Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo A. M. atskiraji skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal atsakovo A. M. prašyma del proceso atnaujinimo civilineje byloje Nr. 2-113-459/2006 pagal ieškoves J. T. ieškini atsakovui A. M., treciajam asmeniui E. M. del nuompinigiu priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Šiauliu rajono apylinkes teismas, išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves J. T. ieškini atsakovui A. M., treciajam asmeniui E. M. del nuompinigiu priteisimo, 2006 m. lapkricio 8 d. sprendimu priteise iš atsakovo A. M. 4830 Lt nuompinigiu ieškoves J. T. naudai (t. 1, b.l. 143-144). Šiauliu apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006-11-08 sprendima paliko nepakeista (t.1, b.l. 205-209).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir iškreiptai konstatavo atsakovo A. M. prašyma teismo posedžio metu, kad „naujomis esminemis aplinkybemis ivardija tai, kad susitarimas tarp jo ir ieškoves buvo suklastotas, taip pat byloje suklastotas žemes sklypu ribu paženklinimo – parodymo aktas – prideta tik puse dokumento neatšvieciant kitos dokumento puses“. Atvirkšciai, atsakovo pasisakyme buvo akcentuota, kad butent samoningai buvo nuslepta mineto dokumento antroji puse del nepalankios ten esancios informacijos ieškovei.Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurode baudžiamosios bylos, kurioje konstatuotas Šiauliu rajono apylinkes teismo tuo metu laikinai einancio teismo pirmininko pareigas Juozo Liso šališkumas atsakovo atžvilgiu, numeris, ir bylos lapo numeris, tarsi tai butu ne irodymas, kuriuo reiketu remtis.Radviliškio rajono apylinkes teismas nepagristai atsakovo argumentu atžvilgiu pritaike CPK 366 str. 2 d. nuostatas. Atsakovo apeliacinis skundas civilineje byloje Nr. 2-113-459/2006 buvo pateiktas 2006-12-06, o Šiauliu apygardos teismas kitoje, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-135/2007, išnagrinejes nuteistojo A. M. apeliacini skunda, 2007-01-09 nutartimi konstatavo, kad byla išnagrinejo šališkas Šiauliu rajono apylinkes teismas, kurio visi procesiniai veiksmai pripažinti neteisetais. Todel apeliaciniame skunde civilineje byloje tai nebuvo nurodyta, nes tai dar nebuvo nustatyta teismo nutartimi. Tai, kad byla išnagrinejo neteisetos sudeties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.), kas sudaro absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda, atsakovas sužinojo tik 2007-03-06, susipažines su bylos medžiaga. Nagrinejant civiline byla Nr. 2-113-459/2006 Šiauliu rajono apylinkes teisme i procesa treciuoju asmeniu buvo itraukta E. M. ir veliau, Šiauliu apygardos teisme nagrinejant apeliacini skunda, ja atstovavo E. M. sunus A. M., tuo metu pats budamas minetoje civilineje byloje atsakovu. A. M. neturejo teises atstovauti E. M., kadangi nera nei advokatas, nei advokato padejejas. Tai yra esminis procesines teises normu pažeidimas, salygojantis absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda. Apie tai atsakovas A. M. sužinojo 2008-01-08, susipažines su civilines bylos medžiaga.

Ieškoves J. T. atsiliepimas i atsakovo A. M. atskiraji skunda Šiauliu apygardos teisme gautas praleidus istatymo numatyta termina jam pateikti. Šiauliu apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakyta ji priimti ir atsiliepimas i atskiraji skunda gražintas ji padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 str.).

Civiline byla pagal ieškoves J. T. ieškini atsakovui A. M., su treciuoju asmeniu E. M., Šiauliu rajono apylinkes teisme buvo išnagrineta 2006-11-08. Ieškoves ieškinys patenkintas. Byla nagrineta apeliacineje instancijoje, 2007-02-12 nutartimi teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Proceso atnaujinimas – tai išimtine isiteisejusiu teismu sprendimu ar nutarciu teisetumo ir pagristumo kontroles forma. Bylos, užbaigtos isiteisejusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali buti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.), be to, tik konkreciais istatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1-9 p.).

Teiseju kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaike proceso atnaujinima reglamentuojancias civilinio proceso normas ir, atmesdamas atsakovo A. M. prašyma, prieme teiseta ir pagrista nutarti.

