- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1-1378-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16101-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- V. A., A. M.
- Nukentėjusysis
- V. P., Ž. D.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas, Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Vidai Bracevičienei (naudojosi ir vaizdo bei garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis),
kaltinamajam V. A. (V. A.) (naudojosi ir vaizdo bei garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis),
kaltinamojo A. M. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui (naudojosi ir vaizdo bei garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį;
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. A. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 25 d. 20.00 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 10.30 val., svetimo turto pagrobimo tikslu iškėlęs ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros vartelius, išlaužęs ūkinio pastato duris, įsibrovė į ūkinio pastato vidų, iš kur pagrobė svetimą turtą –nukentėjusiajam V. P. priklausantį 250 Eur vertės benzininį generatorių „Boxer“, 300 Eur vertės žemės dirbimo frezą „Hecht“, tuo nukentėjusiajam V. P. padarė 550 Eur vertės turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpas, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 25 d. 23.30 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 7.00 val. svetimo turto pagrobimo tikslu, išlaužęs 30 Eur vertės dvejas ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), medines duris, įsibrovė į K. S. priklausančio ūkinio pastato vidų, tačiau iš ūkinio pastato nieko nepavogė, tai yra nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ūkinio pastato viduje nerado vertingų daiktų. Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. M. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. 2020 m. birželio 3 d. nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2.00 val. iki 3.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia visuotinai pavojingu būdu – padegant, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, kitas turtas, pastatai, kiosko viduje uždegė esančius daiktus ir sunaikino svetimą Ž. D. priklausantį 400 Eur vertės turtą – metalinį kioską su jame Ž. D. priklausančiais daiktais: 35 Eur vertės karučiu, 29 Eur vertės „Fiskars“ kastuvu, 13,99 Eur vertės „Fiskars“ plastikiniu grėbliu, 5 Eur vertės grėbliu, 12 Eur vertės šakėmis, 4 Eur vertės 3 grėbliukais, bendros 12 Eur vertės, 10 Eur vertės rankiniu kultivatoriuku, 62 Eur vertės 50 m plastikiniu tvoros tinklu, 7 Eur vertės trimerio skydeliu, 25 Eur vertės diržais, 10 Eur vertės keitimo priedais su raktuku, 15 Eur vertės 50 m agroplėvelės, dvejomis 5,99 Eur vertės vonelėmis, bendros 11,98 Eur vertės, 4 Eur vertės 2 plastikiniais kibirais, bendros 8 Eur vertės, 22,99 Eur vertės dažais, 5 Eur vertės plaktuku, 4 Eur vertės pjūkliuku, tuo nukentėjusiajai Ž. D. padarė 687,96 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai
Dėl V. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis V. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystės iš V. P.), padarymo pripažįsta. Patvirtino, kad iš V. P. pavogė frezą ir generatorių, tai padarė vienas. Vagystės tikslo nepaaiškino. Manė, kad tų daiktų prireiks prie namų, bet neprireikė. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, dirbo neoficialiai, statybose. Registravosi Užimtumo tarnyboje. Įrankių norėjo sau asmeniškai. Pinigų užteko, uždirbdavo po 40-50 Eur per dieną. Vartojo migdomuosius „Tazepam“, kurių viena tabletė kainavo 1 Eur. Nusprendęs, kad tie daiktai jam nereikalingi, paprašė A. M. padėti juos parduoti. Šis paskambino savo pažįstamiems. A. M. nežinojo, kad tie daiktai vogti. Generatorių pardavė už 40 Eur, frezą – už 60 Eur. Taip pat patvirtino, kad įsibrovė į K. S. ūkinį pastatą, išlaužęs duris. Nežinojo, kas yra tame pastate. Išlaužė duris, norėjo pažiūrėti, kas ten yra, bet nieko vertingo nebuvo, todėl apsisuko ir išėjo. Savo kaltės nepripažino dėl vagystės iš Ž. D. ir jos turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Nurodė, kad nežinojo apie A. M. ketinimus. Nematė, kad jo ranka buvo apdegusi. Jam (V. A.) apie tai pasakė sugyventinė N. C.. Pats nesidomėjo, ką A. M. galėjo tai rankai pasidaryti, daug dirbo. Nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Nukentėjusysis V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jokių pretenzijų dėl pavogtų daiktų jis neturi, nes daiktai buvo rasti ir jam grąžinti. Nurodė, kad kaimynė pamatė išlaužtas jo sandėliuko duris ir jam pranešė. Iš karto pastebėjo, kad nėra generatoriaus ir frezos. Šlifuoklis ir pompa pavogti nebuvo, bet stovėjo lauke prie durų. Už naują generatorių mokėjo 250 Eur, dabar jo vertė nebūtų kaip naujo, kaip ir frezos. Policijai nurodė naujų daiktų vertę, kiek mokėjo jų įsigijimo metu.
Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl V. A. vagystės iš V. P. parodė, kad V. A. jam paskambinęs paprašė rasti žmogų, kuriam reikia tų daiktų (frezos, generatoriaus), todėl jis (A. M.) paskambino asmeniui, su kuriuo kartu dirba ir jam pasiūlė. Pats nežinojo, iš kur tie daiktai. Manė, kad V. A. pardavinėja savo ar motinos daiktus; nežinojo, kad tie daiktai yra vogti. Viską pardavė V. B.. Nežino, už kiek pardavė, nes pats tik paskambino, o V. B. atvažiavus jie su V. A. tarėsi. V. A. pinigus pasiliko sau, o pats (A. M.) iš jo tik pasiskolino 10 Eur.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju V. A. jokių santykių neturėjo, nepažįsta ir V. P.. Nurodė, kad A. M. pas jį dirbo pagalbiniu darbininku. A. M. jam paskambino ir pasiūlė kultivatorių, tačiau jis pasakė, kad nereikia. Tuomet dar skambino ir primygtinai siūlė, todėl nuvažiavęs apžiūrėti, jį nupirko už 60 Eur ar 80 Eur. Po kurio laiko vėl skambino ir siūlė generatorių, tačiau jis (V. B.) nurodė, kad nereikia. Vis tiek siūlė, todėl jis (V. B.) pasiūlė V. S., kuris ir paėmė. Dar A. M. siūlė kažkokį (nežino, kokį – dulkių ar vandens) siurblį, bet jis atsisakė. Klausė, iš kur tie daiktai, A. M. nurodė, kad „viskas švaru“. Pats tų daiktų nepardavė. Pasiūlė V. S., o kultivatorių sau pasiliko, P. J. paprašė pakultivuoti. Nurodė, kad V. S. yra giminaitis iš sutuoktinės pusės, P. J. – sūnėnas, Č. V. – uošvis.
Motyvuojamoji dalis
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Patvirtino, kad nupirko generatorių, kurį pasiūlė paskambinęs sutuoktinės dėdė V. B., nurodęs, kad žmonės parduoda. Atsakęs, kad reikėtų, sutarė kainą. V. B. nurodė, kad važiuodamas iš Vilniaus nupirks ir jį atvežė. Sumokėjo pinigus. Po to, gal po mėnesio atvažiavus policijai, parodė jį gulintį garaže ir atidavė. Už jį sumokėjo 40 Eur.
Liudytojas Č. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie vagystes nieko nežino, tų daiktų nematė. Nežinojo, kad dukters sutuoktinis buvo tuos daiktus įsigijęs, mėnesį gulėjo ligoninėje.
Liudytoja N. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra V. A. sugyventinė, o su A. M. draugė, pažįstama. Parodė, kad nesusidūrė su tuo, kad kažkas kažkam buvo siūloma parduoti. V. A. paskambindavo, nurodydavo, kad atveš pinigų, juos atvežus, ji juos padėdavo ant spintelės. Manė, kad tie pinigai būdavo iš darbovietės. V. A. dirbo nuo gegužės mėn., stengėsi, padėjo išlaikyti ją ir jos dukrą. Žinojo, kad jis vartoja narkotikus, bet kai pradėjo dirbti, nustojo juos vartoti. Vėliau gerdavo tabletes nuo nemigos, kad galėtų užmigti. Nežino, kokiu tikslu jam reikėjo papildomų lėšų, gal, kad padėtų motinai, kuri sunkiai gyveno iš pensijos, reikėjo pirkti vaistų. V. A. pagalba reikalinga motinai, ypač žiemos metu. Dabar, kai jis suimtas, pati kažkiek jo motinai padeda. Jo motina turi sveikatos problemų.
2020 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pagal 2020 m. balandžio 26 d. gautą K. S. pareiškimą, kad nuo 2020 m. balandžio 25 d. 23.30 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 7.00 val. išlaužus jos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančio ūkinio pastato 20 Eur vertės dvejas duris, buvo įsibrauta į ūkinio pastato vidų ir sulaužytas 10 Eur vertės metalinis tinklas, tuo K. S. padarant 30 Eur turtinę žalą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16101-20, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 46–47).
2020 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16101-20, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad buvo gautas V. P. pareiškimas, kad nuo 2020 m. balandžio 25 d. 20.00 val. iki 2020 m. balandžio 26 d. 10.30 val., išlaužus jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančio ūkinio pastato 10 Eur vertės duris, buvo patekta į jo vidų ir iš ūkinio pastato buvo pavogtas 250 Eur vertės benzininis generatorius, 300 Eur vertės žemės dirbimo freza. Dėl vagystės jam padaryta 560 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 1–6).
