- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-635-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Gudžiūnienė Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- E. S., I. R., O. R., T. V.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
ieškovės atstovei O. A.
atsakovei E. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 metų vasario 12 dienos sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys dėl buto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų I. R., O. R., E. S. ir T. V. iškeldinimo iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas, Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu kurį vėliau patikslino kreipėsi į teismą (b.l. 148-150) ir prašė nutraukti 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Naujamiesčio būstas“ ir I. R. (toliau nuomos sutartis), iškeldinti atsakovus I. R., O. R., E. R., T. V. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui priklauso gyvenamosios patalpos - butas su bendrojo naudojimo patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau-butas). Šį butą ieškovas išnuomojo atsakovės I. R. dviejų asmenų šeimai: atsakovei ir jos sūnui O. R.. Pagal 2007-07-12 išduotą santuokos liudijimą O. R. vedė E. S. (E. R.). 2001-05-14 tarp UAB „Naujamiesčio būsto“, atstovaujančios ieškovą, ir I. R. buvo sudaryta buto nuomos sutartis. 2007-10-25 VšĮ “Vilniaus butai,, darbuotojai patikrino butą ir surašė buto patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu bute gyveno ne nuomininkė I. R. ar jos šeimos nariai, o pašalinis asmuo T. V.. Ieškovas nėra davęs leidimo nuomoti buto kitiems asmenims. Atsakovas T. V. šiame bute gyvena neteisėtai, jam buvo įteiktas įspėjimas dėl buto atlaisvinimo ir buto perdavimo. Butas naudojamas ne pagal paskirtį ir sutartį, jame gyvena ne I. R., O. R. ir jo sutuoktinė o lankosi ir gyvena pašaliniai asmenys. Ieškovas gavo namo gyventojų prašymą, kad bute besilankantys ar gyvenantys asmenys sudaro neįmanomas gyventi sąlygas kitiems namo gyventojams ir kelia jiems pavojų, gadina tiek ieškovo, tiek kitų gyventojų materialinį turtą (CK 4.98,6.489,6.497,6.611, 6.612 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį, prašė ieškinį atmesti (b.l. 80-85,90-93,156-158). Nurodė, kad atsakovas T. V. yra E. S. sūnus ir šiame bute negyvena. Patikrinimo metu jis buvo bute, tačiau jame motinos prašymu atliko buto einamąjį remontą. Butas nėra subnuomojamas. Ieškovas neįspėjo atsakovų dėl sutarties nutraukimo. Dėl atsakovų elgesio policijoje nėra gauta jokių rašytinių ar telefoninių skundų. Mano, kad jiems, o ne kitiems namo gyventojams yra keliamas pavojus ir norima ginčo butą pernuomoti.
UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai skolos už butą neturi ir yra pilnai atsiskaitę (b.l.116-117).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; Iš Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai priteisti 53,22 Lt susiję su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas pažymėjo, kad iki 2005-12-08 ginčo butas nuosavybės teise buvo registruotas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, tačiau neterminuota buto nuomos sutartis su UAB ,,Naujamiesčio būstas“ buvo sudaryta 2001-05-14, kai išnuomotas butas dar nebuvo perleistas ieškovo nuosavybėn. Byloje kilus ginčui dėl nuomininkų iškeldinimo iš buto, šalių nuomos santykiai tęsėsi įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, todėl ginčo sprendimui taikė 2001 liepos 1 dieną įsigaliojusio Civilinio kodekso nuostatas (2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d., 41 str. 4 d.).
Teismas konstatavo, kad nuomotoju tapęs naujasis buto savininkas- ieškovas perėmęs butą savo nuosavybėn nereiškė iniciatyvos pradėti derybas su nuomininke dėl nuomotojui palankesnių nuomos sąlygų įteisinimo ar naujos nuomos sutarties sudarymo, todėl daugiau teisių nuomininkės atžvilgiu, tame tarpe ir teisės nutraukti nuomos sutartį neįspėjęs nuomininkės, neįgijo, nes sutarties sudarymo metu galioję įstatymai tokios galimybės, kaip ir sutarties salygos, nenumatė.
