- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-39-581/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. S. (toliau ir Pareiškėjas) (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2019 m. liepos 25 d. gautas D. S. pareiškimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl antstolių, teisėjų, išieškotojų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnį (piktnaudžiavimo), 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimo) ir kitų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos specialistė G. G. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialistė nutarime nurodė, kad Pareiškėjas nusikalstamų veikų buvimą argumentuoja nepalankių jam sprendimų priėmimu, abejonėmis bei samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl objektyvaus pagrindo manyti, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 229 straipsnyje, nėra.
Šalies argumentai
3. Nutarimą Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka skundė prokurorui ir prašė jį panaikinti. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Pareiškėjo skundas atmestas. Prokuroras pritarė nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytam ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindui ir motyvams, kad Pareiškėjas nusikalstamų veikų buvimą grindžia išimtinai tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas konkrečių juos pagrindžiančių duomenų. Visi nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai, nėra patvirtinti faktinėmis aplinkybėmis arba tiesiog nesudaro nusikalstamų veikų sudėčių, numatytų BK specialioje dalyje, tarp jų ir piktnaudžiavimo, bei tarnybos pareigų neatlikimo. Vien padarytas pažeidimas negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, atsižvelgiant, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio ir yra kraštutinė priemonė įgyvendinant teisingumą.
4. Nutarimus Pareiškėjas skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui bei prašė juos panaikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi Pareiškėjo skundas atmestas, konstatuojant, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
5. Panevėžio apygardos teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį, prokuroro, specialistės nutarimus.
5.1. Nurodo, kad skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje sutrumpintai iš prokurorų nutarimų perrašyta chronologinė įvykių eiga ir formaliai pritarta ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieštaringoms prielaidoms, dalis jo 2019-10-25 skundo be jokio teisinio pagrindo palikta nenagrinėta. Šioje nutartyje klaidingai konstatuotos faktinės ir teisinės aplinkybės bei padarytos įrodymais nepagrįstos klaidingos išvados.
5.2. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, dalyje dėl jo pareiškimo argumentų, susijusių su teisėjų A. J., J. M. piktnaudžiavimu ir padaryta žala, nurodytos ne tos bylos ir ne tos aplinkybės, apie kurias jis dėstė pareiškime. Priešingai negu nurodoma procesiniuose sprendimuose, teisėjos J. M. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir teisėjo A. J. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, priimti sprendimai buvo skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, ir ne iš jų yra skundo pagrindas ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Žala jam buvo padaryta po šių nurodytų abiejų bylų išnagrinėjimo iš esmės, kai vėliau jis paprašė teisėjo A. J. išaiškinti priimtą sprendimą /sprendimo dalį. Šiuo atveju supykęs teisėjas A. J. paskyrė jam už tai sveiku protu nesuvokiamą baudą. Apskundus šį klausimą apeliacine tvarka, jį „užglaistė“ tuo metu jau į Vilniaus apygardos teismą iš Vilniaus rajono apylinkės teismo perkelta teisėja J. M., kuri neginčijamai privalėjo nusišalinti nuo tokio jo atskirojo skundo nagrinėjimo. Po tokių procesinių sprendimų, mokesčių administratoriui ir J. B. buvo išduoti vykdomieji dokumentai, areštuotas visas jo turtas ir nurašyti pinigai, t y., jam realiai buvo padaryta žala. Teisėjai bylose veikė sistemingai, tyčia ir piktnaudžiaudami tarnyba.
5.3. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nėra pasisakoma dėl pareiškime nurodytų aplinkybių – antstolių apgaulingos apskaitos tvarkymo, pajamų slėpimo, PVM nemokėjimo ir kitų mokesčių srities nusikaltimų.