2020 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas sandėliukas Nr. 1 ir sandėliukas Nr. 2. Prie sandėliuko Nr. 1 patenkama važiuojant neasfaltuotu keliuku nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Ūkinių pastatų masyvo pradžioje iš kairės pusės matomi trys mediniai ūkiniai pastatai. Priėjus prie antro ūkinio pastato, matoma, kad ūkinio pastato teritorija aptverta medinių lentų tvora, yra mediniai varteliai, 190 x 100 cm dydžio. Varteliai rakinami pakabinama spyna. Apžiūros metu iš dešinės pusės stovi į tvorą atremta medinė lenta, prie kurios pritvirtinta metalinė ausis pakabinamai spynai kabinti. Kita metalinė ausis, pakabinamai spynai kabinti aplankstyta ir pritvirtinta prie medinių vartelių. Iš dešinės pusės nuo vartelių ant tvoros kabo atrakinta pakabinama spyna. Pakabinama spyna be išorinių apgadinimų. Priešais ūkinio pastato tvoros vartelius iš lauko pusės, ant žemės guli vandens siurblys su elektros laidu ir prie siurblio prijungtos žarnos. Ant vandens siurblio korpuso, pritvirtinta lentelė su užrašais „ STERN Wasser pro 250W“. Nuo vandens siurblio rankenos, su DNR konteineriu nuoplovos būdu buvo paimti galimai biologiniai pėdsakai. DNR konteineris su nuoplova galimais biologiniais pėdsakais supakuotas, paimtas. Pro vartelius patenkama į ūkinio pastato aptvertą teritoriją, kur tiesiai matomas ūkinis pastatas. Ūkinis pastatas medinis. Nuo vartelių pusės, tiesiai, matomas įėjimas į ūkinio pastato sandėliuką. Įėjimo į sandėliuką durys medinės, 180 x 105 cm dydžio. Sandėliuko durys rakinamos pakabinama spyna. Apžiūros metu sandėliuko durų užraktas be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Sandėliuko durys atidarytos, nuėmus sandėliuko durų varčią nuo durų vyrių. Sandėliuko viduje stovi spintelės, ant kurių sudėti įvairūs daiktai, įrankiai, benzininis grandininis pjūklas, kibirai. Ant grindų guli žoliapjovė, medinės lentos, medinės konstrukcijos. Sandėliuko gale sukrautos kapotos malkos, ant grindų sudėtos automobilinės padangos. Prie sandėliuko sienų kabo pritvirtintos spintelės, kuriose sudėti įvairūs daiktai. Sandėliuko viduje daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Sandėliukas apsauginiai signalizacijai nepajungiamas ir vaizdo kameromis nestebimas. Nuo sandėliuko Nr. 1, einant tiesiai neasfaltuotu keliuku, apie 200 metrų, prieinamas mūrinis ūkinis pastatas. Apėjus ūkinį pastatą nuo gyvenamųjų namų pusės matyti įėjimo į sandėlius durys. Nuo ūkinio pastato dešinės pusės, trečio sandėliuko durys, tai durys į sandėliuką Nr. 2. Sandėliuko Nr. 2 varčia pusiau guli. Įeinamos į sandėliuką durys medinės, 200 x 80 cm dydžio. Sandėliuko durys rakinamos pakabinama spyna. Apžiūros metu, sandėliuko durų užraktai savo vietoje ir be išorinių apgadinimų. Sandėliuko durys atidarytos nukėlus durų varčią nuo durų vyrių. Antros sandėliuko durys mediniu rėmu ir su tinklu per visą durų varčią. Antros sandėliuko durys rakinamos pakabinama spyna, kuri be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Antrų sandėliuko durų varčios medinis rėmas perlaužtas. Ant durų rėmo įrankio laužimo pėdsakų nesimato. Durų varčios rėmas perlaužtas galimai panaudojus žmogaus fizinę jėgą, spiriant koja. Sandėliuko viduje sustatyti metaliniai, mediniai narvai kuriuose auginami triušiai. Narvai su triušiais savo vietose. Sandėliuko viduje daiktai neišvartyti, neišmėtyti. Sandėliukas apsauginiai signalizacijai nepajungiamas ir vaizdo kameromis nestebimas (t. 1, b. l. 12–23).
2020 m. rugpjūčio 11 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. P. parodė, kad atpažįsta žemės dirbimo frezą, pažymėtą nuotraukoje Nr. 1, tai yra žemės dirbimo freza, kuri yra pavogta iš jo, ją atpažino pagal formą, gamybos firmą, pateikė naudojimosi instrukciją, be to jo frezai apačioje buvo užklijuotas benzino bakelis, ją nupirkus, jis skilo, jis pats jį klijavo (t. 1, b. l. 37–38).
2020 m. rugpjūčio 11 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. P. parodė, kad iš jam pateiktų generatorių nuotraukų jis atpažįsta generatorių, pažymėtą 3 numeriu nuotraukoje, tai yra iš jo pavogtas generatorius, jį atpažįsta pagal bendrą vaizdą, prekės ženklą, pateikė jo naudojimosi instrukciją (t. 1, b. l. 39–40).
2020 m. rugpjūčio 11 d. pakvitavimu benzininis generatorius „Boxer“ ir žemės dirbimo freza buvo grąžinti V. P. (t. 1, b. l. 41–42).
2020 m. birželio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pagal reikalavimą V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuvedė į jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo patalpas ir parodė prie sienos stovintį reikalaujamą atiduoti daiktą – benzininį generatorių „Boxer“, 950 W, ind. Nr. 1033000900004, su užrašais: „Moller“, MR GGT009, Gasoline Generator, 230V-50 Hz, 3000 min, Nominal power: 950 W, Manufacturing date 2011, Made in P.R.C. (t. 1, b. l. 74–76).
2020 m. birželio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pareikalavus P. J. pateikė žemės dirbimo frezą „HECHT 790bs“ (1 t., b. l. 82–84).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties pagrindu, 2020 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), pas V. A. buvo atlikta krata. Duomenys užfiksuoti kratos protokole, kuriame nurodyta, kad kratos metu gyvenamojo namo kambario spintoje rastas vienas komplektas terkšlės ir antgalių „Powerfix“. Daugiau jokių daiktų gyvenamajame name ir ūkiniame pastate nerasta (1 t., b. l. 96, 98-100).