CPK 365 str. 1 d. nustato, kad civilines bylos, užbaigtos isiteisejusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali buti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka, o prašymus atnaujinti procesa gali paduoti byloje dalyvave asmenys, taip pat neitraukti i bylos nagrinejima asmenys, jei isiteisejes teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia ju teises. Prašymai nagrinejami toje pacioje civilineje byloje, kurioje prašoma atnaujinti civilini procesa ir pagal nustatytas taisykles (CPK 367 str. 3 d., 4 d., 370 str. 2 d., 3 d.).

Proceso atnaujinimo pagrindai nurodyti CPK 366 straipsnyje. Radviliškio rajono apylinkes teismas prieme atsakovo A. M. prašyma atnaujinti civilini procesa civilineje byloje CPK 366 str. 1 d. 2-5, 8 p. pagrindu.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., naujai paaiškejusiomis aplinkybemis laikytinos tos, kurios: 1) buvo nagrinejant byla ir priimant sprendima; 2) pareiškejui nebuvo žinomos ir negalejo buti žinomos; 3) pareiškejui tapo žinomos jau isiteisejus teismo sprendimui; 4) turi esmine reikšme bylai, t.y., jei butu buvusios žinomos nagrinejant byla, butu priimtas kitoks teismo sprendimas. Civilinio proceso istatymas nustato, kad prašyma atnaujinti procesa pateikiantis asmuo turi pagristi irodymais proceso atnaujinimo pagrindo buvima (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Naujai paaiškejusiomis aplinkybemis negali buti laikomos tokios naujos aplinkybes, kuriu nagrinejant byla nebuvo, o jos atsirado jau priemus sprendima. Šiuo atveju naujos aplinkybes yra pagrindas pareikšti nauja ieškini, bet ne kreiptis su prašymu del proceso atnaujinimo jau išnagrinetoje civilineje byloje. Naujai pateikti irodymai sudaro pagrinda atnaujinti procesa tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkancias naujai paaiškejusiu aplinkybiu požymius. Naujai paaiškeje faktai (aplinkybes) ar irodymai turi tureti esmine reikšme bylai, t. y. jie turi tureti neabejotina teisine svarba jau išnagrinetos bylos baigciai, teismo sprendime padarytu išvadu del teises normu aiškinimo ir taikymo pagristumui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovo prie prašymo atnaujinti procesa pateiktus irodymus – 2006-01-13 prašyma Šiauliu rajono apylinkes teismo pirmininkui, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006-01-16 nutarti, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006-10-26 posedžio protokola, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006-10-30 nutarti, savaitinio žurnalo „Ekstra“ Nr. 46 (2006-11-13/19) rašini „Nesivaldantis teismo pirmininkas turi užtareju“, 2007-05-15 prašyma Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos vyr. prokurorui, Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos 2007-05-18 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, 2007-06-11 skunda Šiauliu miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui del Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos 2007-05-18 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, Šiauliu miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2007-06-26 nutarti - ir juose išdestytas aplinkybes nelaike naujai paaiškejusiomis esminemis bylos aplinkybemis (irodymais), kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos bylos nagrinejimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui apie jo nurodomas prašyme del proceso atnaujinimo naujas aplinkybes veliausiai turejo buti žinoma dar 2007-01-09, t.y. dar nagrinejant byla apeliacine tvarka. Atkreiptinas demesys, kad atsakovo pateikti irodymai patvirtina aplinkybes, kurios egzistavo ir buvo žinomos bylos nagrinejimo metu. Teiseju kolegija konstatuoja, kad atnaujinti byloje procesa ir panaikinti priimta teismo sprendima atsakovo prašyme nurodytais pagrindais nera istatyminio pagrindo. Atsakovo prašyme nurodomi argumentai kaip proceso atnaujinimo pagrindas negali buti priimtini, nes tai liecia irodymu ivertinima ir istatymo taikyma. Teiseju kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybes neturi teisines svarbos išnagrinetos bylos baigciai bei teismo sprendime padarytu išvadu ir istatymo taikymo ar aiškinimo pagristumui. Proceso atnaujinimas nera pakartotinas tu paciu aplinkybiu svarstymas. Taigi, teiseju kolegijos vertinimu atsakovo nurodytos visos naujai paaiškejusios aplinkybes neturi naujai paaiškejusiu aplinkybiu požymiu. Esant nurodytam pirmosios instancijos teismas pagristai pareiškejo prašymo netenkino.