5.4. Pažymi, kad 2018-2019 metais teismų sprendimai dėl antstolių veiksmų, išskyrus vienintelį antstolį I. G., iš viso nebuvo priimti. Sprendimai negalėjo būti priimti, nes juos Kauno apylinkės teismo teisėjas T. R. atsisakė priimti nagrinėti apylinkės teisme akivaizdžiai išsigalvotais pagrindais. Nė vienas iš antstolių, išskyrus I. G., jo visiems antstoliams tiesiogiai pateiktų skundų patys į teismą sąmoningai neperdavė. Jokie bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nė dėl vieno antstolio, išskyrus dėl I. G., nebuvo priimti, o ir negalėjo būti priimti, nes 2018-04-27 skundo nė vienas iš antstolių nei išnagrinėjo, nei persiuntė savo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismas nei 2018-06-12, nei 2019-09-11 15 (penkiolikos) patikslintų skundų taip ir nepriėmė nagrinėti iš esmės. Antstoliai daugiau negu metus neatlieka privalomų imperatyvių veiksmų (arba tenkinti skundą (-us), arba dėl viso ar dalies netenkinto skundo per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo antstolio kontoroje dienos persiųsti tai nagrinėti antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui), nors pagal imperatyviuosius vykdymo proceso veiksmus antstoliai tai privalo atlikti ir dėl to, neatlikdami pareigų, iki šiol (tebe)piktnaudžiauja tarnyba bei yra padarę jam ir didelės vertės turtinę žalą.
5.5. Argumentuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti neginčijami faktai, kad išieškotojas juridinis asmuo D. B., padedamas antstolių, ir toliau apgaule vykdo trigubus išieškojimus toje pačioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tą patį vykdomąjį dokumentą iš jo turto. Priešingai negu teigia ikiteisminio tyrimo pareigūnai, antstolis V. M. tebevykdo (pirmasis pagal eilę) išieškojimą iš jo turto ir piniginių lėšų, šis išieškojimas yra aktyvus. Akcentuoja, kad iki šiol jam nėra pateikti objektyvūs duomenys ir dokumentai apie išieškotojo D. B. pasikeitimą ir naujasis išieškotojas UAB „I. L.“ iki šiol piktybiškai vengia pateikti išieškotojo pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Tokių duomenų vykdomojoje byloje taip pat nėra. Mano, kad reikalavimo teisių perleidimas buvo atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl iš UAB „I. L.“ turi būti papildomai išreikalauti visi dokumentai, susiję su skola, reikalavimo teisių perleidimu ir kt., o iš antstolio M. P. – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
5.6. Nurodo, kad dėl antstolio M. P. veiksmų, atliktų po 2020-01-23 – antstolis M. P. 2020-01-23 patvarkymu vienašališkai ir jo neinformavęs sumažino jo disponuojamų pinigų likutį banko sąskaitoje nuo 364,29 Eur iki 122 Eur, vėliau nuo jos nusirašė ir vykdymo išlaidas, taip jį paliko absoliučiai be jokių lėšų pragyvenimui, kas yra grubūs žmogaus teisių pažeidimai bei sukėlė ir didžiulę grėsmę jo gyvybei. Pažymi, kad jo santykiai su antstoliu M. P. eilę metų yra sudėtingi: antstolis nuolat pažeidinėja įstatymus, vilkina skundų perdavimą teismui, neteisėtai juos palieka nenagrinėtais. Todėl tokį antstolio M. P. elgesį ir veiksmus galima traktuoti vienareikšmiškai – tai yra išieškotojų UAB „I. L.“ ir D. B. kartu su antstoliu M. P. nusikalstamas spaudimas jam ir kerštas dėl jų atžvilgiu inicijuotų baudžiamųjų ir teisminių tyrimų, dėl kurių privalo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnį ir kt.
5.7. Nurodo, jog galimas kreditorius AB „Š.“ tyčia piktnaudžiauja teise ir sąmoningai antstolei R. G. yra pateikęs tikrovės neatitinkantį skolos dydį, t. y., žinomai melagingą skolos dydžio likutį pagal vekselį. Antstolė R. G., gavusi net kelis jo skundus šiuo klausimu, beveik metus jų nesiima rinkti ir /ar išsireikalauti reikalingus dokumentus tiesiogiai iš paties AB „Š.“, taip sąmoningai vilkindama neteisėtą vykdymo procesą. Dėl to būtina išsireikalauti UAB N. grupė kredito bylą iš AB „Š.“, nes būtent joje privalo būti visi skolos dengimą patvirtinantys rašytiniai dokumentai (įrodymai), taip pat vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iš antstolės R. G.
