Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Jūratės Varanauskaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Indrei Brazauskaitei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Z. G. ieškinį atsakovams N. K. ir R. K. , suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo bei globėjo paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. K. ir R. K. , prašydama neterminuotai apriboti atsakovų N. K. ir R. K. kaip tėvų valdžią jų sūnaus N. K. , gimusio 2000-11-17, atžvilgiu. Prašo nustatyti nuolatinę globą N. K. , jo globėja skirti ieškovę Z. G. , nepilnamečio N. K. gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš kiekvieno atsakovo N. K. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė N. K. su ieškiniu sutinka visiškai, priešieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad jos sūnumi tinkamai rūpinasi jos motina ieškovė Z. G. ir ieškovės sutuoktinis Z. G. . Nurodo, kad atsakovas R. K. prarado bet kokius ryšius su sūnumi Narimantu, nes niekada sūnumi tinkamai nesirūpino, neteikė sūnui materialinės paramos. Jos manymu, atsakovas elgiasi nesąžiningai, prieštaraudamas globos nustatymui, nes nenori mokėti vaikui išlaikymo. Pripažįsta, kad jos gyvenimo būdas yra netinkamas, kad ji nuolat girtauja, tačiau su sūnumi nėra praradusi ryšio ir, būdama blaivi domisi sūnaus gyvenimu ir teikia jam nedideles pinigų sumas vaiko išlaidoms.

Atsakovas R. K. su ieškiniu sutiko iš dalies palaikė savo priešieškinį ir prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2872-577/2006 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nepilnamečio N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu R. K. , priteisti sūnui Narimantui iš atsakovės N. K. išlaikymą periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą, todėl ieškovė įpareigotina grąžinti jam sūnų Narimantą. Nurodo, kad atsakovei N. K. palikus sūnų Narimantą savo motinai, vaiką prižiūri ieškovė, kuri neleidžia jam pasiimti vaiko pas save nors ir trumpam laikotarpiui, nuteikia vaiką priešiškai jo atžvilgiu. Mano, kad jis turi visas galimybes pasiimti pas save sūnų Narimantą ir juo tinkamai rūpintis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ir sutiko su ieškovės Z. G. ieškinio reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams N. K. ir R. K. nepilnamečio vaiko N. K. , gimusio 2000-11-17, atžvilgiu; nepilnamečiam N. K. , gimusiam 2000-11-17, nustatyti nuolatinę globą ir jo globėja skirti Z. G. ; nepilnamečio N. K. , gimusio 2000-11-17, gyvenamąją vietą nustatyti globėjos Z. G. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės N. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. K. , gimusiam 2000-11-17, periodinėmis kasmėnesinėmis 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-14) iki N. K. pilnametystės; pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nustatė, kad atsakovas R. K. teikia nepilnamečiam vaikui N. K. , gimusiam 2000-11-17, išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-14) iki N. K. pilnametystės; paskyrė globėją Z. G. , (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. K. , gimusiam 2000-11-17, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Atsakovas nurodė, šiuos apeliacinio skundo argumentus: 1) teismas visiškai nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų, dėl ko netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 3. 176 str. normas, t.y. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nesivadovavo CK 3.173 -3.178 str., kas iš esmės nulėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą teismo sprendimą; 2) teismas neatsižvelgė, kad atsakovas šiuo metu sukūręs naują šeimą turi visas sąlygas rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi N. K. ; 3) skundžiamu sprendimu atsakovui užkirstas kelias bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime; 4) skundžiamu sprendimu netinkamai pritaikyta CK 3.174 str. l d.. Šios materialinės teisės normos netinkamas taikymas iš esmės nulėmė neteisingą ir nepagrįstą skundžiamą teismo sprendimą; 5) pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisė normas, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimo, globos bei išlaikymo nustatymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino ieškovės Z. G. ieškinį.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003)