CPK nustatyta, kad teismo sprendimu ir nutarciu teisetumo ir pagristumo del teismo i byla pateiktu irodymu ivertinimo bei aplinkybiu, kurios buvo ir galejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu, nustatymo kontroles forma yra instancine, t. y. skundžiant sprendima ar nutarti istatymo nustatyta tvarka apeliacines ar kasacines instancijos teismui, bet ne proceso atnaujinimas. Priešingu atveju procesas taptu neimanomas ir byla negaletu buti išnagrineta iš esmes, nes butu galimybe pastoviai bei neribotai pateikineti irodymus del aplinkybiu, kurios buvo ir galejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu, ir teismas turetu šiuos irodymus ivertinti. Todel procesas gali buti atnaujinamas, kai naujai paaiškeja esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirajame skunde neteisingai aiškinama, jog atsakovo A. M. prašyme del proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybes, yra naujai paaiškejusios aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad nagrinejant civiline byla del nuompinigiu priteisimo atsakovas A. M. tiek atsiliepime i ieškini (t.1, b.l. 24-25), tiek 2006-04-27 teismo posedžio metu (t.1, b.l. 45), taip pat apeliaciniame skunde (t.1, b.l. 164-169) pripažino, kad E. M. priklausantys pastatai, kuriuose atsakovas vykdo individualia veikla, stovi ieškoves žemeje, taciau gincijo 1999-03-05 susitarimo teisetuma. Be to, kaip jau mineta prašyme del proceso atnaujinimo ir prie jo pateiktuose prieduose nera patvirtinta, kad 1999-03-05 susitarimas yra pripažintas negaliojanciu ar neteisetu.

Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdestyti atsakovo argumentai laikytini neirodytais ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad A. M. nepateike irodymu del naujai paaiškejusiu esminiu bylos aplinkybiu, kuriu pagrindu butu galimas proceso atnaujinimas.

Atsakovas prašyma atnaujinti procesa grindžia tuo, kad byloje yra padarytas esminis procesines teises normu pažeidimas, salygojantis absoliutu teismo sprendimo negaliojimo pagrinda. Nurodo, kad nagrinejant civiline byla Nr. 2-113-459/2006 Šiauliu rajono apylinkes teisme i procesa treciuoju asmeniu buvo itraukta E. M., kuria pirmosios instancijos teisme ir veliau Šiauliu apygardos teisme nagrinejant apeliacini skunda atstovavo E. M. sunus A. M., nors tokios teises neturejo, kadangi nera nei advokatas, nei advokato padejejas.

Kaip matyti iš byloje esancio 2006-02-14 igaliojimo turinio E. M. igaliojo A. M. sudaryti atstovavimo sutarti su advokatu, pavedant advokatui visose teismo istaigose atstovauti E. M. visose civilinese bylose ir atlikti visus procesinius veiksmus (t. 1, b.l. 37, 110, 187). Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad A. M. asmeniškai atstovauti E. M. nagrinejant byla pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose neturejo teises. Ištyrus byloje esancius duomenis nustatyta, kad teismo šaukimai buvo siunciami ir iteikiami asmeniškai treciajam asmeniui E. M. (t. 1, b.l. 90, 106, 127, 148), pati E. M. asmeniškai pateike atsiliepima i atsakovo A. M. apeliacini skunda (t. 1, b.l. 184-186). Iš 2006-10-03 ir 2006-10-26 vykusiu Šiauliu rajono apylinkes teismo posedžiu protokolu matyti, kad tretysis asmuo E. M. teismo posedžiuose nedalyvaudavo, jos niekas neatstovavo ir byla budavo nagrinejama jai nedalyvaujant (t. 1, b.l. 98 – 101, 134 – 142). E. M. teismui pateiktas 2006-10-26 paaiškinimas, kad ja teisme atstovaus sunus A. M. pagal 2006-02-14 igaliojima, negali buti vertinamas kaip atstovavimo iforminimas, kadangi neatitinka nei istatymo reikalaujamos formos, nei faktiniu bylos nagrinejimo aplinkybiu (t. 1, b.l. 108). Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesa CPK 366 str. 1 d. 6 – 7 p. pagrindu, nepateike jokiu irodymu, kad tretysis asmuo E. M. butu neveiksni ir nebutu atstovaujama atstovo pagal istatyma, kad teismas sprendime nusprende del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ir pareigu. Del išdestyto atmestinas kaip nepagristas atsakovo A. M. reikalavimas atnaujinti procesa CPK 366 str. 1 d. 6 – 7 p. pagrindu.