5.8. Turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl antstolės G. B. piktnaudžiavimo ir pareigų neatlikimo (BK 228 str., 229 str.), neteisėto išieškojimo metu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, neteisėtai prirašinėjant vykdymo išlaidas ir jų suma dirbtinai didinant išieškojimo išlaidas.
5.9. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį palikęs galioti prokuroro nutarimas atmesti jo skundą, yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, priimti skubotai, tinkamai neįsigilinus į pareiškimo argumentus, aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, papildomai per 2019-08-07 jo apklausą nurodytas aplinkybes, juose motyvuotai neatsakyta į pagrindinius pareiškimo reikalavimus, neištirtos ir neanalizuotos esminės jo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai, tarp jų ir oficialūs dokumentai, o juose tik aprašomuoju būdu apžvelgtos aplinkybės ir įrodymai, kurie nepatikrinti BPK nustatyta tvarka, neištirti, aptarti paviršutiniškai, visiškai neanalizuojant jų ir nesiejant su visais faktiniais ir teisiniais duomenimis ir įrodymais. Dėl to šie nutarimai negali būti laikomi pagrįstais, teisėtais bei turi būti panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, specialistės bei prokuroro nutarimus, kitus medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, taip pat ir papildomai teisme gautus Pareiškėjo rašytinius paaiškinimus bei duomenis (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus) (Panevėžio apygardos teisme gauti 2020 m. kovo 5 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), daro išvadą, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
8. Pareiškėjas skunde prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 441 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti, ar yra objektyvus pagrindas skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visi reikšmingi situacijos išnagrinėjimui duomenys yra pateikti tyrimo medžiagoje. Teismui nenurodytos aplinkybės, sudarančios objektyvų pagrindą Pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
9. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.
10. BPK 168 straipsnis neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigūno teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, tikslu patikslinti duomenis. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog galimai buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
11. Nagrinėjamu atveju specialistės 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Specialistė, priimdama tokį procesinį sprendimą, įvertino pareiškime išdėstytas aplinkybes, Pareiškėjo pateiktus bei tikslinimo metu papildomai gautus duomenis ir padarė išvadą, jog Pareiškėjas nusikalstamų veikų buvimą argumentuoja jam nepalankių sprendimų priėmimu, abejonėmis bei samprotavimais, kurie nepagrįsti faktiniais duomenimis, pareiškime nurodytų asmenų veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, 229 straipsnyje, požymių. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir bylos duomenų vertinimą atlikęs prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavę, kad jokių objektyvių duomenų, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, nėra. Pareiškėjo skunde bei pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys nesudaro pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas, negu padarė specialistė, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
12. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstyti pagrįsti ir išsamūs tokio sprendimo argumentai, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniuose sprendimuose nurodyti motyvai dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, išdėstyti Pareiškėjo skundų atmetimo argumentai, išvados dėl pareiškime nurodytų aplinkybių įvertinimo, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka ir jų papildomai nebekartoja. Priešingai nei nurodo Pareiškėjas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškimo patikslinimas buvo atliktas neišsamiai, padarytos išvados yra neteisingos, nemotyvuotos ir nepagrįstos surinktų duomenų visuma. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad tikslinant pareiškimą buvo atlikta eilė procesinių veiksmų – apklaustas Pareiškėjas, raštu kreiptasi ir gauti duomenys iš antstolių M. P., I. G., R. G., R. S., R. S., R. B., V. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, susipažinta su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, išanalizuoti paties Pareiškėjo pateikti bei papildomai gauti rašytiniai duomenys, išanalizuoti bei aptarti Pareiškėjo akcentuojamose ir kitose civilinėse, vykdomosiose bylose priimti sprendimai ir kt. Įvertinus šiuos atliktus veiksmus, jų apimtį ir surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškimo patikslinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, kaip yra nurodoma Pareiškėjo skunde, ir kad dar yra būtina atlikti papildomus veiksmus. Kaip matyti, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose yra išsamiai aprašyti visi pareiškimo patikslinimo metu surinkti duomenys, atlikta jų analizė. Šiuo atveju surinktų duomenų visumos vertinimas leido padaryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kuriai aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti.