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad nepilnamečio N. K. tėvai dėl abiejų kaltės net penkerius metus vengia vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytinas jų kaltais veiksmais. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio Narimanto senelė ieškovė Z. G. penkerius metus prižiūri ir auklėja vaikaitį Narimantą, ji viena faktiškai vykdė ir vykdo vaiko globėjos pareigas, nes abu tėvai tinkamai nesirūpina vaiku, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai savo vaiko atžvilgiu. Atsakovė N. K. nedirba, girtauja, yra pasirinkusi asocialų gyvenimo būdą. Atsakovas po ištuokos su N. K. , sukūrė naują šeimą ir visiškai nusišalino nuo sūnaus Narimanto priežiūros ir jo auklėjimo, neteikė teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo sūnui Narimantui, sūnų lankydavo labai retai, todėl prarado bet kokį ryšį su sūnumi Narimantu. Atsakovas teigia, kad vaiko motina girtavo, todėl jis neduodavo pinigų, vėliau pats atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje, tačiau šios aplinkybės negali pateisinti tėvo pareigos rūpintis vaiku nevykdymo. Nors nagrinėjamą bylą iškėlus teisme, atsakovas ėmė deklaruoti savo teisę rūpintis vaiku, ir teigti, kad jis kovosiąs už sūnaus Narimanto gyvenamosios vietos nustatymą kartu su juo, tačiau jokių konkrečių veiksmų neatliko (nesikreipė dėl vaiko perkėlimo į kitą mokyklą savo gyvenamojoje vietoje, nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo, nepradėjo teikti vaikui nuolatinio ir reguliaraus išlaikymo, nesilankė jo mokykloje ir nebendravo su mokytojais, nesikonsultavo su psichologu dėl bendravimo su vaiku sutrikimų, ir pat ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir pan.). Tai, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas ėmė tik deklaruoti siekimą susigrąžinti vaiką, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti jam tėvo valdžią, nes teismas nenustatė, kad tėvo požiūris į vaiką iš esmės pasikeitė. Atsakovas nors ir teigė, kad jam trukdė bendrauti su sūnumi ieškovė, tačiau byloje tokių duomenų nepateikė. Be to, atsakovo sūnus N. K. apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patvirtino faktą, kad atsakovas nebendrauja su juo. Iš pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenų matyti, kad šią bylą perdavus apeliaciniam teismui, iki šiol situacija nėra pasikeitusi, N. K. toliau girtauja, apeliantas iki šiol nesimato su savo nepilnamečiu sūnumi Narimantu ir neskiria jam dėmesio. Tuo pagrindu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tiek atsakovei N. K. , tiek atsakovui R. K. neterminuotai apribotina jų valdžia sūnaus Narimanto atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio nustatymo

Apeliantas nurodo, kad skundžiamais teismų sprendimais buvo netinkamai taikomos teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Pažymėtina tai, kad minimalaus išlaikymo dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga.

Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.180 str. 3 d. nustato, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Nors ir apribotos tėvų teisės, tačiau pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka, todėl iš atsakovo sūnui N. K. pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-14) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str.1 d. 1 p.). Kolegija mano, kad toks nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo R. K. mėnesinis darbo užmokestis siekia 1000 Lt, jis gyvena su sutuoktine, sutuoktinės motina, dviem vaikais sutuoktinės motinai priklausančiame name, neturi kilnojamųjų ir nekilojamųjų daiktų, o taip pat neturi ir įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas R. K. turi kitus du išlaikytinius: sūnų G. K. , gimusį 2006-12-05, ir sūnų R. K. , gimusį 2009-06-09. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovų turtinę padėtį, jų išlaikytinių skaičių, teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomą išlaikymo sumą nepilnamečiam Narimantui. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, turintis galimybę dirbti ir turėti iš darbo santykių nuolatines pajamas savo ir trijų vaikų išlaikymui, ir tokiu būdu iki savo darbinės veiklos pabaigos įvykdyti savo pareigą sūnui Narimantui.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė tiek ieškovės argumentus, išdėstytus ieškinyje, tiek ir ieškovo priešieškinį.

Teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamu sprendimu atsakovui užkirstas kelias bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Apeliantas turi ne tik teisę, bet ir pareigą toliau siekti bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi Narimantu.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 14,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K. 14,00 Lt valstybei pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.