2020 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu pas V. A. buvo paimtas terkšlės ir antgalių komplektas „Powerfix“; komplektas yra plastikinėje dėžutėje. Komplektą sudaro 75 antgaliai 25 mm, 1 ranka valdomas antgalių laikiklis su sparčiojo keitimo funkcija, 1 greitai nuimama terkšlė ir 3 adapteriai. Ant dėžutės yra brūkšninis kodas – 4056232866088 (t. 1, b. l. 101– 102).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus RPK) 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, terkšlės ir antgalių komplektas „Powerfix“ perduotas saugojimui į Vilniaus RPK daiktų saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 104).
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties pagrindu, 2020 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), pas V. B. buvo atlikta krata. Kratos protokole nurodyta, kad kratos atlikimo metu nurodytu adresu dviejų kambarių bute nieko nebuvo rasta ir niekas nebuvo paimta (t. 1, b. l. 105, 107–108).
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties pagrindu, 2020 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), pas J. G. buvo atlikta krata. Kratos protokole nurodyta, kad kratos atlikimo metu nurodytu adresu bute nieko nebuvo rasta ir niekas nebuvo paimta (t. 1, b. l. 113, 115–116).
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties pagrindu, 2020 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), pas Č. V. buvo atlikta krata. Kratos protokole nurodyta, kad kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 117, 119–120).
2020 m. liepos 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu buvo nutarta panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05866-20 (2 t., b. l. 16-17). 2020 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašų, įrašytų CD diske, apžiūra, pateiktas garso įrašo aprašas su užfiksuotais pokalbiais tarp A. M. ir V. B., A. M. ir V. A., A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (t. 2, b. l. 18, 22–28).
Dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo iš esmės pripažino. Parodė, kad aptariamą dieną buvo neblaivus. Jam pasidarė įdomu, koks kioskas stovi laukuose šalia kelio, kuriuo dažnai pravažiuodavo, jokių pastatų šalia, ir nusprendė pažiūrėti. Buvo tamsu. Pašvietė su žiebtuvėliu, apėjo, ieškojo rankenos, nerado. Pamatė, kad yra išdaužyta skylė. Sugalvojo pažiūrėti pro tą skylę. Ten labai smirdėjo benzinu, net galvos negalėjo įkišti. Įkišo ranką, norėjo pašviesti, o kai pašvietė, tai ir blykstelėjo. Neturėjo tikslo sudeginti. Tuomet apdegė ranką, striukę. Vėliau patikslino, kad apdegusią ranką namuose jam tepė V. A. motina ir N. C.. Nurodė, kad yra V. B. siūlęs siurblį, tačiau ne vandens, o ūkinį statybinį siurblį, kuris ir iki šiol pas jį yra. Prie minėto kiosko buvo vienas. Tuo metu gyveno pas V. A. motiną. Su V. A. bendravo. V. A. nežinojo, kad jis (A. M.) ketina eiti prie to kiosko. Jis buvo namie su N. C., o A. M. tik kitą dieną atėjo ir parodė, kad apsidegino ranką. Jokio siurblio neėmė, sutinka dėl daiktų sunaikinimo ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Nukentėjusioji Ž. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavusi prie jai priklausančio kiosko, iš karto pamatė aplink jį apdegusią žolę, viduje matėsi buvo gaisras, ir skylę. Iškvietė ugniagesius, nes šalia yra kultūros paveldo objektas, karių kapinės. Atvykę ugniagesiai nurodė, kad yra iškirpta skylė ir tai yra vagystė, patarė kviesti policiją. Taip ir padarė. Paaiškino, kad durys buvo užrakintos dvejomis seifinėmis spynomis. Viena buvo su atsuktais iki pusės varžtais, mėginta ją išjudinti, kita nepaliesta. Durys nebuvo išlaužtos. Kioską pirko kaip sandėliuką. Sutuoktinis, prieš guldamasis į ligoninę, ten sukrovė darbui reikalingus įrankius, kad viskas būtų vietoje ir jai su vaiku būtų lengviau dirbti. Tą kioską pirko pavasarį. Jis buvo sustiprinto, gero, storo metalo, durys sustiprintos, sudėtinga į jį patekti, pakankamai saugus. Į sandėliuką pateko tik po mėnesio, vyrui grįžus iš ligoninės. Ir policijos pareigūnai fotografavo tik pro skylę. Spynos buvo sudegusios ir išsilydžiusios, o viena sugadinta. Plastikinis tinklas buvo viršuje padėtas. Nežino, ar jis išneštas, galėjo ir išsilydyti. Prieš savaitę iki to buvo pirktas vandens siurblys, laistymui. Jis buvo benzininis, pagamintas iš metalo su plastiku, korpuso aukštis apie 40-45 cm. Mano, kad galėjo tilpti per tą skylę, pavarčius. Tą siurblį pirko už 85 Eur. Sutuoktinis remontavo stogą, viduje liko vaitspiritas, dažai. Daugiau angų ar langų nebuvo. Jei žmogus ir buvo patekęs vidun pro tą skylę, jis turėjo būti labai smulkus. Siurblys nuo skylės gulėjo netoli, nebent kažkuo užkabinti jį buvo įmanoma. Dėl kvapo nurodė, kad galėjo būti palikta truputį kuro nuo žoliapjovės, buvo paliktas vaitspiritas, dažai „Alpina“. Nurodė, kad kiosko taisymas kainuotų daugiau nei pats kioskas kainavo. Skarda visa išsilankstė, buvo grindys, iškaltos dailylentėmis. Brangiau kainuos jį išvežti. Žalą įvertino realiomis sumomis. Karutis buvo pirktas už 65 Eur, dėvėtas 2 metus. Senų daiktų nevertino. Viskas faktiškai pirkta šiemet. Paskaičiuotą žalą palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Mano, kad asmenis kažkas išgąsdino, galimai, kampe buvę du judesio davikliai, kurie neveikia. Pažymėjo, kad daiktų (vandens siurblio ir kastuvo) liekanų nerado, nors metalas nesudega, todėl mano, kad šie daiktai buvo pagrobti.
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios Ž. D. sutuoktinis. Nurodė, kad dieną prieš įvykį su vaikais nupjovė žolę, sudėjo visas smulkmenas, rūbus, užrakino kioską ir išvažiavo. Vėliau sutuoktinė jam pranešė, kad kioskas sudegintas. Pats prie kiosko nuvyko liepos viduryje, grįžęs iš ligoninės. Matė, kad viskas buvo pilnai sudegę, likę tik kiosko „griaučiai“. Buvo išpjauta skylė ir per tą skylę turbūt lindo. Vieną durų užraktą mėginta atsukinėti, o kitam nieko nepadaryta. Kioske buvo visokių daiktų – trimerio diržai, įvairios smulkmenos, rūbai, siurbliukas. Jame nieko neliko – arba sudegė, arba išsinešė. Mano, kad turėjo būti likęs siurblio metalas, trimerio žvaigždė, nes metalas neturėjo sudegti, bet nieko neliko. Siurblio visas korpusas metalinis, dydis 30x30 cm. Siurblys buvo padėtas kampe, nuo skylės dešinėje pusėje, apie porą metrų atstumu. Nežino, kaip per tokią skylę buvo galima paimti siurblį, nebent su kokio nors daikto pagalba, ar labai smulkus žmogus buvo. Nurodė, kad bakelyje galėjo būti likę benzino nuo trimerio, galėjo būti acetonas, vaitspiritas. Mano, kad gaisro kilimo priežastis yra padegimas, elektros nebuvo. Iki gyvenamųjų namų atstumas maždaug 500 m, negyvenamų pastatų yra apie 100 m atstumu.
Liudytoja N. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra V. A. sugyventinė, o su A. M. draugė, pažįstama. Parodė, kad padegimo išvakarėse A. M. išvažiavo iš namų (atvažiavo automobilis ir jį paėmė). Naktį, nuo 2 val. iki 3 val. jis skambino V. A., kad šis atidarytų duris. V. A. atidarė jam duris, nurodė, kad atėjo girtas A. M.. Dar jis (A. M.) buvo užėjęs į kambarį paprašyti cigarečių ir nuėjo miegoti. Tą naktį nematė, kad jis apdegęs. Apdegusią jo ranką pamatė tik kitą dieną, kai su V. A. motina jam tepė ranką kremu. A. M. pasakojo, kad buvo kraujo dėmės, norėjo jas paslėpti ir padegė, apdegė ranką, striukę. Kai atidarė duris, V. A. susinervino dėl to, kad jį pažadino, po to jie ilgai negalėjo užmigti. A. M. jai dėl kraujo ir apdegimo nieko nepaaiškino. Pati pamanė, kad jis užpylė benzino, nes jai paaiškino, kad buvo didelė ugnis. Ji A. M. kraujavimą ir rankos susižalojimą siejo su padegimu, apie kurį (duomenys neskelbtini) visi kalbėjo. Nepastebėjo naujai atsiradusių daiktų. Jis netgi išvyko pasiėmęs tik kelis rūbus. Apie vandens siurblio vagystę nieko nežino. Nežino, kiek laiko A. M. ten gyveno. Pati pas V. A. atėjo nuo 2020 m. sausio 1 d., tuomet A. M. ten jau gyveno, o netrukus po aptariamų įvykių išėjo.
2020 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra metalinis kioskas, esantis kelio Nr. (duomenys neskelbtini) už informacinio kelio ženklo (duomenys neskelbtini) pabaigoje. Metalinis kioskas yra kelio dešinėje, už maždaug 50 metrų laukuose. Metalinis kioskas yra 4 metrų ilgio ir 2 metrų pločio. Kiosko priekinė dalis nukreipta į dirbamus laukus, kioskas yra visiškai sudegęs, aplink kioską yra apdegusi žolė. Kiosko durys uždarytos ir užrakintos, durys neatsidaro. Kiosko priekinėje dalyje yra anga 50 x 40 cm, kurios apatinėje dalyje metalo skardos lakštas yra atlenktas į išorinę pusę. Kiosko viduje ant išdegusios žemės guli kastuvas, šakių ir grėblio metalinės dalys, metaliniai darbo įrankiai ir karutis. Apžiūrėjus įvykio vietą, reikšmingų pėdsakų ar objektų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta. Vieta, kur stovi metalinis kioskas vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 151–157).
III. Byloje ištirtų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl V. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A. kaltinime nurodytu laiku pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiojo V. P. ūkinį pastatą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į nukentėjusiajai K. S. priklausančias ūkines patalpas (sandėliuką).
Kaltinamasis V. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad įsibrovęs į V. P. sandėliuką iš jo pavogė frezą ir generatorių, taip pat pripažino, kad vaikščiodamas per sandėliukus ir ieškodamas vertingų daiktų, įsibrovė ir į kitą – K. S. priklausantį sandėliuką, tačiau iš jo nieko nepavogė, nes nieko vertingo nebuvo. Tai, kad kaltinamasis neteisėtai įsibrovęs į V. P. ūkines patalpas pagrobė svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš K. S. sandėliuko, patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti: nukentėjusiojo V. P. parodymai apie tai, jog iš kaimynės sužinojęs apie išlaužtas jo sandėliuko duris, atvykęs pastebėjo, kad sandėliuke nėra generatoriaus ir frezos; kito kaltinamojo A. M. parodymai apie tai, jog V. A. prašė rasti žmogų, kuriam galėtų parduoti frezą ir generatorių, ir jis (A. M.) šiuos daiktus pardavė pažįstamam V. B.; liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad A. M. siūlymu įsigijo iš jo žemės dirbimo frezą, kurią davė pasinaudoti giminaičiui P. J., o generatorių nupirko savo giminaičiui V. S.; liudytojo V. S. parodymai apie tai, jog per giminaitį V. B. įsigijo generatorių. Aptarti parodymai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais: V. P. pareiškime apie vagystę iš jo sandėliuko nurodytais duomenimis; K. S. pareiškime apie įsibrovimą į jos sandėliuką nurodytais duomenimis; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie įsibrovimus į V. P. ir K. S. sandėliukus; 2020 m. birželio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų duomenimis apie tai, kad pagal reikalavimą V. S. parodė reikalaujamą atiduoti daiktą – benzininį generatorių, o P. J. pateikė žemės dirbimo frezą; 2020 m. rugpjūčio 11 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų duomenimis apie tai, kad nukentėjusysis V. P. atpažino iš jo pagrobtus žemės dirbimo frezą bei generatorių; 2020 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais pokalbiais tarp A. M. ir V. B., A. M. ir V. A. dėl frezos ir generatoriaus pardavimo. Remiantis visais šiais įrodymais byloje nustatyta, kad svetimo turto pagrobimo tikslu iškėlęs V. P. ūkinio pastato tvoros vartelius, išlaužęs ūkinio pastato duris, V. A. įsibrovė į ūkinio pastato vidų, iš kur pagrobė svetimą turtą – benzininį generatorių ir žemės dirbimo frezą „Hecht“, šiuos daiktus, tarpininkaujant A. M. (kuriam nebuvo žinoma, jog daiktai vogti) pardavė V. B. ir V. S.. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad svetimo turto pagrobimo tikslu V. A., išlaužęs dvejas K. S. sandėliuko duris, įsibrovė į šiai priklausančias patalpas, tačiau nieko nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (nes jame nebuvo ekonominę vertę turinčių daiktų). Atsižvelgiant į paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis V. A. suprato, jog neteisėtai įsibrauna į patalpas turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į paties kaltinamojo V. A. parodymus apie tai, kad jis vaikščiojo per sandėliukus, siekdamas rasti juose vertingų daiktų, sutampantį įsibrovimų į V. P. ir K. S. priklausančius sandėliukus laiką, įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuotus duomenis apie tai, kad šie sandėliukai nutolę vienas nuo kito tik 200 m atstumu, teismas sprendžia, kad į svetimas patalpas (sandėliukus) V. A. įsibrovė turėdamas vieningą iš anksto susiformavusį sumanymą grobti neapibrėžtos vertės svetimus daiktus iš nuošaliau esančių ūkinių pastatų ir iš vagysčių pasipelnyti, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, atitinkanti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Tai, kad įsibrovęs į nukentėjusiajai K. S. priklausančias patalpas jose nieko vertingo nerado ir tokiu būdu nebaigė nusikalstamos veikos , t. y. svetimo turto neužvaldė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, neužkerta kelio V. A. nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti kaip vienos tęstinės veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. A. šiais savo veiksmais padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. A. buvo kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į V. P. priklausančio ūkinio pastato vidų jis pagrobė ir 20 Eur vertės vandens pompą bei 9 Eur kampinį šlifuoklį.
Taip pat V. A. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. 17.00 val. iki 2020 m. birželio 3 d., kartu su A. M., svetimo turto pagrobimo tikslu, (duomenys neskelbtini), Ž. D. priklausančio metalinio kioskelio sienoje prakirpę angą įsibrovė į kiosko vidų, iš kur pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai Ž. D. priklausantį 85 Eur vertės vandens siurblį „Astor“ ir 23 Eur vertės sodines šakes „Fiskars“, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai Ž. D. padarė 108 Eur vertės turtinę žalą.
Be to, V. A. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. 17.00 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 13.30 val., veikdamas kartu su A. M., (duomenys neskelbtini), svetimo turto – Ž. D. priklausančio kiosko sunaikinimo tikslu, tyčia visuotinai pavojingu būdu – padegant, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, kitas turtas, pastatai kiosko viduje uždegė esančius daiktus ir sunaikino svetimą Ž. D. priklausantį 400 Eur vertės turtą – metalinį kioską su jame buvusiais Ž. D. priklausančiais daiktais: 35 Eur vertės karučiu, 29 Eur vertės „Fiskars“ kastuvu, 13,99 Eur vertės „Fiskars“ plastikiniu grėbliu, 5 Eur vertės grėbliu, 12 Eur vertės šakėmis, 4 Eur vertės 3 grėbliukais, bendros 12 Eur vertės, 10 Eur vertės rankiniu kultivatoriuku, 62 Eur vertės 50 m plastikiniu tvoros tinklu, 7 Eur vertės trimerio skydeliu, 25 Eur vertės diržais, 10 Eur vertės keitimo priedais su raktuku, 15 Eur vertės 50 m agroplėvelės, dvejomis 5,99 Eur vertės vonelėmis, bendros 11,98 Eur vertės, 4 Eur vertės 2 plastikiniais kibirais, bendros 8 Eur vertės, 22,99 Eur vertės dažais, 5 Eur vertės plaktuku, 4 Eur vertės pjūkliuku, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai Ž. D. padarė 687,96 Eur turtinę žalą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, kuriame nurodė, kad šie kaltinimai V. A. nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog V. P. priklausanti 20 Eur vertės vandens pompa bei 9 Eur kampinis šlifuoklis nebuvo pagrobti, šios kaltinime nurodytos aplinkybės šalintinos.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. kartu su A. M. svetimo turto pagrobimo tikslu įsibrovė į Ž. D. priklausančio kiosko vidų ir pagrobė iš jo 108 Eur vertės daiktus bei veikdamas su A. M., tyčia visuotinai pavojingu būdu – padegant, uždegė jame esančius daiktus ir taip sunaikino svetimą turtą – kioską su jame buvusiais daiktais, V. A. dėl šių veikų išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. sunaikino svetimą – nukentėjusiajai Ž. D. priklausantį turtą – kioską ir jame buvusius daiktus visuotinai pavojingu būdu, t. y., jį padegant, dėl ko galėjo nukentėti kiti asmenys ir turtas.
Kaip matyti iš paties A. M. parodymų teisiamojo posėdžio metu, jis pripažino, kad dėl jo veiksmų – žiebtuvėlio užžiebimo kiosko viduje kilo gaisras. Kaip parodė A. M., priėjęs prie kiosko ir pamatęs jo sienoje esančią skylę, norėjo pasižiūrėti, kas yra kiosko viduje, o kadangi buvo tamsu – įkišęs ranką pro skylę į vidų įžiebė žiebtuvėlį. A. M. taip pat parodė, kad būdamas šalia kiosko sienoje esančios skylės jautė iš vidaus sklindantį benzino kvapą, tačiau vis tiek uždegė žiebtuvėlį. BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, nors A. M. ir neturėjo tiesioginės tyčios sunaikinti svetimą turtą, kaip matyti iš jo paties bei liudytojos N. C. parodymų – pats dėl to nukentėjo apdegdamas ranką, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad jis nesuprato, jog tokiais savo veiksmais jis gali sukelti gaisrą ir tokiu būdu sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Uždegdamas žiebtuvėlį kioske, sklindant iš jo degių medžiagų kvapui, A. M. suvokė, kad elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl jo veikimo gali kilti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Vertinant dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto svetimo turto sunaikinimą kvalifikuojančio požymio – visuotinai pavojingu būdu – buvimo A. M. nusikalstamuose veiksmuose, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad ugnies, gaisro sukėlimas savaime yra didelį pavojų keliantis turto sunaikinimo būdas. Be to, kaip jau minėta, ugnį A. M. įžiebė jausdamas aplinkoje esantį degių medžiagų kvapą, t. y. suprasdamas, kad dėl ugnies įžiebimo gali kilti neapibrėžto mąsto padariniai. Pripažįstant, kad Ž. D. priklausantį turtą A. M. sunaikino visuotinai pavojingu būdu teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios bei liudytojo A. D. parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat į įvykio vietos apžiūros protokolą bei jame esančias fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad kioskas nestovi visiškai nuošalioje vietoje, o apie 300 m atstumu yra kitų naudojamų statinių, kiek tolimesniu atstumu yra ir gyvenamasis namas. Buvo kviesta ugniagesių tarnyba, nes šalia yra kultūros paveldo objektas (karių kapinės). Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokole esančių fotolentelių matyti, kad apdegusi ir šalia kiosko buvusi žolė. Teismo vertinimu, tik laimingo atsitiktinumo dėka, dėl palankių meteorologinių sąlygų ugnis nepersimetė į platesnį žolės ratą ir netoliese (300–500 m atstumu) buvusius statinius, dėl ko galėjo nukentėti ne tik pats A. M. bei Ž. D. turtas, bet ir kitas turtas ar net asmenys. Tai, kad šiuo atveju itin pavojingų pasekmių nekilo, nėra pagrindas daryti išvadą, kad tokios pasekmės negalėjo kilti. Be to, pagal teismų praktiką, atsakomybei pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kilti nėra būtinos pavojingos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408-139/2016).
Kaltinime A. M. buvo nurodyta, kad šią veiką A. M. padarė svetimo turto – Ž. D. priklausančio kiosko sunaikinimo tikslu, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė yra perteklinė, kadangi A. M. tyčia apima ir tikslą, todėl ši aplinkybė šalintina.
Taigi byloje įrodyta, kad A. M. sunaikino svetimą – nukentėjusiajai Ž. D. priklausantį turtą – kioską ir jame buvusius daiktus visuotinai pavojingu būdu, t. y., jį padegant. Kaltinamasis A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat A. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d. 17.00 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 13.30 val., veikdamas kartu su V. A. svetimo turto pagrobimo tikslu, (duomenys neskelbtini), metalinio kioskelio sienoje prakirpę angą įsibrovė į kiosko vidų, iš kur pagrobė nukentėjusiajai Ž. D. priklausantį 85 Eur vertės vandens siurblį „Astor“ ir 23 Eur vertės sodines šakes „Fiskars“, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai Ž. D. padarė 108 Eur vertės turtinę žalą.
Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme, kuriame nurodė, kad šis kaltinimas A. M. nepasitvirtino.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. kartu su V. A. svetimo turto pagrobimo tikslu metalinio kioskelio sienoje prakirpę angą įsibrovė į Ž. D. priklausančio kiosko vidų ir pagrobė iš jo 108 Eur vertės daiktus, A. M. dėl šios veikos išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
IV. Bausmių skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. A. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Teismas, parinkdamas sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. A. anksčiau taip pat buvo teistas daugiausiai už iš esmės analogiškus nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 148–156). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, įvertinus tai, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais reali žala nukentėjusiesiems padaryta nebuvo, V. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
Skirdamas bausmę A. M. teismas taip pat vertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė vieną tyčinę (netiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, kad A. M. anksčiau taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 181–185), už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vis tik įvertinus tai, kad dėl jo nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.
V. Dėl BK 75 straipsnių nuostatų taikymo
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Spręsdamas dėl bausmės vykdymo instituto taikymo V. A., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, teigė dėsiantis pastangas pasitaisyti, nukentėjusieji V. P. ir K. S. kaltinamajam pretenzijų neturi. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad būdamas laisvėje, V. A. (nors ir neoficialiai) dirbo, finansiškai padėjo ir motinai, ir sugyventinei, byloje pateikti dokumentai apie V. A. motinos, su kuria jis gyvena, sunkią ligą – cukrinį diabetą, dėl kurios jai neabejotinai reikalinga pagalba buityje. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, manytina, kad yra pagrindas suteikti V. A. galimybę keisti savo gyvenimo būdą ir taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, o būnant naudingam savo šeimai ir visuomenei. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai V. A. šiuo metu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, V. A. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį:
1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, tikino dėsiantis pastangas pasikeisti, dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai Ž. D. nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad tokius A. M. ketinimus patvirtina jo pateikta individualios veiklos vykdymo pažyma, iš kurios matyti, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 4 d. oficialiai vykdo statybos baigiamuosius ir apdailos darbus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas suteikti A. M. galimybę keisti savo gyvenimo būdą ir taisytis ne izoliuotam nuo visuomenės, o būnant jai naudingam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai šiuo metu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. M. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. M. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį:
1) toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
VI. Dėl civilinio ieškinio
Byloje yra nukentėjusiosios Ž. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 687,96 Eur vertės sugadinto (sunaikinto) bei 108 Eur vertės pavogto turto žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 170–179).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad būtent dėl A. M. kaltų veiksmų buvo sunaikintas nukentėjusiajai priklausantis turtas – metalinis kioskas ir jame buvę daiktai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. D. civilinis ieškinys dalyje dėl 687,96 Eur vertės sunaikinto (nepataisomai sugadinto) turto – tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog kioske buvę Ž. D. priklausantys daiktai – vandens siurblys ir kastuvas sudegė, taip pat kadangi nėra surinkta įrodymų, kad būtent A. M. kartu su V. A. svetimo turto pagrobimo tikslu metalinio kioskelio sienoje prakirpę angą įsibrovė į Ž. D. priklausančio kiosko vidų ir pagrobė iš jo 108 Eur vertės daiktus (vandens siurblį ir kastuvą), ir jie dėl šių veikų išteisintini, nes neįrodyta, kad būtent kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), civilinis ieškinys šioje dalyje, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atmetamas.
VII. Kiti klausimai
V. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 129–130). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi V. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 1–4), kurios terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo pratęstas (t. 3, b. l. 53–55). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi V. A. taikoma kardomoji priemonė buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir 2020 m. lapkričio 17 d. jis iš suėmimo paleistas. V. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).
Bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi V. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės kaltinamajam paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (t. 2, b. l. 40–45). Šis A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).
A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 62–64). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje yra pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl 206 Eur sumos priteisimo iš V. A. ir 413,02 Eur sumos priteisimo iš A. M. dėl jiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjas kaltinamajam V. A. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamoje byloje V. A. buvo suimtas. Gynėjas kaltinamajam A. M. paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimams. Todėl teismas išieško iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl jų būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad V. A. buvo kaltinamas keturių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau dėl dviejų iš jų išteisinamas, o A. M. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau dėl vienos iš jų išteisinamas, teismas perpus mažina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomas priteisti sumas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. A. grąžintini 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą saugojimui perduoti daiktai – terkšlės ir antgalių komplektas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK vyresniosios tyrėjos nutarimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą saugojimui perduotas DNR konteineris su nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo vandens siurblio rankenos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esantis garso įrašą CD laikmenoje paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., vieną taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš Ž. D. kiosko), padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
V. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (Ž. D. kiosko sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu), padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. M. (A. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 19 d., vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš Ž. D. kiosko), padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Ž. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai Ž. D. 687,96 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. A. 103 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Priteisti iš A. M. 207 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui grąžinti V. A. saugojimui perduotus jam priklausančius daiktus – terkšlės ir antgalių komplektą.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti į daiktinių įrodymų saugyklą saugojimui perduotą DNR konteinerį su nuoplova.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui byloje esantį garso įrašą CD laikmenoje palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį teismą.