13. Iš Pareiškėjo skundų matyti, kad jis nusikalstamų veikų (BK 228 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 229 straipsnis, 300 straipsnis ir kt.) buvimą grindžia tuo, jog antstoliai jo atžvilgiu vykdomose ar jau įvykdytose vykdomosiose bylose netinkamai atlieka savo pareigas, vykdymo veiksmus atlieka nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, netinkamai išnagrinėja arba iš viso neišnagrinėja jo pateikiamų prašymų, skundų ir kt. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad atliekant pareiškimo patikslinimo veiksmus su šiuo susijusios Pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo išsamiai patikrintos, gauti rašytiniai duomenys iš pareiškime nurodytų antstolių ir kt., kurie yra išsamiai aprašyti, o jų visuma leido padaryti išvadą dėl to, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kaip matyti, Pareiškėjas skunde apygardos teismui kartoja tas pačias aplinkybes dėl, jo vertinimu, neteisėtų antstolių veiksmų (išieškotojas D. B. apgaule vykdo trigubą išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą; antstoliai nenagrinėja jo pateiktų skundų ir nepersiunčia jų teismui, renka privačius duomenis ir piktnaudžiauja tarnyba, antstolė R. G. vykdo neteisėtą išieškojimą pagal tikrovės neatitinkantį vykdomąjį dokumentą ir kt.), tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose visi jie yra išsamiai išanalizuoti, Pareiškėjo nurodytų antstolių vykdymo procese atlikti/atliekami veiksmai kiekvieno iš jų atskirai yra aptarti, išsamiai aprašyti, išanalizuotos civilinės bylos ir priimti procesiniai sprendimai, kurių pagrindų yra išduoti vykdomieji dokumentai ir kt. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti medžiagoje surinktus duomenis ir daryti kitokias išvadas negu yra padarytos.
14. Kaip matyti, atliekant pareiškimo patikslinimo veiksmus, priešingai nei teigia Pareiškėjas, nebuvo nustatyta, jog D. B. apgaule vykdo trigubą išieškojimą, nes iš surinktų duomenų, antstolių M. P., I. G., V. M. pateiktos informacijos nustatyta, jog D. B. išieškojimą pagal vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlieka tik antstolis M. P., o Pareiškėjo nurodomas antstolis V. M. vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš surinktų duomenų, antstolis M. P. iš Pareiškėjo vykdo du išieškojimus pagal jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, taigi atlieka su vykdymo procesu susijusius veiksmus. Nustatyta, jog šio antstolio veiksmus Pareiškėjas ne kartą yra skundęs ir dėl šių skundų tiek pats antstolis M. P., tiek teismai yra priėmę atitinkamus procesinius sprendimus. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Jau minėta, kad iš medžiagoje esančių duomenų matyti, jog tikslinant pareiškimą buvo susipažinta tiek su paties Pareiškėjo pateiktais, tiek papildomai gautais duomenimis, taip pat ir su duomenimis esančiais teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, kurie nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra išsamiai aprašyti, taip pat aprašytos ir civilinės bylos, kuriose buvo sprendžiami Pareiškėjo skundai dėl antstolių veiksmų ir jose buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Dėl to nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo dėstomais teiginiais, kad jo pateikti skundai nėra nagrinėjami ir dėl jų nepriimami sprendimai. Dėl Pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su antstolių G. B., R. G. ir kitų, nurodytų pirminiame pareiškime (R. B., R. S.) veiksmais, taip pat išsamiai pasisakyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį palikusiame galioti prokuroro nutarime. Juose išsamiai aprašytos su Pareiškėju susijusios civilinės bylos ir jose priimti procesiniai sprendimai, kurių pagrindų išduoti vykdomieji dokumentai, nurodyti juos vykdantys antstoliai bei jų atlikti vykdymo proceso veiksmai, taip pat Pareiškėjo skundai dėl šių antstolių veiksmų bei dėl jų priimti procesiniai sprendimai. Pritartina ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentams, jog Pareiškėjas turi visas galimybes kreiptis į atitinkamą apylinkės teismą dėl jo manymu pažeistų teisių gynimo. Be to, „Liteko“ duomenys nurodo, jog Pareiškėjas šiomis teisėmis naudojasi, nes teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos pagal Pareiškėjo skundus dėl antstolių veiksmų. Apygardos teismas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išdėstytų duomenų papildomai nekartoja ir sutinka su šių duomenų vertinimu bei išvada, jog skunde nurodomų antstolių veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti nusikalstamų veikų požymių.
15. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamose procesiniuose sprendimuose nurodytais argumentais dėl teisėjų A. J., J. M. veiksmų vertinimo, t. y., jog nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog jie atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Kaip matyti, šie teisėjai Pareiškėjo atžvilgiu priėmė procesinius sprendimus, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Pareiškėjas tvirtina, jog žala jam buvo padaryta po to, kai jis paprašė teisėjo A. J. išaiškinti priimtą sprendimą/ sprendimo dalį, o teisėjas skyrė baudą, kurią vėliau „užglaistė“ teisėja J. M. Kaip matyti iš Pareiškėjo skundų turinio, būtent iš šio jis kildina jam padarytą žalą. Tačiau vien tai, kad Pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, išduotais vykdomaisiais dokumentais, jų perdavimu vykdyti antstoliams, nesant ir nepateikiant jokių galimai neteisėtus nurodytų teisėjų veiksmus patvirtinančių objektyvių duomenų, o pateikiant tik deklaratyvius teiginius ir savo samprotavimus, nėra pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti.
16. Iš esmės visi Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai siejami su tuo, kad jis nesutinka su išieškojimą iš jo vykdančių antstolių veiksmais ir jų priimtais sprendimais, jo skundų išnagrinėjimo rezultatais, teismų sprendimais. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tiek antstolio, tiek teismo procesinio sprendimo konkrečioje byloje teisėtumas ir pagrįstumas negali būti ikiteisminio tyrimo dalyku, nesant duomenų apie nusikalstamų veikų požymių turinčių veiksmų atlikimą, tai išimtinai siejant tik su priimtu ir asmens netenkinančiu sprendimu. Antstolio, teisėjo procesinė veikla gali būti vertinama baudžiamosios atsakomybės aspektu tik tada, jeigu vykdydami jų kompetencijai priskirtus veiksmus, pastarieji pažeidė teisės aktų nuostatas ir šie pažeidimai savo pobūdžiu ir mastu atitinka BK numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.
17. Pareiškėjas nesutikimą su procesiniu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą grindžia ir tuo, kad, jo manymu, nebuvo atlikti visi būtini pareiškimo patikslinimo veiksmai – prašo išreikalauti papildomus duomenis: iš UAB „I. L.“ išreikalauti visus skolos (pa)dengimo dokumentus, jo vardus atliktus pervedimus, skolą pagrindžiančius dokumentus, perleidimo sutartis ir kt., jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, UAB N. grupė kredito bylą iš AB „Š.“, duomenis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, VĮ „Registrų centras“ ir kt. Apygardos teismo vertinimu, atlikti šiuos veiksmus yra netikslinga, nes Pareiškėjas ir pats nenurodo, kokias aptariamos situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes papildomai išsireikalauti duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti, o tik dėsto savo deklaratyvius teiginius, samprotavimus apie, jo manymu, padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat nėra pagrindo tikslinti pareiškime nurodytų aplinkybių dėl, Pareiškėjo manymu, neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų, antstolių apgaulingos apskaitos tvarkymo, pajamų slėpimo, PVM nemokėjimo ir kitų mokestinių nusikaltimų, neteisėto duomenų rinkimo ir kt., nes kaip matyti, jos nėra grindžiamos objektyviais duomenimis, o subjektyvus situacijos vertinimas, nėra pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Šiuo atveju atliekant pareiškimo patikslinimo veiksmus ir vertinant gautus duomenis, buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai ir gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Preliminarus duomenų atitikimas BK reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl pagrįstai specialistė, atlikusi pareiškimo patikslinimo metu surinktų duomenų analizę ir nustačiusi, kad nėra pagrindo įžvelgti Pareiškėjo argumentuojamų nusikalstamų veikų požymių, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos administravimo valdybos specialistės G. G. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. S. 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimas atmesti Pareiškėjo skundą bei skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėti, pagrįsti bei priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, juos naikinti Pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
atmesti D. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.