išėmimas, 2019-08-10 12:26:00, tinklo ATM (duomenys neskelbtini), balanso peržiūra, 2019-08-10, 12:35:38, 4.3 eurų pirkinys UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta, o kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. T. laikotarpiu nuo 2019-08-10, laikotarpyje nuo 10.00-11.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio baro (duomenys neskelbtini) teritorijoje neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti – S. D. vardu išduotą AB ,,Swedbank” kortelę bei lapelį su PIN kodu ir laikė šią banko kortelę prie savęs iki 2019-08-10, 12.35 val., po ko kortelę išmetė. Ši A. T. nusikalstama veika įrodyta ir kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. T., pasinaudodamas neteisėtai įgyta S. D. vardu išduota AB ,,Swedbank” kortele, 2019-08-10, 12.24 val., 12.25 val. 12.26 val. ir 12.35 val., neteisėtai atliko finansines operacijas, atsiskaitė už prekes bei išgrynino grynuosius pinigus bankomate, bendrai 64,30 Eur sumai. A. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. T. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau kaltinamasis A. T. eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, turtinę žalą atlygino.

A. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo elgesio, padarytą turtinę žalą atlygino. Šios aplinkybės lengvina kaltinamojo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, A. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriamos 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės, artimos sankcijų vidurkiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridedama dalis bausmės (30 parų), paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria savo pavojingumu.

Kaltinamasis A. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2018-03-01 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu visa neatlikta bausmės dalimi.

Nustatytina, kad arešto bausmė turi būti atlikta pataisos įstaigoje (BVK 21 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-07-24 įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“ patvirtinta tvarka.

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašu ir banko sąskaitos išrašu, saugomos baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 parų areštą.

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti A. T. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir A. T. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimties) parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 striapsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018-03-01 Klaipėdos apylinkės teismo Kleipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu visa neatlikta bausmės dalimi, ir A. T. paskirti subendrintą bausmę -60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 16 MGL dydžio (800 Eur) baudą.

Kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskus su vaizdo įrašu banko ir sąskaitos išrašu, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. T., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsniu, taip pat Kalėjimo departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jis privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių (Įsakymo 1.1.3. punktas). Jeigu per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Išaiškinti A. T., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.