Teismas sprendė, kad ieškovui tokia teisė nesuteikta, nes nuomos sutarties galiojimo metu įvykę įstatymų pokyčiai automatiškai nekeičia nuomos sutarties turinio, t.y. sąlygų, dėl kurių nuomos sutarties šalys buvo susitarę. Priešingu atveju, išplečiant nuomotojo teisių turinį, būtų pažeista sutarties šalių interesų pusiausvyra. Ieškovas neįgijo teisės nutraukti nuomos sutarties nei CK 6.497 straipsnio pagrindu nei dėl to, kad sutartis yra neterminuota.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti į bylą įrodymai paneigia faktą, kad butas subnomuojamas T. V.. Įsiskolinimo už buto komunalinius mokesčius nėra. Pagrindinės nuomininkės I. R. sūnus O. R. sudarė santuoką su E. S.-R., o atsakovas T. V. yra atsakovės E. S.-R. sūnus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai O. R. ir E. S.-R. yra nuomininko šeimos nariai (CK 6.588 str.1d.), o T. V. taip pat priskirtinas prie nuomininko šeimos narių (CPK 6.588 str. 2d.).
Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad butas naudojamas pagal paskirtį, nes jame gyvena nuomininko šeimos narys E. S.-R. ir jis nėra subnuomojamas. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad butas naudojamas ne pagal paskirtį, o subnuomojamas ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
Teismas sprendė, kad faktas, jog bute triukšmaujama, girtaujama, vyksta muštynės, jame lankosi asocialūs asmenys ir sudaromos neįmanomos gyventi sąlygos kitiems namo gyventojams bei jiems keliamas pavojus, nepatvirtino aplinkybės, kad butas naudojamas ne pagal paskirtį. Byloje nepateikti jokie įrodymai apie tai, kad gadinamas butas, kitų gyventojų turtas. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2008-12-09 raštas (b.l. 165) adresuotas liudytojai A. K. neįrodė, kad dujinę viryklę sugadino būtent atsakovė. Faktas, kad bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietos san. mazgo lubos ir užpylimas įvyko iš virš esančio 16 buto (bendrojo naudojimo patalpos) dėl netvarkingos inžinierinės įrangos san. mazge nereiškia, kad atsakovai nuomininkai tyčia užliejo kitą butą, nes užpylimas įvyko iš bendrojo naudojimo patalpų, o ne iš kambarių.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad nuomininkas nevykdo sutarties (176 str.), todėl neturėjo pagrindo nutraukti nuomos sutarties (CPK 6.111 str.), nes tai reikštų ir pradinių nuomos sąlygų pažeidimą. Ieškovas į teismą kreipėsi iš karto ir nebandė kilusio ginčo su tikrais buto nuomininkais išspęsti taikiai, neįspėjo jų dėl sutarties nutraukimo, keliamo triukšmo, nenustatė kokį turtą nuomininkai sugadino, neišsiaiškino, kad T. V. yra nuomininkės sūnus, nepaprašė nuomininkų paaiškinimo ir t.t. (CPK 6.200 str.). Nenutraukus nuomos sutarties, nenustačius nuomos sutarties pažeidimų teismas neturėjo pagrindo atsakovų iškeldinti iš buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.
Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai taikant materialinės bei procesinės teisės normas.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, nes pagrindinė buto nuomininkė I. R. ir jos šeimos nariai pažeidė nuomos sutartį ir be nuomotojo sutikimo leido bute gyventi atsakovui T. V..