Atsakovas prašyma atnaujinti procesa grindžia tuo, kad byla pirmaja instancija tvarka Šiauliu rajono apylinkes teisme išnagrinejo neteisetos sudeties teismas, nes Šiauliu rajono apylinkes teismo tuo metu l. e. teismo pirmininko pareigas Juozas Lisas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, kas konstatuota Šiauliu apygardos teismo 2007-01-09 nutartimi.

Kolegija pažymi, kad teismu instancine sistema suteikia galimybe pašalinti galimas abejones del žemesnes instancijos teismo priimto procesinio sprendimo ir tokia galimybe šiuo atveju yra igyvendinta. Tokia teiseju kolegijos išvada suponuoja tai, kad A. M. apeliacine tvarka skusdamas Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 8 d. sprendima nurode, jog teiseja civiline byla nagrinejo šališkai, nes neleido pasidaryti kopiju, susipažinti su bylos medžiaga, trukde pateikti prašymus, todel atsakovas negalejo pasiruošti bylos nagrinejimui (t. 1, b.l. 164 - 169). Nagrinejamu atveju svarbu yra tai, kad apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes atsakovo A. M. apeliacini skunda, byloje priimta Šiauliu rajono apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 8 d. sprendima paliko nepakeista. Apeliacines instancijos teismas nurode, kad apelianto teiginiai del šalies teisiu ir pareigu pažeidimo, teisejos šališkumo, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, yra nemotyvuoti, neatitinka apeliacijos dalyko bei jos pagrindimo išsamiais teisiniais argumentais. Kolegijos nuomone, Šiauliu apygardos teismui 2007-02-12 apeliacine tvarka išnagrinejus civiline byla, jau buvo pasisakyta del apelianto argumento del pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybes, kaip pagrindas atnaujinti procesa pagal CPK 366 str. 1 d. 8 p., nesudaro prielaidu manyti, kad del šiu aplinkybiu galejo buti priimtas neteisetas ir nepagristas sprendimas. Pažymetina ir tai, kad A. M., teigdamas, jog apie tai, kad Šiauliu rajono apylinkes teismo pirmininkas Juozas Lisas 2006-10-30 nutartimi atmete atsakovo A. M. pareikšta nušalinima teisejai Raimondai Andrulienei (t. 1, b.l. 129) sužinojo tik 2007-03-06 susipažindamas su civilines bylos Nr. 2-113-459/2006 medžiaga, klaidina teisma, kadangi nustatyta, jog A. M. pateike prašymus susipažinti su civilines bylos medžiaga (t. 1, b.l. 125, 149 – 150) ir šie prašymai buvo patenkinti. Be to, nustatyta, kad Šiauliu rajono apylinkes teismo pirmininko Juozo Liso 2006-10-30 nutarties kopija atsakovas A. M. yra gaves 2006-11-10 (t. 1, b.l. 150) ir tai dar karta patvirtina, kad šia aplinkybe A. M. galejo remtis nagrinejant civiline byla apeliacine tvarka. Tai, kad Radviliškio rajono apylinkes teismas skundžiamojoje nutartyje nenurode baudžiamosios bylos, kurioje konstatuotas Šiauliu rajono apylinkes teismo tuo metu laikinai einancio teismo pirmininko pareigas Juozo Liso šališkumas atsakovo atžvilgiu, numerio ir bylos lapo numerio, negali buti vertinama taip, kad del šio irodymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pasisakyta ar jis neivertintas. Del išdestyto atmestinas kaip nepagristas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai neatnaujino proceso CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu.

Kolegija vadovaujasi CPK 328 str. nuostata, kur nurodoma, jog iš esmes teisetas ir pagristas teismo sprendimas ir nutartis negali buti panaikinami vien formaliais pagrindais. Del nurodytu motyvu atskirasis skundas yra nepagristas ir atmestinas, o Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5,40 Lt (penkis litus 40 ct) pašto išlaidu valstybes naudai.