Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3065-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
1-3065-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00493-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3065-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00493-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2007-06-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams; 2007-11-09 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, kurį atliko 2008-01-10; 2) 2009-12-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 2011-07-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi iš pataisos namų įstaigos paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2012-01-27 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2013 m. liepos 31 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3.31 ‰ girtumas), sukėlė konfliktą su sugyventine E. V., metė į ją puodelį, bet nepataikė, po to dešine ranka suspaudė E. V. kaklą ir smaugė, o tuo pačiu, kairę ranką pridėjęs prie E. V. dešinio skruosto, stūmė ją nuo kėdės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais savo veiksmais M. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad E. V. yra jo sugyventinė, kartu jie gyvena apie 2 metus, vaikų neturi. Jie gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-07-30 jis su Egle susipyko. 2013-07-31, apie 18.00 val., jis sugrįžo namo, išgėrė alaus ir apie 200 g. degtinės. Apie 20.00 val., po darbo, namo sugrįžo E.. E. norėjo kažkur išeiti iš namų, jis jai neleido išeiti. Dėl to jie susibarė. E. buvo virtuvėje, sėdėjo ant kedės. Jis buvo kambaryje. Jis iš pykčio metė lėkštę į sieną. Po to jis nuėjo į virtuvę, griebė E. už kaklo, stipriai laikė už kaklo, atlenkė E. atgal. Į žandą E. jis pastūmė tikriausiai, netyčia. E. išėjo iš namų, paskambino policijai. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 23, 24). Papildomos apklausos metu apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad po 2013-07-31 įvykio kalbėjo su savo sugyventine E. V., atsiprašė jos. E. jam atleido, jie susitaikė. Jis su E. kalbėjo apie įvykį. E. jam pasakė, kad virtuvėje jis metė į ją puodelį, bet nepataikė. Jis to neprisimena, bet mano, kad E. sako tiesą, taip galėjo būti. Dėl to, ką padarė, jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 25, 26).

Nukentėjusiosios (apklaustos kaip liudytojos) E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad M. K. yra jos sugyventinis, kartu jie gyvena apie 2 metus. Jie gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-07-31, apie 20.00 val., ji iš darbo sugrįžo namo. M. K. buvo neblaivus. Ji buvo virtuvėje. Iš pradžių M. buvo kambaryje. Jie susibarė, apsižodžiavo. Būdamas kambaryje M. kažką mėtė į sieną, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo lėkštė. Po to M. atėjo į virtuvę, agresyviu tonu liepė surinkti daiktus ir išeiti iš buto. Ji pasakė, kad turi teisę būti bute, nes už butą moka pusę kainos. Tada M. K. metė jai į galvą puodelį, bet nepataikė. Tada M. dešine ranka pačiupo ją už kaklo, smaugė, kaire ranka stūmė ją nuo kėdės į dešinį žandą. Jai pavyko ištrūkti ir pabėgti iš buto. Ji iškvietė policiją (b. l. 13-15).

Išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurio matyti, kad 2013-07-31, 21:20 val., pranešėja E. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą šeimoje, kad neblaivus sugyventinis konfliktuoja, triukšmauja, daužo daiktus, bandė ją smaugti (b. l. 4-6).

2013 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota buto, esančio Parko g. 38-21, Vilniuje, apžiūra (b. l. 7-9).

2013 m. liepos 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2013-07-31, apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp sugyventinių, tai yra M. K. ir E. V., ant pastarosios akivaizd-ių smurto žymių nesimatė, nuo GMP atsisakė. Bute buvo netvarkinga, sudaužytas alaus butelis, išmėtyti įvairūs daiktai. M. K. buvo akivaizdžiai neblaivus. Taip pat užfiksuota, kad anksčiau buvo keletas smurto artimoje aplinkoje atvejų, pasireiškusių tokiais pat veiksmais, bet policijai nebuvo pranešta (b. l. 10-11).

M. K. blaivumo patikrinimo testo Nr. 0912 rezultatais, patvirtinančiais, kad 2013 m. liepos 31 d., 22:14 val., jam nustatytas 3.31 ‰ girtumas (b. l. 17).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą su sugyventine E. V., metė į ją puodelį, bet nepataikė, po to dešine ranka suspaudė E. V. kaklą ir smaugė, o tuo pačiu, kairę ranką pridėjęs prie E. V. dešinio skruosto, stūmė ją nuo kėdės, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai E. V. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena apie dvejus metus, bendrai nuomojasi butą, abu moka už buto nuomą, nors vaikų neturi, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų veda bendrą ūkį, todėl darytina išvada, kad M. K. sugyventinė E. V. ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai pripažinta M. K. šeimos nare ir kaltinamojo M. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (tinkamai pritaikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi nauja BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija (Nr. XII-501, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13)).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi - laisvės apribojimu, ir jos dydžiu (b. l. 66-67).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį - sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. K. - praeityje du kartus teistas (b. l. 35-53), be to, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas leidžia spręsti, kad jis nėra linkęs daryti teigiamas išvadas, jam skirtos bausmės prevencinių tikslų nepasiekia. Taip pat jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą bei alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, tačiau paskutinį kartą tik 2009 metais (b. l. 54-58). Sodros duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 64). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 62), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 61), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 63). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas devynių mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesni teistumai ir baustumai, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra per trumpas, todėl didintinas iki vienerių metų. Prokuroro siūlomas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat privalomas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2013-07-31, 21.20 val., iki 2013-08-01, 10.40 val. (1 para) (b. l. 18, 27). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28, 29) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo taikymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-31, 21.20 val., iki 2013-08-01, 10.40 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė