Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teikimo duomenimis, į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių V. M. buvo perkeltas 2019 m. birželio 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo. Atvykęs į pataisos įstaigą adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis, bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai yra geri, valios savybės išugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.

Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, kuri šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Su tėvais, broliu bei seserimi socialiniai ryšiai nutrūkę. Ateityje tikisi ryšį su mama bei seserimi atkurti. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, stalo tenisą. Iki įkalinimo buvo įgijęs 8 klasių išsilavinimą, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybės neturi. Nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nuo 2006 m. iki pat atvykimo į Pravieniškių pataisos namus–atvirąją koloniją dirbo. Pravieniškių pataisos namuose kol kas nėra įdarbintas.

Teikime nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2012 m. rugpjūčio 10 d. Be to, jis 3 kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gauta. Jo teigimu, nuteistajam priteistas civilinis ieškinys buvo padengtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime iš nuteistojo darbo pajamų vykdant išskaitymus.

Institucijos atstovas taip pat nurodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos planas nuteistajam buvo sudarytas 2016 m. spalio 19 d., jame buvo numatyta laikytis vidaus tvarkos, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vieną kartą buvo paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą OASys metodika, nustatyta 99 balų vidutinė rizika, iš kurios 40 balų – statiniai. Kadangi nuteistajam atsisakius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką daugiau nebuvo atliekamas, todėl pokyčio dinamikos nustatyti nėra galimybės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo sąlygos (neturi gyvenamosios vietos laisvėje), socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais (socialiniai ryšiai silpni), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet tinkamai pasirenka draugus) bei mąstymas ir elgesys (anksčiau teistas ir iš šio patyrimo nepasimokė). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas bei pajamos (padengęs priteistą civilinį ieškinį), kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Teismo posėdyje prokurorė, nepritardama teikime išdėstytam prašymui, prašė jį atmesti. Institucijos atstovė paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Institucijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 51 straipsnį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. <...> Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas vertina nuteistojo elgesį pataisos namuose, atsižvelgdamas į jo elgesio pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės poveikio plotmėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas suponuoja formalų pagrindą spręsti klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės jam pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama nuteistajam palankiam procesiniam sprendimui priimti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, be nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies būtina įvertinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas V. M. paskirtai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei švelninti.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šioje V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo sąlygos, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais (socialiniai ryšiai silpni), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet tinkamai pasirenka draugus) bei mąstymas ir elgesys (anksčiau teistas ir iš šio patyrimo nepasimokė). Nuteistasis atsisakė vėlesnio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, todėl pagrindo vertinti jo elgesio pokyčių dinamikos šiuo metu galimybės nėra. Neatliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų, užkirstas kelias sukurti tikslingą intervencinį planą, siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius ir smurto riziką, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija šioje V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra pakankama spręsti jam paskirtos bausmės pakeitimo švelnesne klausimą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, kurių vertinamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. M. praeityje jau buvo teistas, be kita ko, ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą. Finansinės naudos siekimas buvo ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą V. M. nuteistas paskutiniuoju nuosprendžiu, motyvas. Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka tiek už turtinio pobūdžio, tiek už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, įvykdymą. Nusikaltimų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nuteistasis savo kaltės nepripažino. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, kiekvienais metais pateikiant nuteistojo charakteristiką nurodoma, jog kaltę dėl nusikaltimų įvykdymo jis pripažįsta tik iš dalies. Nors iš institucijos teikimo matyti, kad kaltės bausmės atlikimo metu nuteistasis nebeneigia, tačiau jo rizika pakartotinai nusikalsti vis dar išlieka, nors ir vidutinė, tačiau itin aukšta – 99 balai, kai aukšta rizika pripažįstama 100 balų svertinių taškų suma. Dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių svertinių taškų kiekis itin reikšmingas – 59 balai, kuriuos nuteistasis, siekdamas švelnesnės rūšies bausmės, savo kryptingu elgesiu turi siekti sumažinti. Išvadą, jog nuteistajam paskirta griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė terminuotu laisvės atėmimu šiuo metu dar negali būti keičiama, sustiprina jo asmens byloje esančių duomenų visuma. Atlikdamas bausmę V. M. pasižymi pernelyg teigiamu požiūriu į save – linkęs pateikti save labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardyti negeba. Jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis supranta pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Iki šiol, atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis geba apgalvoti ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe, jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. Kaip matyti dar iš 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktos vyriausiosios psichologės išvados, nuteistasis yra egocentriškas, jo mąstymas vienpusiškas, jam būdingas paviršutiniškumas, nuteistasis linkęs į savanaudišką savo poreikių tenkinimą, kitiems mėgstantis kelti aukštus reikalavimus, tačiau nepatenkinus jo poreikių, nuteistasis neigiamai vertina tokį asmenį. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne.

Netenkinant Institucijos teikimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis pataisos įstaigoje nuo 2006 m. dirbo, įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau jokios specialybės įgyti nesiekė. Pataisos proceso metu jis 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, 10 kartų buvo baustas drausmine tvarka, be kita ko ir už itin šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Paskutinė nuobauda jam skirta 2012 m. rugpjūčio 10 d., jau atlikus daugiau kaip 13 metų laisvės atėmimo bausmės, taigi jo elgesys teigiama linkme kreipiamas dar pakankamai neilgą laiką – nuo 2012 metų. Vertinant nuteistojo turimų nuobaudų ir paskatinimų santykį (skatintas 3 kartus), jis leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pastangos į elgesio korekciją išimtinai teigiama linkme vis dar yra menkos, todėl neabejotina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės rūšies bausme, vis dar būtų per anksti.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo dalyvavimas įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei civiliniais ieškiniais priteistos žalos atlyginimas. Šių duomenų visumoje įvertinus aptartas labiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, jog vien tik darbo veiklos vykdymas ir pagal vykdomuosius raštus žalos priverstinai iš darbo užmokesčio išieškojimas pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, neskatina jo pasitaisyti ir savo elgesį koreguoti vien tik teigiama linkme, be kita ko, prisiimant reikiamą atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes, todėl keisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos remiantis vien tik šių aplinkybių visuma, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrindo nėra. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o ją lėmė išimtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – palaiko artimus socialinius ryšius su sutuoktine, Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime dirbo, su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, yra komunikabilus, nepakanka daryti išvadai, kad tolesnis V. M. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.