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, VšĮ ,,Vilniaus butai“ 2007-10-25 surašytas nuomojamo buto patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad nuomojamame bute gyvena ne atsakovė, o T. V., kuris buvo įspėtas dėl savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo. Minėtos aplinkybės neneigė ir atsakovai, o T. V. neįrodė, kad teisėtai įsikėlė į nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau teismas T. V. įsikėlimo į butą teisėtumo klausimo nesprendė ir nepagrįstai konstatavo, kad jis kaip atsakovės E. S. (R.) šeimos narys turi teisę gyventi nuomojamame bute.
Teismo nustatyta aplinkybė negali būti pagrindu pripažinti atsakovą T. V. pagrindinio nuomininko šeimos nariu, nes teismo tvarka asmuo nuomininko šeimos nariu gali būti pripažintas jei jis yra nuomininko artimas giminaitis arba išlaikytinis, su nuomininku ar jo šeimos nariais yra išgyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus ar su šiais asmenimis veda bendrą ūkį (CK 6.588 str.2d., 4 d.) ir tik nustačius minėtas aplinkybes atsiranda pagrindas pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu, tačiau teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to skundžiamame sprendime nepasisakė. Atsakovė leisdama T. V. apsigyventi nuomojamame bute apie tai nepranešė nuomotojui, nors subnuomoti nuomojamo buto be nuomotojo raštytinio sutikimo neturėjo teisės (2001-05-14 buto nuomos sutarties 3.3 str.) Nevykdydama sutartyje įtvirtintos pareigos pranešti nuomotojui apie subnuomos faktą, atsakovė iš esmės pažeidė 2001-05-14 nuomos sutartį ir tokia subnuomą yra neteisėta ir pažeidžia ieškovo interesus (CK 6.217 str.) bei sudaro pagrindą nutraukti sutartinius santykius.
Teismas pažeidė oficialių rašytinių įrodymų vertinimo taisyklę ir neįvertino į bylą pateiktų Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2008-03-09 rašto Nr.3-19-2319 patvirtinančio, kad atsakovei E. S. buvo surašytas techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksplotavimo uždraudinmo protokolas bei 2008-10-05 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymo kuriame nurodoma, kad yra daroma žala ne tik butui (duomenys neskelbtini) bet ir visam gyventojų turtui. Nurodyti rašytiniai įrodymai taip pat sudaro pagrindą nutraukti sutartinius santykius (CK 6.611 str.). Dėl keliamo triukšmo T. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą (ATPK 181 str.). Teismas netinkami vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovas neįgijo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarties, tačiau ieškovas nesiekia sutarties vienašališko sutarties nutraukimo, o siekia apginti pažeistas teises, nutraukiant nuomos sutartį teismine tvarka.
Nurodo, kad įstatyme įtvirtinta pareiga įspėti nuomininką apie sutarties nutraukimą (CK 6.497 str. 3 d.) ieškovui netaikoma nes nuomininkas privalo būti įspėtas kai nutraukiama terminuota nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o apeliacinė skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundas nepagrįstas, o pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
T. V. nuomojamame bute niekada negyveno, o lankosi tik kartais ir padeda motinai namų ūkyje. Ieškovas siųsdamas 2007-10-25 įspėjimą ir buto patikrinimo aktą pats nurodė atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tikrinant butą T. V. buvo rastas bute, nes darė jame einamąjį remontą ir patikrinimo akte pasirašė kaip patikrinime dalyvavęs asmuo. Atsakovai neįrodinėja fakto, kad T. V. teisėtai įsikėlė į nuomojamą butą, o darė tik prielaidą, kad taip galėtų būti, nes būdamas atsakovės sūnumi įsikeldamas į butą jis nepažeistų nuomos sutarties salygų. Ieškovas į teismą kreipėsi iš karto ir nebandė ginčo spręsti taikiai, tuo buvo pažeistas bendradarbiavimo ir kooperacijos principas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 135 straipsnis nustato ieškovo prievolę suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kuriais apibrėžiamos teismo bylos nagrinėjimo ribos.
Ieškovas 2008-12-02 pareiškimu (b.l. 148) pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 42 str.) ir remdamasis Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.489 straipsnio 1 dalimi bei 6.611 straipsniu prašė iškeldinti iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpose ne tik T. V., kaip subnuomininką bet ir I. R., E. R. ir O. R.
Dėl CK 6.489 straipsnio 1 dalies, CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
CK 6.489 straipsnio 1 dalis, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą nustato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal šios teisės normos prasmę asmuo negali naudotis svetimu daiktu ne pagal sutartį ir keisti daikto paskirties.
Iš bylos medžiagos seka, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2001-05-14 yra išnuomotas I. R. (b.l. 52). Įrodymų (CPK 177 str., 178 str.), kad I. R. naudojasi išnuomotu butu ne pagal paskirtį į bylą nepateika. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė E. R. nurodė, kad buto nuomininkė, atsakovė I. R. yra išvykusi gyventi į Kanadą pas dukterį, o jos buvęs sutuoktinis O. R. – uždarbiauti į Angliją.
E. S., yra O. R. sutuoktinė (b.l. 61), todėl sutinkamai su CK 6.588 straipsniu laikytina nuomininkės I. R. šeimos nariu.
CK 6.588 straipsnio 1 dalis nustato, asmenis kurie pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Tai nuomininko sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.
Pagal šio straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini).
Iš liudytojų byloje parodymų bei atsakovės E. S. paaiškinimų matyti, kad buto nuomininkė E. R. yra išvykusi gyventi į Kanadą, todėl darytina išvada (CPK 185 str.), kad atsakovai I. R. bei T. V. bendro ūkio vesti negalėjo ir pirmos instancijos teismo teiginys sprendimo motyvuojamojoje dalyje, jog T. V. laikytinas buto nuomininko šeimos nariu, teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad buto nuomininkės I. R. sutikimu T. V. įsikėlė į ginčo butą (CPK 178 str.). tai, kad T. V. apsigyveno bute atsakovės E. S. leidimu nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė I. R. tiesiogiai pažeidė buto nuomos sutartį, nes nuomininko šeimos nario teisės šiuo atveju negali būti tapatinamos su buto nuomininko teisėmis ir pareigomis (CK 6.589 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms nutraukti buto nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus I. R. bei O. R., nėra teisinio pagrindo (CK 1. 5 str.).
Dėl atsakovės E. S. iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Iš bylos medžiagos seka, kad atsakovė E. S. turi dukrą D. M. gimusią 2001-02-12, su kuria gyvena ginčo bute (b.l. 97; 170-171) dėl jos iškeldinimo iš buto ieškovas reikalavimo nėra pareiškęs, todėl ir CK 3.163 straipsnio pagrindu atsakovė negali būti iškeldinta iš buto.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas atsakovės E. S. atžvilgiu negali būti patenkintas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl T. V. iškeldinimo
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovo T. V. iškeldinimo.
CK 6.611 straipsnis nustato, kad nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas salygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Byloje yra nustatyta, kad atsakovas T. V. apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), be teisėto pagrindo, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi greta gyvenantiems kaimynams. Šios aplinkybės yra įrodytos bylos medžiaga (CPK 177 str., 178 str., 183 str., 185 str.), todėl yra pagrindas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-12 sprendimą pakeisti ir patenkinti ieškovo ieškinį dėl atsakovo T. V. iškeldinimo iš ginčo buto nesuteikiant jam kitos gyvnamosios patalpos (CK 6.611 str., CK 1.5 str.).
CPK 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio pagrindu iš atsakovo T. V. priteistinos 53,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Ieškovo Vilniaus mieto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 metų vasario 12 dienos sprendimo dalį, kuria atmestas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys atsakovui T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) dėl jo iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nesuteikian jam kitos gyvenamosios patalpos ir ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Iškeldinti atsakovą T. V. a.k. (duomenys neskelbtini) iš buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo T. V. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, 53,22 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimo išlaidomis.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.